Dabar populiaru
Publikuota: 2021 birželio 16d. 18:00

STT šantažo byla: kaltinamuoju tapęs advokatas G.Danėlius teikia savo versiją

Teisėsaugos kaltinimų pats sulaukęs teisininkas Giedrius Danėlius teisingumo tikisi teisme.
15min archyvo nuotraukų koliažas / Teisininkas Giedrius Danėlius
Vadinamoji STT šantažo byla persikėlė į teismo salę pavasarį, bet nagrinėjimas dar neprasidėjo. Kaltinimai dėl galimai neteisėto poveikio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnams pareikšti keturiems asmenims: trims advokatams ir verslininkui. Žinomas advokatas Giedrius Danėlius nutarė gintis nuo kaltinimų ne tik teismo salėje, bet ir viešoje erdvėje: jis pateikė 15min išsamiai išdėstytą savo poziciją bei įžvalgas apie proceso pradžią ir perspektyvas.

2021 metų kovą Vilniaus apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje galimu neteisėtu poveikiu STT kaltinami profesinės bendrijos „WINT law firm“ advokatas G.Danėlius bei advokatų profesinės bendrijos „Intra lex“ advokatai Valdas Rakauskas ir Dainius Baronas, o taip pat bendrovės „Solis Tribus“ akcininkas Antanas Petrošius, figūruojantis Nacionalinio kraujo centro byloje.

Suprasti akimirksniu

  • Įtariamieji kaltinami dėl galimo asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimo, grasinimo valstybės tarnautojui, trukdymo ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, piktnaudžiavimo bei galimo neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo.
  • Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2020 m. pradžioje, siekiant, kad ikiteisminis tyrimas vieno iš advokatų kliento atžvilgiu būtų nutrauktas, tam tikrus STT pareigūnus buvo bandoma paveikti informavus juos apie perimtus konfidencialius tarnybinio pobūdžio duomenis bei privačią informaciją apie vieno iš STT pareigūnų asmeninį gyvenimą.

„Tačiau ar kaltinimai yra pagrįsti? Ar ikiteisminis tyrimas nebuvo vykdomas aplaidžiai, jei jo metu išgaravo persiųstos informacijos pėdsakai?“, – tokius klausimus kelia teisiamuoju tapęs advokatas G.Danėlius.

„Kitaip veikti aš negalėjau“

Kaltinamasis ne sykį yra sakęs, kad būdamas gynėju kitoje byloje, stengėsi atlikti savo kaip advokato (gynėjo) pareigas laikydamasis šalyje galiojančių įstatymų.

Verslininko A.Petrošiaus gynėjas ir šiandien sako negalėjęs pasielgti kitaip. Jis sako, kad jaučiasi tapęs STT agentų susirašinėjimo painios istorijos įkaitu.

„Ko gero, viena iš gynėjo advokato funkcijų yra bendrauti su žmonėmis ir dalyvauti tyrimo procese. Mano kliento pozicija yra nepasikeitusi iki šiol. Jis neigia kaltę. Tikrai gindamas kliento interesus kitaip veikti aš negalėjau, – sako advokatas G.Danėlius. – Mes nepripažinome jokio nusikaltimo padarymo, gindamiesi sakėme, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas apskritai kelia abejonių.“

Gavo per „Viber“ programėlę

Istorija prasidėjo 2018 m. birželio 21 d., kai G.Danėliaus ginamasis Kraujo centro byloje A.Petrošius per „Viber“ programėlę iš STT agento Renato Martišiaus gavo suspaustą (ZIP) failą, kuriame buvo STT agentų susirašinėjimas.

Šiame susirašinėjime prisipažįstama, jog agentas lankosi pas teisėją, tokiu būdu galimai pažeisdamas įstatymus ir galimai darydamas poveikį teisėjai. Šio pokalbio turinį A.Petrošius suspėjo persiųsti savo advokatui G.Danėliui.

Skandalingoje byloje šie netikėtai pasirodę duomenys sukėlę didelių atgarsių, juos išsamiai nušvietė portalas 15min (žr. susijusius straipsnius).

„Jei iš tiesų yra taip, kaip kalbėjosi patys STT tyrėjai – tuomet galimai daromi pažeidimai, teisėjams galimai daromas poveikis. Todėl apie gautą informaciją informavau Kraujo centro bylos tyrėją Viliją Kerbelienę.

