Remdamasis liudytojų parodymais, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad 15-metė pėsčioji gatvėje buvo neatsargi – tamsiu paros metu, skubėdama į kitoje kelio pusėje stovintį autobusą ėjo sparčiu žingsniu arba bėgo bei nesilaikė Kelių eismo taisyklių draudimo išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių.
Pagal ankstesnį teismo nuosprendį vairuotojui būtų tekę atlyginti daugiau nei 60 tūkst. eurų neturtinę žalą žuvusiosios šeimai.
Šios nustatytos aplinkybės gali turėti reikšmės neturtinės žalos dydžio priteisimui iš vairuotojo, buvusio policijos pareigūno Andrejaus Antonevičiaus. Pagal ankstesnį teismo nuosprendį vairuotojui būtų tekę atlyginti daugiau nei 60 tūkst. eurų neturtinę žalą žuvusiosios šeimai. Po apygardos teismo verdikto dėl neturtinės žalos atlyginimo bus sprendžiama civiliniame procese.
Praėjusią savaitę teismas nepanaikino nuteistam vairuotojui skirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas atidėtas pustrečių metų, tačiau teisės į neturtinės žalos atlyginimą dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad šiuo metu byloje nėra pakankamai duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį, todėl nukentėjusiesiems priteistino neturtinės žalos dydžio taip pat negalima nustatyti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos.
„Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra laikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį gyvybės atėmimo atveju, tačiau nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į turimą turtą ir gaunamas pajamos. Nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje“, – konstatavo teismas.
Kolegija sutiko su vairuotojo A.Antonevičiaus skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį neapsvarstė galimo pačios pėsčiosios didelio neatsargumo.
Pernai spalio 30 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas kaltu dėl 15-metės pėsčiosios mirtino sužalojimo pėsčiųjų perėjoje pripažino buvusį policijos pareigūną A.Antonevičių. Jis savo kaltę pripažino.
Šiuo nuosprendžiu dukters netekusiam tėvui iš civilinio atsakovo – draudimo kompanijos „Compensa TU S. A. Vienna Insurance group“ Lietuvos filialo priteista per 2 tūkst. eurų turtinei žalai atlyginti bei 2 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusi 22 tūkst, eurų suma neturtinei žalai atlyginti buvo priteista iš A.Antonevičiaus.
Merginos motinai taip pat buvo priteista 22 tūkst. eurų neturtinė žala, broliui buvo priteista atlyginti 18 tūkst. eurų neturtinę žalą.
15-metė pėsčioji žuvo perėjoje Vilniuje Pilaitės prospekte 2014 metų spalio 29 dieną. Bylos duomenimis, važiuodamas automobiliu antra eismo juosta, buvo neatidus ir neatsargus, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos vairuotojas nesulėtino greičio ir prieš ją nesustojo. Trečia juosta važiavęs kitas automobilis sulėtino greitį. A.Antonevičiaus mašina partrenkė iš kairės į dešinę ėjusią pėsčiąją.
Teismo posėdyje paaiškėjo, kad vyras tądien buvo vartojęs alkoholio, tačiau jo kiekis neviršijo leistinos ribos. Buvo nustatytas 0,17 promilės alkoholio. Alkoholio vartojimo faktas nustatytas, bet jis neviršijo ribos, todėl teismas, skirdamas bausmę, šio fakto nevertino.
„Iš pusseserės važiavau, širdies lašų buvau išgėręs“, – yra sakęs A.Antonevičius. Jis aiškino, kad jam tuo metu spaudė širdį ir jis vartojo vaistus.
Vairuotojas pasakojo važiavęs 65 kilometrų per valandą greičiu, perėjoje nieko nepastebėjo, apšvietimas buvo tik iš dešinės pusės ir jis buvo nelabai geras.
„Juodą siluetą pamačiau ir iškart pajutau smūgį į dešinę priekinę pusę, stabdžiau automobilį ir pamačiau gulinčią mergaitę. Patyriau šoką, bandžiau skambinti Bendruoju pagalbos telefonu, bet man nepavyko, nes rankos drebėjo, kažkoks žmogus padėjo. Pas mergaitę dar buvo pulsas“, – pasakojo A.Antonevičius.
