Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pareigūnus pribloškė teisinė anomalija 4 mln. eurų byloje: aukštesnis teismas įtariamąjį suėmė, o žemesnis – paleido

Gaujos boso demonstruota prabanga
FNTT nuotr. / Gaujos boso demonstruota prabanga
Šaltinis: 15min
10
A A

Ši tikra istorija teisininkų sluoksniuose galės būti pasakojama kaip anekdotas. Tik pokšto čia nėra – viskas labiau įtartina nei juokinga. 4 mln. eurų PVM pagrobimo byloje pirmos instancijos teismas leido laikyti pagrindinį įtariamąjį suimtą. Gavęs suimtojo skundą, aukštesnis teismas apeliaciją atmetė – visa teisėjų kolegija patvirtino, kad pirminis verdiktas yra teisingas. Staiga to paties įtariamojo likimą ėmėsi spręsti tas pats žemesnis teismas, tik kitas teisėjas. Ant stalo turėdamas įsiteisėjusią apygardos teismo teisėjų trijulės nutartį, vienas apylinkės teismo teisėjas padėjo savo parašą po taip pat neskundžiama nutartimi, kurioje nurodyta tučtuojau įtariamąjį paleisti.

Pagrobtų valstybės pinigų medžioklę teisėsauga šioje byloje kantriai vykdo nuo 2013 metų. Tuomet buvo demaskuota grupuotė, kurios nariai iš nusikalstamos veikos sukauptus pinigus slėpė bunkeryje.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai ir Vilniaus apygardos prokuratūra tuomet demaskavo pridėtinės vertės mokesčių (PVM) sukčiautojų nusikalstamą organizuotą grupę.

Buvo įtariama, kad vykdant prekybą buitine technika buvo nusikalstamai išvengta sumokėti daugiau kaip 5 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą. Pirminiais duomenimis, nusikalstamai veiklai vykdyti ir jai slėpti buvo naudojamos 27 Lietuvoje ir 9 užsienyje registruotos įmonės. Organizuotos grupės valdomos įmonės buvo naudojamos neteisėtai veiklai ne tik Lietuvoje.

FNTT atliko per 40 kratų ir sulaikė 21 grupuotės narį. Jiems pareikšti įtarimai dėl didelės vertės sukčiavimo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną pateikimo, dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Tyrimas dėl jo apimties ir geografijos (itin ilgai užtrunka tarptautiniai teisinės pagalbos prašymai) atliekamas iki šiol.

2013 m., sulaikymų įkarštyje, Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymais suimti du pagrindinius nusikalstamos grupės organizatorius, tačiau teismas patenkino tik vieną prašymą ir vienam iš įtariamųjų paskyrė 1 mėnesio suėmimą, o kitas įtariamasis buvo paleistas.

Grupuotės lyderio tyrėjai negalėjo neįsidėmėti, nors po mėnesio jį ir teko paleisti. Todėl tikriausiai nereikia stebėtis, kad šis asmuo po kelių metų vėl pateko į teisėsaugos akiratį, nors pirmoji byla nė nebuvo baigta.

Tarptautinės operacijos metu FNTT vėl išaiškino organizuotą grupuotę, prekiavusią mobiliaisiais telefonais ir jų priedais. Buvo įtariama, kad šia nusikalstama veika Lietuvos biudžetui padaryta žala – 4 mln. eurų.

Nauji „Porsche“ automobiliai ir vila Ispanijoje – apie tai, kokioje prabangoje maudėsi įtariamasis tyrėjams jau pažįstamas grupuotės organizatorius, 15min išsamiai pasakojo 2017 m. kovo 21 d.

Tuomet paviešintas ir vaizdo įrašas, kaip pareigūnų pajėgos išlaužia grupuotės boso būstinės duris ir įsiveržia vidun, kad surinktų įkalčius.

VIDEO: Nufilmuotas pareigūnų įsilaužimas į sukčiavimu įtariamos grupuotės boso vilą Ispanijoje

Netrukus pagrindiniam įtariamajam buvo uždėti antrankiai.