Papasakojau tyrėjai, kad R.Martišiaus atsiųstame faile yra duomenų, jog bandyta daryti poveikį teisėjui dėl mano kliento suėmimo. Turime duomenų, kad greičiausiai operatyvininkai bendravo su to ikiteisminio tyrimo galimu užsakovu – vienu Latvijos verslininku (buvusiu KGB agentu). Niekas specialiai informacijos nerinko ir nesidomėjo. Iš mano kliento bandyta padaryti informacijos šaltinį“, – prisimena G.Danėlius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Giedrius Danėlius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Giedrius Danėlius

Teisininko nuomone, būtent Latvijos KGB agentas galėjo būti to tyrimo užsakovas, taip G.Danėlius yra viešai pareiškęs ir anksčiau.

„Reikia suprasti, kad visas ikiteisminis tyrimas buvo ne šiaip tiesos nustatymo procesas, o instrumentas ir būdas kaip viešuosiuose pirkimuose vienus verslininkus pakeisti kitais. Tačiau po to, kai mano klientas gavo STT agentų susirašinėjimą, o aš apie tai pasakiau tyrėjai – tai privertė ją suklusti“.

Pažadėjo, bet pamelavo?

Teisiamuoju tapęs G.Danėlius kelia retorinį klausimą: negi advokatai negali vykdyti savo pareigų?

Anot G.Danėliaus, minėta tyrėja jam kaip advokatui pažadėjo, kad apie jo turimą susirašinėjimą informuos STT vadovybę.

„Kito susitikimo metu ji pamelavo, kad vadovybės neinformavo, bet apie duomenis pranešė pačiam R.Martišiui, kuris akivaizdžiai yra suinteresuotas žmogus, o šis tai pavadino advokatų „prasimanymu“, – piktinasi G.Danėlius.

Nuo pat pradžių R.Martišius neigė, kad siuntė informaciją A.Petrošiui.

„Tačiau failas vis tik buvo išsiųstas ir pasiekė adresatą, nors R.Martišius bandė siuntimą atšaukti“, – tikina G.Danėlius.

Teigiama, kad gautuoju agentų susirašinėjimu A.Petrošius pasidalino su savo advokatu G.Danėliumi.

Asmeninio archyvo nuotr./Antanas Petrošius
Asmeninio archyvo nuotr./Antanas Petrošius

Teisiamuoju tapęs teisininkas vieną kertinių istorijos momentų apibūdina taip: „Vėliau jau apklausos protokole tyrėja V.Kerbelienė prisipažino melavusi man, G.Danėliui, ji apie turimus duomenis vadovybę informavo. Čia ir prasidėjo STT žaidimas, virtęs rimtais kaltinimais keturiems asmenims. Pokalbio metu manęs buvo klausta, „ar jūs pateiksite tą informaciją teismui?“, ir atsakiau, kad pateiksiu, nes tai mano, kaip gynėjo, pareiga. Tai traktuota kaip grasinimas. Dabar esu kaltinamas grasinimu, kurio turinys – „grasinimas, kad medžiagą pateiks teismui.“

Jo supratimu, tokio grasinimo teismu apskritai negali būti.

„Teisė į teismą yra konstitucinė teisė. Deja, mes turime tokį atvejį, kai grasinimo turinys yra pasakymas, kad mes tuos duomenis pateiksime teismui“, – stebisi advokatas.

Sukėlė advokatūros susirūpinimą

Kai kurie teisiamuoju tapusio teisininko kolegos jau anksčiau yra pasisakę, kad įtarimų pareiškimas advokatui-gynėjui dėl jo vykdomų konstitucinių profesinių pareigų, t. y. ketinimo teikti byloje surinktą informaciją teismui, kelia didelį susirūpinimą.

Pabrėžta, kad per šį laikotarpį, kol vyko ikiteisminis tyrimas, prieš advokatus galbūt įvykdytas ne vienas pažeidimas, kurie gali būti vertinami kaip siekis įbauginti, paveikti advokatus, kad šie atsisakytų vykdyti savo, kaip gynėjo esminę funkciją – ginti savo kliento teises.

