Sekite 15min Google
Tarp jo pergalių demokratijos Rusijoje aktyvistas įvardijo Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo Johno Ratcliffe'o vizitą į Maskvą, JAV pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio apsilankymą Rusijoje, kur jie susitiko derėtis su Kremliaus vadovu.
„Manau, kad ši kelionė buvo dar vienas žingsnis prie visų jau padarytų nuolaidų Putinui, tik sustiprinantis jo pasitikėjimą savo sugebėjimu manipuliuoti Vakarais“, – rašo G.Kasparovas.
Jo teigimu, partijos „Alternatyva Vokietijai“ pergalė Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose tik „įkvepia dar daugiau drąsos šiam despotui“, sustiprindama jo įsitikinimą, kad jis gali daryti įtaką Vakarų politikai.
Atrodo, kad NATO rytinis flangas pagaliau pradeda suvokti šio režimo keliamą grėsmę, pastebėjo šachmatininkas ir atkreipė dėmesį į Lenkijos premjero Donaldo Tusko pokalbį su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte apie artėjančią grėsmę Rytų Europai, kurio metu įspėjo, kad neturi pasikartoti 1938 m. Miuncheno nuolaidžiavimo pavyzdys.
„Rytų šalys, atsižvelgiant į jų artumą Rusijai, supranta grėsmės skubotumą taip, kaip Vakarų Europa ir Amerika to dar nesupranta.
Džiaugiuosi šiais suvokimais, tačiau tikiuosi, kad jie nėra per maži ir dar ne per vėlu. Atrodo, kad bent jau dalis Europos pabunda iš ilgo miego. Tačiau ji vis dar yra tarp miego ir budrumo, kai pradedi suvokti išorinę aplinką, bet dar ne visiškai aiškiai supranti ją kaip realybę. Lėtai atsirandančio suvokimo nepakaks, kad laimėtume karą prieš Putiną“, – rėžė G.Kasparovas.
Šachmatų pasaulio legenda pripažino, kad kaskart, kai jam tenka rašyti apie karą Ukrainoje, statymai tampa vis didesni.
„Iš pradžių galbūt būtų pakakę griežtos diplomatijos Rusijos grėsmei atremti. Vėliau – griežtai taikomų ekonominių sankcijų. Dar vėliau – ribotos karinės pagalbos Ukrainai. Tačiau dabar nėra kitos išeities, kaip tik visapusiškas karinis įsipareigojimas, kuris užtikrins Ukrainos pergalę ir taip lems Putino režimo žlugimą“, – teigė jis.
„Taip, aš tai pasakiau: tik Rusijos valstybės sunaikinimas dabartine forma bus pakankamas, kad būtų apsaugota tolesnė Vakarų taika ir gerovė. Kol Putino režimas gyvuos, jis kels egzistencinę grėsmę demokratijai visame pasaulyje“, – pridūrė G.Kasparovas.
Referuodamas į Kremliaus ne kartą išsakytas sąlygas karui Ukrainoje užbaigti, žmogaus teisių gynėjas pabrėžė, kad karas tikrai nesiliaus, jei V.Putinas užims Donbasą: „Jis tiesiog pakeis formą ir persikels į Baltijos valstybes, o vėliau – į likusią Europą, kaip dabar pradeda suvokti jos lyderiai“.
Kai kurie klausia, kodėl V.Putinas galėtų pulti Europą, jei realiai žino, kad tai nesibaigs karine sėkme, pastebi jis ir paaiškina, jog ši hipotezė remiasi tuo, kad sėkmė apibrėžiama kaip teritorinis užkariavimas ar kokia nors kita konkreti nuolaida.
„Putinas yra racionalus veikėjas, nepaisant noro jį nurašyti kaip nuo realybės atitrūkusį megalomaną, tačiau jis veikia pagal logiką, kurią Vakarai nuolat klaidingai įvertina. Vis dėlto jis vis dar traktuojamas kaip tarptautinės sistemos narys.
Putino tikslas įsiveržus į NATO nebūtų aiški pergalė, o nuolatinis Vakarų institucijų silpninimas. Jis elgiasi taip, kaip elgtųsi gerai parengtas KGB agentas: sukelia sumaištį, griauna, skaldydamas opoziciją“, – dėstė šachmatininkas.
