„1947 m. žemėlapiuose Izraelio nėra“, bet žydų tautos židinys ten buvo

Paskelbtame pranešime pateikiamas, kaip spėjama, 1947 m. Didžiosios Britanijos mandatinės Palestinos žemėlapis, prie kurio pridėtas komentaras:

„National Geographic“ žurnalas Palestinos žemėlapį išleido 1947 m., likus metams iki Nakbos. Jame nebuvo jokio Izraelio“ – tvirtinama platinamoje žinutėje.

Nakba – arabiškai „katastrofa“ – arabų šalyse, taip pat palestiniečiams palankiai nusiteikusiuose sluoksniuose įprastas arabų šalių koalicijos pralaimėjimo 1948 m. kare prieš Izraelį įvykių pavadinimas.

1947-aisiais Jungtinės Tautos (JT) balsavo už rezoliuciją 181, dar žinomą kaip Padalijimo planas, kuria buvo siekiama Palestiną padalyti į atskiras žydų ir arabų valstybes, o Jeruzalę patikėti tarptautiniam administravimui.

Žydų vadovybė šiam planui pritarė, bet arabų pusė atmetė ir jis niekada nebuvo įgyvendintas. Dėl šios priežasties vargu ar galima laikyti Izraelį – ar bent jau jį vieną – atsakingu už jo neįgyvendinimą.

Kitais metais britų valdžia, negalėdama sustabdyti nesantaikos, pasitraukė, o žydų lyderiai gegužės 14 d. paskelbė apie Izraelio įkūrimą.

Tai sukėlė pirmąjį arabų ir Izraelio karą, mat daugelis palestiniečių tam paprieštaravo. Kaimyninės arabų šalys įsikišo su karinėmis pajėgomis. Šimtai tūkstančių palestiniečių pabėgo arba buvo išvaryti iš savo namų. Tas dienas jie vadina al Nakba – Katastrofa.

Wikipedia.org nuotr./Britų kariai Jeruzalėje (1917 m.)

Skirtingos sąvokos

„Facebook“ žinutėje platinami teiginiai, neva iki 1948 metų „nebuvo tokio dalyko kaip Izraelis“ yra faktų iškraipymas.

Šiuo atveju akivaizdžiai painiojamos sąvokos. 1947 m. žemėlapiuose pavaizduota Palestina nėra tas pats, kas Palestinos valstybė ar dabartinė Palestinos Nacionalinė Administracija (PNA).

1947 m. Palestina yra vadinamojo Britų mandato teritorija. Mandatinių teritorijų sistema atsirado pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, kai nugalėjusios valstybės pasidalijo nugalėtų valstybių kolonijines valdas.

Tačiau de jure tai nebuvo aneksija: naujas tarptautinis susivienijimas – Tautų Sąjunga – tam tikroms vyriausybėms suteikė mandatą valdyti kitas šalis.

Buvo manoma, kad laikui bėgant, kai jų išsivystymo lygis taps pakankamas politiniam apsisprendimui, joms bus suteikta nepriklausomybė.

Kitaip tariant, administruojanti valdžia veikė ne kaip įprasta kolonijinė metropolija, o kaip savotiškas civilizacinis „globėjas“.

Mandatinės Palestinos teritorija buvo daug didesnė už šiuolaikinio Izraelio teritoriją (įskaitant Palestinos nacionalinės autonomijos teritorijas ir Gazos Ruožą).

Žemėms į Rytus nuo Jordano upės jau 1923 m. buvo suteikta plati autonomija, o 1946 m. – visiška nepriklausomybė, suformuojant Transjordanijos emyratą (dabartinę Jordanijos Hašimitų Karalystę).

1920 metų Antantės valstybių San Remo konferencijos nutarimu teritorija į rytus nuo Jordano upės prijungta prie Didžiosios Britanijos mandatinės Palestinos teritorijos.

1921 m. Kairo konferencijos nutarimu ji atskirta nuo Palestinos – sukurtas Transjordanijos emyratas.

Ši konferencija padėjo vadinamuosius britų politikos arabų pasaulyje pagrindus. Transjordanija buvo britų mandato Palestinai dalis.

Žemėms į rytus nuo Jordano upės jau 1923 m. buvo suteikta plati autonomija, o 1946 m. – visiška nepriklausomybė, suformuojant Transjordanijos emyratą (šiuolaikinę Jordanijos Hašimitų Karalystę).

Įsipareigojimas sukurti žydų valstybę

1922 m. Tautų Sąjungoje buvo fiksuoti Didžiosios Britanijos įsipareigojimai sukurti žydų nacionalinį židinį administruojamoje teritorijoje.

„Mandatinė valdžia yra atsakinga už tokių politinių, administracinių ir ekonominių sąlygų sudarymą šalyje, kurios užtikrintų žydų nacionalinių namų sukūrimą, kaip nurodyta preambulėje, ir savivaldos institucijų plėtrą, taip pat už visų Palestinos gyventojų, nepriklausomai nuo jų rasės ir religijos, pilietinių ir religinių teisių užtikrinimą.

Sionistų organizacija, kol jos organizacija ir įstatai, Mandatinės valdžios nuomone, yra tinkami, pripažįstama tokia agentūra. Ji, konsultuodamasi su Jo Britų Didenybės vyriausybe, imasi priemonių, kad užtikrintų visų žydų, norinčių padėti kurti žydų nacionalinius namus, bendradarbiavimą“ – skelbiama įsipareigojime.

123RF.com nuotr./Izraelis

15min verdiktas: trūksta konteksto. Teiginys, kad iki 1948 m. išleistuose žemėlapiuose vaizduojama Palestina, bet nėra Izraelio, formaliai yra teisingas.

Tačiau iš istorinio konteksto lengvai galima susidaryti klaidingą įspūdį, kad Palestina yra vienas valstybinis-politinis darinys, egzistavęs bent nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio iki šių dienų (kas yra visiškai klaidinga).

Be to, nors Izraelio valstybingumas dabartiniu pavidalu atsirado tik 1948 m., Tautų Sąjunga dar 1922 m. aiškiai nurodė suformuoti žydų nacionalinį centrą.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.