Prisiminė HAARP
Viena internautė savo „Facebook“ paskyroje bandė paaiškinti, kodėl karščiai smogė Europos žemynui, tačiau esą nepalietė Šiaurės Amerikos.
„HAARP: KAIP JIE SUKELIA EUROPOS KARŠČIO BANGĄ.
Oficialiai išgyvename „išskirtinį karščio epizodą“. Tyrėjas Jean-Pierre Petit paaiškina, kaip dirbtinai sukurti karštą ir šaltą zonas pagal komandą. Koks keistas sutapimas, kad Europoje nustatytas aukščiausias termostatas, o Amerikoje – švelnesnė temperatūra“, – rašė ji, pasidalydama minimo asmens vaizdo įrašu, kuriame aiškinama, kaip tariamai veikia ši technologija.
15min neseniai aprašė socialiniuose tinkluose platintas melagienas, susijusias su šios vasaros bei pavasario karščiais.
Taip pat skaitykite: Manipuliacijos dėl karščių – jau ir lietuviškai: kodėl jos klaidina
Taip pat skaitykite: Rekordinis karštis neįtikino internautų: toliau randa priežasčių netikėti klimato kaita
HAARP (Aukšto dažnio aktyviosios auroros tyrimų programa) – tai mokslinis projektas, skirtas tirti jonosferos (viršutinio atmosferos sluoksnio, esančio 50–965 km virš Žemės paviršiaus) savybes ir elgseną.
Tyrimai vykdomi Gakonoje (Aliaska). Šią mokslinių tyrimų vietą praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje įkūrė JAV kariuomenė. Nuo 2015 m. ją valdo Aliaskos universitetas Fairbankse. Programą finansuoja kariuomenė, universitetas ir JAV vyriausybė.
Internete jau seniai sklando sąmokslo teorijos, esą HAARP yra atsakinga už įvairias stichines nelaimes, pavyzdžiui, žemės drebėjimus ar potvynius. Internautai šią programą taip pat ne pirmą kartą kaltina dėl karščių, šalčių ir kitų oro sąlygų.
Taip pat skaitykite: Melagienų nereikėjo laukti ilgai: žemės drebėjimų priežastį „surado“ Aliaskoje
Taip pat skaitykite: Ar tikrai pavasario karščiai, šalčiai ir kitos orų išdaigos sukurtos dirbtinai?
HAARP nekontroliuoja orų
Visų pirma, kaip ne kartą rašė 15min, HAARP negali kontroliuoti oro sąlygų.
Kaip nurodoma HAARP interneto svetainėje, programos transliuojamos radijo bangos nėra sugeriamos nei troposferoje, nei stratosferoje – dviejuose atmosferos sluoksniuose, kuriuose formuojasi Žemės oro sąlygos. Kadangi sąveikos nėra, nėra jokio būdo kontroliuoti orą.
„Be to, jei pačios Saulės sukeliamos jonosferos audros neturi įtakos orams Žemės paviršiuje, neįmanoma, kad HAARP galėtų turėti kokią nors įtaką“, – aiškinama puslapyje.
Ar karšta tik Europoje?
Karščio banga šią vasarą alina Europą. Dėl vadinamojo karščio kupolo ne viena žemyno šalis fiksavo temperatūros rekordus. Tai turėjo rimtų pasekmių sveikatai, įskaitant su karščiu susijusias mirtis.
Aptardamas birželio temperatūras Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) Klimato skyriaus vadovas Johnas Kennedy teigė: „Būtent tokių karščio bangų mes tikimės sulaukti kintančiame klimate“.
„Per 50 metų, praėjusių nuo istorinės 1976 m. karščio bangos, visoje Europoje temperatūra pakilo maždaug dviem laipsniais. Tai sparčiausiai šylantis žemynas, be to, padaugėjo ir ekstremalių temperatūrų atvejų“, – pastebėjo jis.
Internautės teiginys, kad Amerikos rekordiniai karščiai mepasiekė, yra klaidingas. JAV ir pasaulio žiniasklaida skelbė apie ekstremalią kaitrą ir JAV. Kovą kontinentinėje JAV dalyje buvo užfiksuotas karščiausias mėnuo per pastaruosius 132 metus.
Prieš keletą dienų Jutos valstijos sostinėje Solt Leik Sityje ir didžiausiame Montanos mieste Bilingse temperatūra pasiekė 43 laipsnius karščio.
Kiek anksčiau kitokia karščio banga buvo apėmusi rytinę JAV dalį. Niujorke ir Filadelfijoje temperatūra tuomet pakilo iki maždaug 40 laipsnių.
Antradienį agentūra „Associated Press“ taip pat pranešė, kad artimiausiomis dienomis prognozuojama dar viena karščio banga. Nacionalinė meteorologijos tarnyba paskelbė, kad šią savaitę visoje JAV bus pasiekta arba pagerinta daugiau nei 90 temperatūros rekordų.
