Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 31d. 14:49

Teroro aktą sostinėje rengęs jaunasis fašistas bendraminčių ieškojo Lietuvos kariuomenėje, bet ten nepritapo

Gediminas Beržinskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Gediminas Beržinskas

Pirmadienį Vilniaus apygardos teisme prabilo Gediminas Beržinskas, kuris pernai spalį bandė susprogdinti biurų pastatą sostinėje. Tragedija neįvyko tik dėl laimingo atsitiktinumo – nesuveikė sprogmens laikmatis. Terorizmu kaltinamas jaunuolis atskleidė, kad dar vaikystėje jį sužavėjo fašistinės idėjos. Bendraminčių jis tikėjosi rasti Lietuvos kariuomenėje, tačiau įstojęs į Karo akademiją buvo priverstas nusivilti.

G.Beržinskas pasakojo, kad nacizmu pradėjo domėtis dar būdamas vaikas – 12-os metų. Iš pradžių jis save laikė patriotu ir tik vėliau vaikino pažiūros darėsi vis radikalesnės.

„Nuo 14-os metų pradėjau domėtis sprogmenimis. Sprogdindavau su draugu miškuose netoli Jurbarko“, – teisme pasakojo G.Beržinskas.

Vaikino teigimu, jo bičiuliui rūpėjo tik sprogmenys, bet ne nacizmas. Savo pažiūrų niekada neslėpęs kaltinamasis bendraminčių nerado ir tarp klasės draugų.

Tiesa, apie nacistines idėjas jis nuolat bendraudavo interneto forumuose su užsieniečiais. Ten susidėjo su ultradešiniųjų pažiūrų grupuote „Feuerkrieg Division“.

Teroro aktą planavęs G.Beržinskas pasakojo, kad tikėjosi išgarsinti šią pasaulinę neonacių grupuotę, kuriai vadovavo 13-metis estas.

Karo akademijoje nepritapo

Baigęs mokyklą vaikinas išvyko studijuoti į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją.

„Visada norėjau tarnauti Lietuvos kariuomenėje, siejau savo gyvenimą su karyba, – pasakojo G.Beržinskas. – Praėjau visus testus, išvykau studijuoti į Vilnių. Karo akademijoje tikėjausi rasti bendraminčių, kurie palaikytų nacistines ir fašistines idėjas. Tačiau su kursiokais nesutariau, o mokslai sekėsi prastai.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gediminas Beržinskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gediminas Beržinskas

Nepaisant studento pažiūrų, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas suteikė jam leidimą dirbti su slapta informacija, tačiau šiuo leidimu jis taip ir nepasinaudojo. Baigęs pirmą kursą G.Beržinskas mokslus metė.

„Metęs mokslus grįžau į Jurbarką, ten pagyvenau, šiek tiek padirbėjau. Tuo metu ėmė kilti idėjos, kurios privedė prie šio nusikaltimo. Tai yra susprogdinti, įrodyti savo tiesas, išlieti pyktį“, – pasakojo jis.

Vaikinas įsidarbino Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione, kur įgijo teisę vairuoti šarvuotį. Tačiau ir ten nepritapo.

Studijos sostinėje – šansas sprogdinti

Galiausiai iš draugo jis sulaukė pasiūlymo studijuoti sostinėje programų sistemas. G.Beržinskas pagalvojo, kad tai būtų puiki proga išvykti į Vilnių ir ten surengti teroro aktą.

„Man nuolat kirbėjo mintis, kad reikia kažką daryti, kad tai nėra gyvenimas, kad gal reikia kažką susprogdinti, įrodyti savo tiesą. Buvau piktas ir ant savęs, kad mano toks gyvenimas, – tvirtino kaltinamasis. – Studijos Vilniuje yra gera proga susprogdinti kokį nors pastatą ar įstaigą. Pagalvojau, kad tai yra mano šansas.“

Išvykdamas studijuoti į bagažą jis įsimetė ir medžiagas, skirtas pasigaminti sprogmenį. Bendrabutyje apsigyvenęs vaikinas viską laikė tiesiog spintoje, tačiau kambariokai nesuprato, kas tai yra.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gediminas Beržinskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gediminas Beržinskas

Vaikštinėdamas po Vilnių jis išsirinko savo taikinį – biurų pastatą Balčikonio gatvėje. Jis norėjo pridaryti kuo daugiau žalos įvairioms finansinėms įstaigoms, o čia kaip tik įsikūrę „Swedbank“ ir „Western Union“.

Sprogimas neįvyko per atsitiktinumą

Spalio 6-ąją, prieš pat vidurnaktį, didelės galios sprogmenį jis nunešė ir padėjo prie pastato. Dažais jis dar nupiešė ant sienos svastiką ir kitokių fašistinių simbolių.

G.Beržinskas, gamindamas sprogmenį, svarstė, ar naudoti degiklį, ar laikrodinį mechanizmą. Nusprendęs, kad pastarasis variantas – patikimesnis, taip ir padarė.

Šis pasirinkimas pasirodė buvęs lemtingas. Lipnia juosta suklijuoti kontaktai pasislinko, todėl sprogmuo nesuveikė.

„Bendrabutyje laukiau apie valandą, bet sprogimas neįvyko. Galvojau, gal nueiti, pažiūrėti, kas įvyko, bet neišdrįsau“, – kalbėjo jis.

Jau sučiuptas G.Beržinskas labiausiai liūdėjo, kad buvo sulaikytas, reiškia, pridarė klaidų.

„Norėjau įbauginti žmones, paskatinti kitus taip pat elgtis, kad žmonės susivienytų bendram tikslui, kad atsirastų daugiau tokių, kurie nori kažką susprogdinti“, – kalbėjo jis.

Jis pareigūnams aiškino, kad paleistas į laisvę toliau gamintų bombas ir rengtų teroro aktus. Šiandien teisme vaikinas gailėjosi savo žodžių.

Tiesa, kokios konkrečiai jo idėjos, vaikinas taip ir neįvardijo, tik vadino savo pažiūras ultradešiniosiomis.

Savo kaltę visiškai pripažįstantį jaunuolį prokuroras prašo įkalinti 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Advokatas Aidas Mažeika sutiko su bausme, bet užsiminė, kad vaikinui galima skirti ir su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

15min primena, kad birželio pabaigoje teisėsauga atskleidė, jog 2019 metų spalį ultradešiniųjų pažiūrų jaunuolis bandė sostinėje įvykdyti teroro aktą.

Kaip „vienišas vilkas“ veikęs vaikinas save priskyrė ekstremistinei „Feuerkrieg Division“ grupuotei, kurią teisėsauga 2020 m. išardė.

1999 m. gimęs G.Beržinskas prie „Western Union“ pastato sostinėje padėjo galingą sprogmenį, kurio sprogstamoji galia prilygtų maždaug 2,5 kg trotilo. Tragedija neįvyko tik dėl nedidelės klaidos, padarytos gaminant sprogmenį.

Vaikinui pateikti kaltinimai terorizmu ir neteisėtu disponavimu ginklais. Už tai gresia iki 8 metų laisvės atėmimo.

Komentarai: 18

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min