Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Prokuratūra: nusikalstamai įgytas lėšas Henrikas Daktaras investavo į sklypą Zarasų rajone

Henytės žmonos Ramutės Daktarienės sesuo tikina, jog nėra susijusi su jokiomis nešvariomis investicijomis, ir prašo teismo panaikinti jos vardu registruoto turto areštą. Tuo tarpu prokurorai mano, kad areštas neišvengiamas, nes pagrindinėje Henytės baudžiamojoje byloje nukentėjusiais pripažinti asmenys yra pareiškę per 8,5 mln. litų sumos civilinių ieškinių.
Henrikas Daktaras
Henrikas Daktaras / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Pirmadienį Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) išnagrinėjo Henriko Daktaro ir jo svainės Janinos Masaitienės skundą dėl šių metų gegužės 9 dienos Klaipėdos apygardos teismo nutarties, pagal kurią leista dar 6 mėnesiams pratęsti laikinąjį turto apribojimą 1,6 hektaro sklypui Zarasų rajono Brusavankos kaime prie Smalvų ežero.

Šį 2003 metų pavasarį pirktą sklypą dar 2009 metų spalį savo nutarimu nurodė areštuoti Generalinės prokuratūros (GP) prokuroras Zdislavas Tuliševskis, kuruojantis ir pagrindinę šiuo metu uostamiestyje nagrinėjamą „Daktarų“ nusikalstamo susivienijimo baudžiamąją bylą.

Pirmadienį teisme Z.Tuliševskis pasakojo, jog tiriant gaujos veiklą buvo surinkta duomenų, kad į sklypą Zarasų rajone H.Daktaras kito asmens vardu investavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas.

„Kaip žinoma, H.Daktaras jokio turto savo vardu neturi“, – prokuroras priminė, kodėl buvo areštuotas Henytės žmonos, vaikų ir giminių vardu registruotas turtas.

Z.Tuliševskis pabrėžė, kad ankstesniu įsiteisėjusiu nuosprendžiu H.Daktaras buvo nuteistas už tai, kad nuolat vykdė turtinio pobūdžio nusikaltimus, tokių kaltinimų yra ir naujojoje byloje.  Beje, GP duomenimis, pagrindinėje baudžiamojoje byloje nukentėjusiais pripažinti asmenys yra pareiškę civilinius ieškinius, kurių suma viršija 8,5 mln. litų.

„H.Daktaras gyveno iš lėšų, gautų nusikalstamu būdu. Tas lėšas, bandydamas išvengti galimų pasekmių, jei būtų įrodyta jo kaltė, Daktaras investuodavo kitų asmenų vardu“, – apeliacinės instancijos teismui aiškino GP atstovas.

Anot Z.Tuliševskio, prokurorų surinkti duomenys leidžia teigti, jog J.Masaitienė iš savo pajamų negalėjo įsigyti tokio turto. „H.Daktaras rūpinosi šituo reikalu. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad realiai tai H.Daktarui priklausantis turtas“, – tikino prokuroras.Jokių bendrų turtinių reikalų su juo neturiu. Mano turtinės teisės yra apribotos išimtinai dėl giminystės ryšių: nes mano sesuo yra Henriko Daktaro žmona, – įsitikinusi J.Masaitienė.

Z.Tuliševskis apibendrino, jog prokuratūros nustatyti ir teismo patvirtinti apribojimai dėl šio sklypo Brusavankos kaime yra pagrįsti bei teisėti.

Savo ruožtu H.Daktaro žmonos Ramutės sesuo J.Masaitienė teismui skundžiasi, kad areštas neteisėtas ir nepagrįstas.

Moteris teismui aiškina, kad visą gyvenimą dirbo buhaltere, turėjo santaupų, todėl prieš 8 metus turėjo galimybę įsigyti žemės, juolab kad mokėjo už sklypą palyginti nebrangiai. Anot J.Masaitienės, ji galėtų pateikti pažymą apie gautas legalias pajamas. Jokių bendrų turtinių reikalų su Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu ji neturėjo.

„Mano turtinės teisės yra apribotos išimtinai dėl giminystės ryšių: nes mano sesuo yra Henriko Daktaro žmona“, – įsitikinusi J.Masaitienė.

Ir jos, ir Henytės interesams teisme atstovaujantis advokatas Andrius Baranskis stebėjosi, kad pati J.Masaitienė šioje istorijoje niekada nebuvo apklausta, jos niekada nebuvo paprašyta paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ji įsigijo tą sklypą.

Beje, valda Zarasų rajono kraštovaizdžio draustinyje neliko tuščia: vaizdingoje vietoje iškilo vila, dar keli pastatai, šioje vasarvietėje mėgdavo lankytis visa Daktarų šeima.

Teigiama, jog saugomoje teritorijoje vykdyti statybas net nebuvo išduotas leidimas. Tačiau 2005 metais Utenos apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus komisija pripažino tinkamu naudoti ūkinį pastatą, pritaikytą kaimo turizmui. 2009 metais tinkama naudoti pripažinta ir malkinė su terasa.

Vis dėlto tų pačių metų rudenį Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto ekspertai pateikė išvadą, kad 1930–2003 metais J.Masaitienei priklausančiame sklype Brusavankos kaime nebuvo jokių statinių.

Tuo remiantis Utenos apskrityje išduoti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai buvo pripažinti negaliojančiais. Šeimininkė įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ūkinį pastatą, kiemo rūsį, malkinę su terasa, išardyti kanalizacijos šulinį ir netgi demontuoti lieptą.

Nutartį šioje turto apribojimo byloje LApT teisėjas Kęstutis Jucys žada skelbti antradienį popiet.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius