Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Snoro“ banko akcininkai sulaikyti Jungtinėje Karalystėje – kas toliau?

Vladimiras Antonovas, Raimondas Baranauskas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Vladimiras Antonovas, Raimondas Baranauskas
Šaltinis: 15min
0
A A

Ketvirtadienio vakarą pasklidus žiniai, kad Didžiojoje Britanijoje sulaikyti banko „Snoras“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas, iškilo klausimas, kada juos pamatys mūsų teisėsaugininkai, abu vyrus pripažinę įtariamaisiais.

Kaip redakciją informavo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyr. prokuroro pavaduotojas Tomas Krušna, šiuo metu svarstyti, per kiek laiko abu įtariamieji bus perduoti Lietuvai, būtų spekuliacijos.

„Europos arešto orderis reiškia, kad asmuo sulaikomas ir pradedama perdavimo procedūra. Ją vykdant galimi įvairūs variantai. Jeigu asmuo sutinka būti išduotas, viskas vyksta gana greitai. Jeigu asmuo nesutinka būti išduotas, prasideda terminų skaičiavimas. Tai gali būti 60 parų ar 90 parų. Tai teoriškai. O praktika priklauso nuo įvairių aplinkybių“, – sakė T.Krušna.

Pranešama, kad jau penktadienį V.Antonovas su R.Baranausku stos prieš Vestministerio magistrato teismą.

„Paprastai teismas visų pirma sprendžia kardomosios priemonės klausimą. O jau paskui prasideda perdavimo procedūra. Ją pradėjus asmeniui teisme užduodamas klausimas, ar jis sutinka būti perduotas. Jei sutinka, viskas vyksta greitai. Jei nesutinka, viskas gali užtrukti. Tokiu atveju, kaip jau minėjau, įprastiniai terminai būna 60 ar 90 parų“, – procedūras aiškino prokuroras.

Abiejų įtariamųjų išdavimą Lietuvai gali sutrikdyti ir jų ketinimai Didžiojoje Britanijoje prašytis politinio prieglobsčio. Tokiu atveju visų pirma būtų svarstomas jų prieglobsčio klausimas ir tai šiek tiek atitolintų išdavimo klausimą. Tokiu atveju viskas priklausytų nuo Didžiosios Britanijos institucijų.

Papildyta 14.14 val. Agentūra BNS praneša, kad prokuroras T.Krušna skeptiškai vertino R.Baranausko ir V.Antonovo galimybes gauti politinį prieglobstį Jungtinėje Karalystėje.

„Aš nenorėčiau komentuoti asmenų galimybės kreiptis dėl politinio prieglobsčio, tačiau tokiam kreipimuisi turi būti pagrindas. Lietuva ir Jungtinė Karalystė yra Europos Sąjungos narės ir neturėtume kalbėti apie kažkokį politinį prieglobstį tarp ES valstybių narių“, – penktadienį Generalinėje prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje aiškino T.Krušna.

Pasak T.Krušnos, informaciją apie Jungtinės Karalystės teismo sprendimą dėl sulaikytųjų tikimasi gauti penktadienį.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min