G.Kasparovas išskyrė, kad, kai karo tikslai yra neaiškūs, o jo vykdymo būdas pats savaime miglotas, kaip yra hibridinio karo atveju, tampa dar lengviau užsimerkti.
Tačiau, kaip pabrėžė jis, hibridinis karas vis tiek yra karas, o V.Putino karo išplėtimas į NATO teritoriją yra tikra egzistencinė grėsmė, kuriai būtina pasipriešinti.
„Vienintelis būdas pasipriešinti diktatoriui yra jėga: šiuo atveju – atgrasymo politika, kuri nepalieka abejonių dėl a) to, kur nubrėžta raudona linija, ir b) to, kas nutiks, jei ji bus peržengta“, – rašė politikos veikėjas.
Jo vertinimu, Ukrainos sąjungininkės ne tik turėtų stiprinti paramą ir vykdyti platesnę atgrasymo politiką, bet ir privalo duoti aiškų įspėjimą apie tai, kokios bus pasekmės, jei V.Putinas išdrįs įkelti koją į NATO šalį.
„Šis įspėjimas turi būti pateiktas kartu su iš anksto suderintu įgyvendinimo mechanizmų rinkiniu, kuris įsigalios nedelsiant, jei bus peržengtas slenkstis. Daugiau jokių dvejonių ar diskusijų“, – nukirto G.Kasparovas.
Savo straipsnyje jis paragino Europą skubumu ir negailestingumu rikiuotis į V.Putiną, kuris tęsia karą Ukrainoje ir kelia grėsmę Rytų Europai.
G.Kasparovas išskyrė 5 lemtingus smūgius kūju, kurie padėtų Europai „pribaigti“ V.Putino Rusiją.
Europa privalo:
1. Užtikrinti visišką Ukrainos oro erdvės apsaugą – tai pagrindinis reikalavimas sąjungininkui;
2. Nedelsiant, be jokių atidėliojimų, nusiųsti Ukrainai visą jai reikalingą ginkluotę.
„Kodėl Graikijos „Patriot“ sistemos gina Saudo Arabijos energetikos infrastruktūrą, kai karas vyksta tiesiog prie Europos slenksčio?“, – klausia G.Kasparovas.
3. Užuot skelbus vis naujus sankcijų paketus, reikia užtikrinti esamų sankcijų įgyvendinimą – popieriuje jos daugiau nei pakankamai galingos, tačiau Rusijos valdžia jas begėdiškai apeina.
„Visi žino, kas yra pažeidėjai. Dabar atėjo laikas imtis veiksmų prieš juos, pasitelkiant visus Europos turimus mechanizmus“, – pabrėžė jis.
4. Inicijuoti visišką diplomatinių santykių su Rusija nutraukimą, įskaitant visų ambasadorių atšaukimą iš Maskvos, Rusijos pašalinimą iš visų tarptautinių organizacijų, grindžiamų demokratiniais principais, ir nedelsiant nutraukti bet kokią oficialią retoriką, kurioje Rusija bent iš dalies pripažįstama kaip teisėta tarptautinė veikėja.
5. Nedelsiant konfiskuoti Rusijos suverenius fondus ir panaudoti juos karo veiksmams Ukrainoje remti.
„Kodėl Belgija veikia kaip Rusijos pinigų saugotoja? Visiškai nesąžininga, kad Putinas naudojasi Europos teisinėmis apsaugos priemonėmis, tuo pačiu atvirai kariaudamas prie jos šiaurinės sienos“, – rašė aktyvistas.
-
Slaptas ginklas ir povandeniniai laivai: NATO sužlugdė Rusijos planą Arktyje
-
Vokietija rėžė be užuolankų: „Rusijos grėsmė pasiekė mūsų slenkstį“
-
NATO vadovas sukritikavo derybas su Putinu: „Nebūkime naivūs“
-
„Iš jūsų liks tik pilka branduolinė dulkė“: Medvedevas vėl svaidosi grasinimais
-
Markas Rutte: NATO išliks stipri, kad ir kas laimėtų Prancūzijos prezidento rinkimus
Svarbiausia, reziumavo G.Kasparovas, visa tai turi būti daroma pripažįstant, kad Vakarai yra įsitraukę į karą – „kovoja ne tik gindami sąjungininkę, bet ir dėl savo pačių išlikimo bei demokratijos likimo visame pasaulyje“.