Vienas iš tokių pavyzdžių, kaip dabar primena G.Danėlius – nepaisant „savarankiško ir drąsaus teismo sprendimo netenkinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų prašymo suimti advokatus, teisėsaugos institucijos advokatą sulaikytu išlaikė ilgiau negu Lietuvos Konstitucijoje numatytas maksimalus terminas.“

Be to, kritikuojami sankcionuoti slapti veiksmai: advokatų persekiojimas jų darbo vietose (kontorose), kurias vykdant pareigūnai galėjo neteisėtai girdėti ne tik minėtų advokatų pokalbius su visais jų klientais, bet ir visų kitų kontoros advokatų pokalbius su savo klientais.

Daug abejonių kaltinimų pagrįstumu ir tyrimo proceso skaidrumu kelia pats tyrimo atlikimas, kurio tikslas buvo neištirti STT agento veiksmų teisėtumą, o apriboti advokatų teisę ginti savo kliento teises.

Praleisti terminai

Teismo laukiantis ir viešai gintis skubantis G.Danėlius kontratakuoja: „STT agentai, kurie neretai taiko slaptus pokalbių įrašinėjimus, sekimą, pasiklausymą, duomenų ir informacijos kaupimą ir panaudojimą tuomet, kai to reikia, pateko į savo pačių pinkles – turbūt juos žeidė pats faktas: kaip kažkas gali turėti slaptus agentų susirašinėjimus, kuriuos ir patys perdavė.

Kad A.Petrošius gavo iš R.Martišiaus informaciją teisėtu būdu, mums niekada nekilo abejonių, R.Martišius pats neapsižiūrėjo ir išsiuntė. Taigi mano klientas negavo tos žinutės neteisėtai. R.Martišius bandė ištrinti, bet jam nepavyko. Mano klientas būdamas tikras, kad gavo teisėtai šitą informaciją iš savo paskyros, tą faktą užfiksavo pas antstolį.“

Jis dar pridūrė: „Tačiau agentas, užuot prisipažinęs, bando skalbti savo mundurą ir rėkia, kad informacija yra perimta neteisėtai, pavogta. Tik kokiu būdu – nežino nė patys STT.“

G.Danėlius primena, kad dar 2020 m. vasario mėnesį prasidėjo tyrimas, apklausose buvo apžiūrėtas R.Martišiaus telefonas.

„Staiga balandį – sulaikymai. Ir tik birželį nuspręsta kreiptis į teismą gauti teismo nutartį, kuri leistų iš „vaiberio“ įmonės „Rakuten“ gauti susirašinėjimą. Tai aktualu, nes „Viber“ duomenis saugo 24 mėnesius. Tyrėjams buvo visos galimybės paprašyti susirašinėjimo vasarį, kovą, balandį, gegužę, bet taip išėjo, kad paprašė tik liepos mėnesį, kai 2021 m. birželio 21 d. jau buvo suėjęs 24 mėnesių terminas, po kurio pokalbių duomenys nebėra saugomi „Viber“ serveriuose. Peršasi tik viena išvada, kad galbūt sąmoningai pasirinktas toks laikas, imituojant pastangas gauti įrodymų. Sutapimas ar ne, bet šio pokalbio gavimu rūpinosi kita prokurorė, kol bylos šeimininkas–prokuroras atostogavo“, – prisimena tyrimo eigą G.Danėlius.

Teisiamasis konstatuoja, kad tyrėjai pavėlavo nustatyti informacijos gavimo būdą.

„Niekas failo „nenuhakino“

G.Danėlius teigia suprantantis, kad paties pokalbių turinio ten ir nebūtų buvę, tačiau iš atsiųsto failo formato ir apimties tikrai būtų buvę įmanoma nustatyti, kas ir kur siuntė STT agentų susirašinėjimą.

„Tos aplinkybės būtų aiškiai parodžiusios, kad niekas failo „nenuhakino“, nenulaužė, o pats R.Martišius atsiuntė A.Petrošiui. Ir tai būtų paaiškinę viską. Bet tuo pačiu išmuštų pagrindą iš po STT kojų, nes galbūt būtų paaiškėję kam dar tokie failai buvo siunčiami,“ – teigia advokatas.

Dabar G.Danėliaus klientas turi ir tokį kaltinimą: kad neteisėtai, nenustatytu būdu gavo susirašinėjimą.

„STT tyrėjai patys nežino kaip, bet mano, kad neteisėtai. Ir nors galimybės nustatyti teisėtumą buvo, tačiau jomis nepasinaudota laiku arba nenorėta pasinaudoti laiku,“ – kritikuoja G.Danėlius.

