Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pokariu tėvo netekęs kanadietis buvusiam sovietų milicininkui pateikė 2 mln. litų ieškinį

Kanados vėliava
„Scanpix“ nuotr. / Kanados vėliava
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kanadoje gyvenantis Julianas Wieromiejus buvusiam sovietų milicijos pareigūnui Vaclovui Lučinskui, kuris, kaip įtariama, pokariu Vilniaus apskrityje nušovė trėmimo bandžiusį išvengti jo tėvą, pateikė 2 mln. litų ieškinį.

„Ieškinys paremtas mano moraliniais išgyvenimais dėl tėvo. Nuo gimimo neturėjau tėvo, visą gyvenimą turėjau gyventi mintimi, kad tėvas buvo beprasmiškai nužudytas“, – ieškinyje rašo J.Wieromiejus.

Teismo posėdyje penktadienį, kuriame nagrinėjama, kaip įtariama, J.Wieromiejaus tėvą nušovusio Ukmergės gyventojo Vaclovo Lučinsko baudžiamoji byla, Kanados pilietis nepasirodė. Jis apgailestaudamas elektroniniu paštu pranešė, kad jo darbdavys nepatenkino prašymo išleisti atostogų, kol vyks teismo procesas. Teismas nusprendė, kad nukentėjusysis yra tinkamai informuotas apie bylą, todėl nusprendė pradėti nagrinėjimą nukentėjusiajam nedalyvaujant.

85 metų anksčiau neteistam, aukštąjį išsilavinimą įgijusiam buvusiam sovietų milicijos pareigūnui V.Lučinskui pateikti įtarimai dėl nužudymo ir civilių asmenų trėmimo.

V.Lučinskas kaltinamas, kad 1949 metais, ginkluotas šaunamuoju ginklu, veikdamas bendrininku grupėje, atvyko į civilio 67 metų Antono Bogdanovičiaus šeimos namus. Vyras, žmona bei du judviejų sūnūs ir dukra prievarta buvo išvaryti iš namų ir pristatyti į Vilniaus miesto geležinkelio stotį, paskui išvežti į Irkutsko sritį, kur prievarta gyveno iki 1959 metų.

V.Lučinskas kaltinamas, kad 1949 metais, ginkluotas šaunamuoju ginklu, veikdamas bendrininku grupėje, atvyko į 67 metų Antono Bogdanovičiaus namus. Vyras, žmona bei du jų sūnūs ir dukra prievarta buvo išvaryti iš namų ir pristatyti į Vilniaus miesto geležinkelio stotį, paskui išvežti į Irkutsko sritį, kur prievarta gyveno iki 1959 metų. Jauniausiam ištremtos šeimos nariui buvo 14 metų.

31 metų Julianas Bogdanovičius trėmimo bandė išvengti bėgdamas ir šokdamas pro langą. Įtariama, kad V.Lučinskas šovė į bėgantį vyrą ir jį nušovė.

Prokurorės pastangomis rastas ir šiame ikiteisminiame tyrime vieninteliu nukentėjusiuoju pripažintas šiuo metu Kanadoje gyvenantis nužudytojo asmens sūnus, kurio tuo metu jo motina dar tik laukėsi.

Remiantis istoriniais ir archyviniais dokumentais bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengtomis pažymomis, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Rita Vaitekūnienė, savarankiškai atlikusi ikiteisminį tyrimą, nustatė, kad V.Lučinskas 1949 metų pavasarį dalyvavo iš Juozapinės kaimo iškeldinant šeimą, turėjusią 35 hektarus žemės, 5 hektarus miško ir ne vieną dešimtį gyvulių.

V.Lučinskas penktadienį teisme kaltės nepripažino, tačiau sutiko teismui duoti parodymus. Jis pasakojo, kad pokario metais pradėjo dirbti milicijoje, 1946 buvau nukreiptas į Kauno milicijos mokyklą, paskui paskirtas į Vilniaus miesto septintą milicijos poskyrį.

Pasak kaltinamojo, padėtis Vilniuje buvo sunki – buvo kortelių sistema, nebuvo kur gyventi, ir kai jam pasiūlė gyventi Dieveniškėse, jis sutiko ir išvažiavo dirbti į Dieveniškes apylinkės įgaliotiniu. Vilniuje buvo paskirtas operatyvinio įgaliotinio padėjėju, paskui perkeltas į Šumsko valsčių.

„Šumske buvo milicijos poskyris, man viršininkas pasakė, kad „niekur neprapulk, vakare būsi reikalingas“. Abu nuėjom į saugumo poskyrį. Budinčiam kambaryje buvo daugiau kariškių. Paskui atėjo Medininkų apylinkės įgaliotinis. Pasakė, kad vyks operacija. Nežinau, ar buvo atšaukta, bet mus atleido. Man pasakė, kad važiuoti nereikės. 12 val. nakties išėjau į namus“, – teismui pasakojo kaltinamasis.

„Kodėl raportuose jūsų pavardė minima, kad jūs dalyvavote, šaudėte ir sužeidėte civilį žmogų?“ – klausė teisėjas Pavelas Frolovas.

V.Lučinskas sakė, kad reikėjo surasti kažkokį kaltininką, kuriam būtų galima suversti visą kaltę.

Kaltinamojo aiškinimai neįtikino ir prokurorės R.Vaitekūnienės.

„Jūsų charakteristikoje rašoma, kad visus įsakymus vykdėte laiku ir tiksliai. Ypatinga situacija trėmimo metu, ar įrašytų aukščiausio lygio generolai išvadas, nepagrįstas faktais? Ką galite atsakyti, kad teikiant jus apdovanojimui Tėvynės karo ordinui rašoma, kad dirbdamas nuo 1947 metų aktyviai dalyvavote pogrindžio likvidavimo operacijose?“ – klausė prokurorė.

V.Lučinskas pripažino, kad vėliau, Lietuvoje jau atkūrus Nepriklausomybę, sulaukė pranešimo, jog jam sumažintas stažas ir dėl to mažėja pensija: „Buvo parašyta, kad už tai, jog kovojau su rezistencija. Sumažino pensiją. 39 metus milicijoje dirbau.“

Kitas teismo posėdis vyks gruodžio 15 dieną, jame numatoma apklausti dvi garbaus amžiaus liudytojas. Procese planuojamos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro darbuotojų apklausos.

Baudžiamasis kodeksas už civilių trėmimą ar perkėlimą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki penkiolikos metų, už tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą – laisvės atėmimą nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min