Norėdami turėti teisėtą pagrindą laikyti šį įtariamąjį ilgiau nei 48 valandas, teisėsaugininkai kreipėsi į teismą Vilniuje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus miesto apylinkės teismas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus miesto apylinkės teismas

Nuo čia ir prasideda būsimosios teisinės anomalijos reikalai.

2017 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

2017 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė (suėmimas) buvo pratęsta iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Tuo nepatenkintas įtariamojo advokatas pateikė skundą aukštesnės instancijos teisėjams.

2017 m. birželio 30 d. aukštesniojo Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šį skundą, jį atmetė ir paliko galioti Vilniaus apylinkės teismo nutartį – pagal kurią buvo nurodyta pratęsti įtariamojo suėmimą iki rudens. Apygardos teismo nutartis įsigaliojo iškart ir jau negalėjo būti skundžiama.

Tačiau, kaip paaiškėjo, įtariamojo advokatas dėl savo kliento laisvės dirbo ir kita kryptimi.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2017 m. birželio 8 d. buvo pateiktas prašymas Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui, kuriuo norėta pakeisti įtariamajam kardomąją priemonę – iš suėmimo į 15 000 eurų užstatą. Teismas tuo metu buvo nusprendęs, kad įtariamasis turi būti suimtas, o skundas aukštesniame teisme dar nebuvo nagrinėtas, todėl prokuroras advokato pasiūlymą dėl 15 000 eurų užstato atmetė (2017-06-14). Advokatui tai netiko, ir jis skundėsi aukščiau.

2017 m. birželio 14 d., vos gavęs neigiamą prokuroro atsakymą, advokatas apskundė jį pareigūno viršininkui – Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui. Pastarasis atsakė (2017-06-19) tą patį – užstato nereikia, jo pavaldinys teisus, vadovaukimės tuo, ką yra nutaręs teismas.

2017 m. liepos 17 d. – tai savotiško teisinio stebuklo paženklinta data. Minėtą vyriausiąjį prokurorą advokatas apskundė pirmos instancijos teismui – Vilniaus miesto apylinkės.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Temidė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Temidė

Bylos ėmėsi teisėjas Dainius Grizickas.

Nors jo kolega įtariamąjį buvo suėmęs, sprendimą patvirtino ir aukštesnis teismas, D.Grizickas ėmėsi situaciją tvarkyti savaip: parašė, kad abu prokurorai neteisūs, sutiko su užstatu ir nurodė įtariamąjį paleisti į laisvę.

Formaliai D.Grizicko sprendimas laikomas aukščiausia instancija ir yra neskundžiamas, nes iki tol ginčas buvo sprendžiamas dviejuose žemesniuose lygmenyse – pas paprastą prokurorą ir vyriausiąjį. Kodėl teisėjas nutarė nepaisyti to, ką neseniai buvo nutarę 4 jo kolegos, belieka tik spėlioti.

Teismo pirmininkė teisėjo neteisia

Kaip vertina tokią nutartį, 15min pasiteiravo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės Loretos Brazdienės.

„Joks teisėjas negali būti teisėjas savo kolegai“, – teismo vadovė paaiškino apie tai, kad pirmininkauja institucijai, tačiau negali niekaip kištis ar komentuoti savo kolegų sprendimų. Kitiems teisėjams jų tiesioginiame darbe pirmininkė nevadovauja.

L.Brazdienė taip pat priminė, kad pagal galiojančią tvarką, ikiteisminio tyrimo metu priimtą neskundžiamą nutartį galima prisiminti ir pasisakyti dėl jos vėliau. Bet tik tuomet, kai kartu teikiama apeliacija pagrindinės baudžiamosios bylos nagrinėjime.

15min žiniomis, nepaisant D.Grizicko nutarties „neskundžiamumo“, Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai ieško teisinio būdo užprotestuoti tokį gluminantį įvykių posūkį.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min