Įrodymai esą „išgaravo“

G.Danėliaus žodžiais tariant, keisti „sutapimai“ tyrimą lydėjo nuo pat pradžių.

G.Danėlius prisimena, jog po pokalbio su tyrėja V.Kerbeliene, ji apie tai kitą dieną informavo R.Martišių.

Ir tik po to R. Martišius tyrimui paprašytas pateikti savo telefoną. Tačiau telefono savininko „Viber“ paskyra jau buvo išvalyta – neva higienos sumetimais.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Specialiųjų tyrimų tarnyba
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Specialiųjų tyrimų tarnyba

„Mes kėlėme klausimą ir rašėme pareiškimą, kodėl STT vadovybė leido R.Martišiui savo paskyras išsivalyti. Tam, kad paimtų mano telefoną, kitų advokatų telefonus, prokuroras sankcionavo kratas. Ir telefonai buvo paimti pačiu grubiausiu būdu. Tuo tarpu STT agentui R.Martišiui taikytas kitoks standartas. Per apklausą tyrėja klausė – ar jums niekas iš vadovybės nesakė, kad jūs dabar netrinkite savo paskyrų ir telefono kurį laiką.

R.Martišius atsakė: „Ne, man niekas iš vadovybės to nesakė.“ Ir prieš paimant telefoną, išvakarėse, jis netikėtai higienos tikslais nusprendžia telefoną išvalyti“, – prisimena advokatas.

G.Danėlius svarsto: jei tai iš tikrųjų taip svarbu, kad reikia pradėti ikiteisminį tyrimą, jei tai taip svarbu, kad dėl to reikia pradėti žmonių sekimus, vykdyti kratas, tai mažų mažiausiai ką galėjo atlikti tyrėjai – pirmiausia paimti agento telefoną, iš kurio kažkas neva buvo „perimta“.

Tai turėjo būti atlikta nelaukiant, kol telefono savininkas panaikins bet kokius pėdsakus. Taigi ikiteisminio tyrimo procesas tarsi sąmoningai vilkintas, suteikiant galimybes STT pareigūnui susitvarkyti viską taip, kaip jam parankiau ir naudingiau, reziumuoja teisiamuoju tapęs advokatas.

Nepaaiškintas „privatus gyvenimas“

Pirmasis realus posėdis Vilniaus apygardos teisme suplanuotas tik vasaros gale, tačiau G.Danėlius jau spėjo susidaryti įspūdį, kad iš pradžių teismas nesuprato kaltinimų, nes byloje, teisiamojo požiūriu, yra ir kita teisinė problema.

G.Danėlius kaltinamas galimo neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimu.

Tačiau kaltinime frazė „privatus gyvenimas“ yra nepaaiškinama.

„Nekalbama nei apie tikėjimą, nei apie politiką, nei apie meilužes, o agento prisipažinimas, kad buvo pas teisėją, anot teisininkų, nėra privatus gyvenimas. Štai kodėl prokuratūra taip ir nenurodė, apie kokį privatų gyvenimą turimi duomenys.

Prisipažinimas, kad vaikštai pas teisėjus – nėra privatus gyvenimas.

Gynėjui sunku atlikti savo pareigą, kai žino, kad STT agentai vaikšto pas teisėjus pro kitas duris. Bet prisipažinimas, kad vaikštai pas teisėjus – nėra privatus gyvenimas.

Tai yra jų tarnybinio pobūdžio informacija, atskleidžianti galimus pažeidimus ir galimą poveikį teismui. Iš pradžių teismas buvo nusprendęs bylą grąžinti prokuratūrai. Tačiau prokuroras skundė ir apeliacinė instancija sako, kad tą kaltinamąjį aktą vis dėlto būtų galima taisyti pačiame teisme. Ar taip ir įvyks, matysime“, – sako teisiamas advokatas G.Danėlius.

Valdęs du kraujo plazmos centrus Austrijoje, dėl reputacinių grėsmių A.Petrošius buvo priverstas parduoti verslus.

Jo įsitikinimu, jau dabar padaryta milžiniška reputacinė žala A.Petrošiui. G.Danėliaus žiniomis, nuosavybės teise valdęs du kraujo plazmos centrus Austrijoje, dėl reputacinių grėsmių A.Petrošius buvo priverstas parduoti verslus.

„Kai turi reikalą su baudžiamąja teise – visose valstybėse tie reputaciniai klausimai darosi aštrūs. Ten yra daug reguliacinių dalykų, kraujo rinka labai reguliuojama, tai nėra plytos, nėra mediena. Nepaisant to, kad šis ikiteisminis tyrimas pasibaigs niekuo, reputacijos prasme yra labai skausmingas“, – įsitikinęs A.Petrošiaus gynėjas.

Prokurorai tyrimo atsisakė

Advokatas teigia susipažinęs su ikiteisminio tyrimo dokumentais, kurie rodo, kad STT vasario 20 dieną pradėjo vidinį patikrinimą dėl informacijos, kuria, manoma, buvo šantažuojamas ir STT vadovas bei tarnybos tyrėja.

„Kreipėmės dėl to paties pareigūno piktnaudžiavimo tarnyba, juk jis žinojo, kad duomenų nėra, bet vis tiek inicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Kai prisipažįstama, kad vaikštoma pas teisėjus – tai yra tiesiog galimas poveikis teisėjui. Bet prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nieko blogo jie neįžvelgia, bet juk tyrėjas ar agentas nėra bylos dalyvis. Jis ne prokuroras, kuris teisme palaiko kaltinimą, jis – ne gynėjas, kuris teisme gina teisiamąjį, jo bet koks apsilankymas pas teisėją yra už baudžiamojo proceso ribų.

Jei STT galimas piktnaudžiavimas niekam netrukdo, o kai kurie žmonės ir toliau diskredituoja pačią tarnybą, ir jei tarnybai tai tinka, bet kokios pastangos yra bevaisės“, – tulžį lieja advokatas.

Jei tame susirašinėjime prokuratūra ir STT nemato nieko nusikalstamo ir neįžvelgia agento pažeidimų, kaip tuos duomenis galima panaudoti šantažui?

G.Danėlius negali pamiršti, kaip skambiai po kratų ir sulaikymų viešumoje buvo kalbama apie STT pareigūno šantažavimą.

„Bet jei tame susirašinėjime prokuratūra ir STT nemato nieko nusikalstamo ir neįžvelgia jokių agento darytų pažeidimų, kaip tuos duomenis galima panaudoti šantažui? Jei nėra informacijos diskredituojančios asmenį, tai ir šantažas pasitelkiant tą informaciją tampa neįmanomas. Šiame tyrime įmanoma, rodos, viskas“, – tarsi atsidūsta teisiamasis.

STT pozicija: pažeidimų nebuvo, bet pamoka gera

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), reaguodama į skirtingas interpretacijas dėl galimai neteisėto poveikio STT pareigūnams, taip pat yra pateikusi įvykių seką ir jų aprašymą.

STT atstovai yra suformulavę iš 11 punktų susidedantį skandalingos rezonansinės situacijos paaiškinimą.

Į teisiamųjų suolą patekusio advokato minimas STT pareigūnas R.Martišius savo ruožtu „melo kampanija“ pavadino susirašinėjimo paviešinimą, tikino, kad duomenys iš jo buvo pavogti.

Tuo metu STT Imuniteto padalinys irgi yra paskelbęs vidinio patikrinimo dėl aplinkybių, susijusių su STT pareigūno susirašinėjimo turiniu, išvadas: nustatyta, kad nėra pagrindo pareigūnų tarnybinės atsakomybės taikymui.

STT pareigūnai nedarė poveikio teisėjams, nėra neteisėtai perdavę informacijos apie STT ikiteisminius tyrimus, nesiekė asmeninės aplinkos žmonėms palankių sprendimų.

STT vadovas Žydrūnas Bartkus priekaištų savo pareigūnams taip pat neturėjo, bet pamoką žadėjo išmokti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žydrūnas Bartkus
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žydrūnas Bartkus

Kita vertus, Ž.Bartkui asmeniškai teko aiškintis Seimui, kur iš tribūnos jis pripažino: „Pareigūnai atsidūrė situacijoje, kai kelia regimybę, kad galėjo elgtis neetiškai.“

STT vadovas prasitarė, kad nepaisant to, jog nenustatyta Tarnybos pareigūnų pažeidimų tiriant vadinamąją Kraujo centro bylą, jų tarnybinės atsakomybės klausimas būtų keliamas, jeigu nebūtų suėjęs senaties terminas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min