Be to, karštis alino ir FIFA futbolo turnyro „World Cup“ sirgalius bei dalyvius, o varžybos vyko ne tik JAV, bet ir Meksikoje bei Kanadoje.
Portlando valstybinio universiteto klimatologas Paulas Loikithas agentūrai AFP nurodė, kad ir Europos, ir Amerikos karščio bangos atitinka „karščio kupolų“ apibrėžimą.
Karščio kupolas – tai meteorologinis reiškinys, kai virš didelės teritorijos įsitvirtina aukšto atmosferos slėgio sistema, išsilaikanti kelias dienas ar net savaites. Ji veikia tarsi dangtis: neleidžia įkaitusiam orui pakilti aukštyn ir išsisklaidyti, slopina debesų formavimąsi, todėl saulė nuolat kaitina žemės paviršių, o temperatūra kasdien vis labiau kyla.
Sparčiausiai šylantis žemynas
Beveik visose sausumos teritorijose pastebimas temperatūros kilimas, nors jo tempas skiriasi. Vis dėlto Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas – čia temperatūra kyla daugiau nei dvigubai greičiau už pasaulio vidurkį.
ES klimato stebėjimo tarnybos „Copernicus“ duomenimis, sparčiausias atšilimas stebimas Arktyje, taip pat Vidurio ir Rytų Europoje bei Artimuosiuose Rytuose. Palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, Europa atšilo maždaug 2,5 laipsniais. 2026 m. birželis Vakarų Europoje buvo šilčiausias per visą stebėjimų istoriją.
Šią tendenciją lemia ne vienas veiksnys: kintantys orų modeliai, didėjanti saulės spinduliuotė, mažėjanti sniego danga, geografinė padėtis bei mažėjanti oro tarša.
Atmosferos cirkuliacijos pokyčiai lemia dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas Europoje, nes žemyne dažniau įsitvirtina aukšto slėgio sistemos, atnešančios stabilius ir karštus orus.
Svarbų vaidmenį atlieka ir geografija. Europa ribojasi su Arktimi, kuri šyla daug greičiau nei likusi planeta. Tai iš dalies susiję su tuo, kad sniegas ir ledas atspindi didžiąją dalį saulės šilumos, tačiau jiems tirpstant atsiveria tamsūs paviršiai (žemė ir vandenynas), kurie šilumą sugeria. Šis procesas dar labiau šildo vandenis ir spartina ledo tirpsmą.
Be to, kai kuriose Europos vietovėse sumažėjo sniego, o tai atveria daugiau tamsių plotų.
Nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio griežtesni oro kokybės reikalavimai sumažino aerozolių išmetimą. Tačiau kova su šiuo teršalu paradoksaliai prisidėjo prie atšilimo, nes šios dalelės vėsina orą, atspindėdamos saulės šviesą.
Kas lėmė šiuos karščius?
Kaip ne kartą aiškino begalė mokslininkų ir organizacijų, dėl šios kaitros kaltas klimato atšilimas. Tarptautinės mokslininkų grupės „World Weather Attribution“ (WWA) atlikta skubi analizė parodė, kad prieš penkis dešimtmečius tokio intensyvumo reiškinys Europoje būtų buvęs praktiškai neįmanomas.
Dabartinę anomaliją lėmė blokuojantis aukšto slėgio anticiklonas („karščio kupolas“), sulaikantis įkaitusį orą virš Europos ir traukiantis šilto oro mases iš Sacharos. Lyginant su 2003 m. Europos karščio banga, aukštos naktinės temperatūros šiandien yra apie 100 kartų, o dienų pikai – apie 10 kartų labiau tikėtini.
Moksliniai tyrimai rodo, kad šylant planetai karščio bangos tampa intensyvesnės, trunka ilgiau ir pasikartoja dažniau.
„Tokios karščio bangos yra tiesiogiai susijusios su klimato krize ir klimato kaita. Tai vyksta dėl to, kad jau ilgą laiką deginame iškastinį kurą, kertame miškus ir didiname šilumą sulaikančių dujų koncentraciją atmosferoje. Karščio bangos, sausros ir su jomis susiję gaisrai vis dažnėja, kaip ir tikėtumėmės šiltėjant pasauliui“, – agentūrai AP paaiškino Vudvelio klimato tyrimų centro klimato mokslininkė Jennifer Francis.
Mokslininkai įspėja, kad toliau kylant vidutinei temperatūrai, ateityje karščio bangų metu ji gali pakilti dar aukščiau.
15min verdiktas: melas. HAARP negali kontroliuoti oro sąlygų. Šią vasarą karščio bangos alino tiek Europą, tiek JAV. Europa šyla sparčiausiai iš visų žemynų – tam įtakos turi tiek jos geografinė padėtis, tiek kiti su klimato kaita susiję veiksniai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
