Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 10 07, 06:08 Atnaujinta 2022 10 08, 00:35

„Financial Times“: Ukrainos kariuomenė pranešė apie „Starlink“ sutrikimus fronte

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis privalo atremti Maskvos invaziją, „kad rusų tankai nepultų Varšuvos arba vėl nepultų Prahos“. Europos Sąjunga ketvirtadienį įvedė naują sankcijų paketą Rusijai, išplėsdama draudimus prekybai ir asmenims dėl Maskvos įvykdytos keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Svarbiausios naujienos iš Ukrainos

  • JAV prezidentas Joe Bidenas neatmeta galimybės per kitą mėnesį Azijoje įvyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimą susitikti su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu
  • V.Putinui penktadienį sukanka 70 metų. Ukrainos kariuomenė perspėja, kad savo lyderio jubiliejų okupantai gali pažymėti intensyvesniais smūgiais ir provokacijomis
  • Pirmą kartą nuo rugpjūčio mėnesio Ukraina apšaudyta iš Baltarusijos teritorijos
  • Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos kariuomenė mažiau nei per savaitę susigrąžino daugiau nei 400 kv. kilometrų pietiniame Chersono regione po to, kai Maskva pareiškė aneksavusi šią teritoriją
  • Deokupuotoje Charkivo srities dalyje buvo aptikti 534 Rusijos okupantų nužudytų Ukrainos civilių gyventojų kūnai

Svarbiausias ketvirtadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Ukraina oficialiai pripažino, kad Šiaurines Japonijos teritorijas yra okupavusi Rusija

00:35

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įsaką, kuriuo pripažįstama, kad Šiaurines Japonijos teritorijas yra okupavusi Rusija. Tai Ukrainos vadovas pareiškė tradiciniame vakaro vaizdo kreipimesi.

„Šiandien priimtas svarbus sprendimas. Sąžiningas. Teisiškai nepriekaištingas. Istorinis. Ukraina patvirtino, kad gerbia Japonijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, įskaitant jos Šiaurines teritorijas, kurios vis dar yra okupuotos Rusijos“, – sakė jis.

„Yra atitinkamas Ukrainos Aukščiausiosios Rados pareiškimas. Raginame visus pasaulyje priimti panašius sprendimus. Rusija neturi teisės į šias teritorijas. Visi pasaulyje tai puikiai žino. Pagaliau turime imtis veiksmų. Turime išlaisvinti visus kraštus, kuriuos okupantai bando išsaugoti savo valdžioje. Tai vienintelis būdas sugrąžinti visas galias tarptautinei teisei“, – pareiškė V.Zelenskis.

„Šiuo karu prieš Ukrainą ir prieš tarptautinę teisinę tvarką Rusija sukūrė tokias sąlygas, kad dabar tik laiko klausimas, kada viskas, kas kadaise buvo užgrobta ir dabar kontroliuojama Kremliaus, bus realiai išlaisvinta“, – sakė V.Zelenskis.

Jis pabrėžė, jog Rusija savo pavyzdžiu visiems pasaulio agresoriams parodys, kad grobikiškas teroristinis karas – tai kelias į agresoriaus susilpnėjimą ir neišvengiamą žlugimą.

Šiaurinėmis teritorijomis vadinamos keturios piečiausios Kurilų grandinės salos, kurias Antrojo pasaulinio karo pabaigoje nuo Japonijos vienašališkai atplėšė Sovietų Sąjunga ir inkorporavo į savo sudėtį.

Čekijos ir Ukrainos vyriausybės surengs bendrą posėdį Kyjive

22:47

Čekijos vyriausybė penktadienį pranešė, kad spalio 31 dieną Kyjive surengs bendrą posėdį su Ukrainos ministrų kabinetu.

Šiuo metu ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti Čekija yra išsiuntusi nemenką karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai nuo tada, kai vasario mėnesį į ją įsiveržė Rusija.

„Į Kyjivą vyksiančių ministrų skaičius ir sudėtis priklausys nuo konkrečių temų, kurias abi vyriausybės aptars“, – naujienų agentūrai AFP sakė vyriausybės atstovas spaudai Vaclavas Smolka.

Daugiau informacijos apie susitikimą jis neatskleidė.

Čekijos vyriausybė anksčiau yra surengusi panašius bendrus susitikimus su Slovakijos, Lenkijos ir Izraelio kolegomis.

10,5 mln. gyventojų turinti ES ir NATO narė nuo vasario mėnesio suteikė Ukrainai karinės pagalbos už 168 mln. dolerių (172 mln. eurų), o jos ten išsiųstų ginklų vertė šiemet siekia 1,9 mlrd. dolerių (1,95 mlrd. eurų).

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala ketvirtadienį Prahoje vykusiame steigiamajame Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime buvo susėdęs derybų su savo kolega iš Ukrainos Denysu Šmyhaliu.

„Financial Times“: Ukrainos kariuomenė pranešė apie „Starlink“ sutrikimus fronte

21:55

Ukrainos kariškiai, esantys fronto linijoje, skundžiasi dėl „Starlink“ terminalų veikimo sutrikimų. Apie tai praneša „Financial Times“.

Pastarąsias savaites dėl kai kurių sutrikimų buvo „katastrofiškai“ prarastas ryšys, sakė aukštas Ukrainos vyriausybės pareigūnas, tiesiogiai susipažinęs su šia problema.

„Starlink“ sutrikimų pastebėta tais atvejais, kai kovotojai veržėsi į okupuotą teritoriją Chersono ir Zaporižios regionuose. Problemų kilo ir palei fronto liniją rytinėje Charkivo srities dalyje bei Donecko ir Luhansko srityse.

„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./„Starlink“
„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./„Starlink“

Dėl ryšio sutrikimų kariai paniškai skambino į „raudonąją liniją“.

Serhijaus Prytulos labdaros fondo koordinatorius Romanas Synicynas teigė, kad problema galėjo kilti dėl to, jog „SpaceX“ bandė užkirsti kelią tam, kad ryšiu neteisėtai nepasinaudotų Rusijos kariai.

Pasak jo, ryšys prapuldavo ką tik deokupuotose teritorijose, kai apie jų išlaisvinimą „dar nebūdavo paskelbta viešai“.

Pasak jo, Ukrainos kariuomenė ir „SpaceX“ turėtų glaudžiau koordinuoti savo veiksmus.

Šiuo metu Ukrainoje veikia apie 18 tūkst. „Starlink“ stočių. Jos padeda ukrainiečiams visada palaikyti ryšį, o ypatingos svarbos infrastruktūros objektams – veikti sudėtingomis sąlygomis.

Vasario 26 d. Ukrainos skaitmeninės tranformacijos ministerijos vadovas Michaila Fiodorovas kreipėsi į „SpaceX“ savininką Eloną Muską su prašymu atsiųsti „Starlink“ stočių į Ukrainą, kad būtų galima naudotis palydoviniu internetu. E.Muskas jau kitą dieną sutiko pateikti įrangą. Pirmoji abonentinių dėžių siunta į Ukrainą atkeliavo jau vasario 28 d.

Scanpix nuotr. /Elonas Muskas
Scanpix nuotr. /Elonas Muskas

Rusijos Federacijoje dėl to net imta grasinti Muskui. Visų pirma „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas perspėjo verslininką, kad jis „turės vyriškai atsakyti“ už „Starlink“ stočių perdavimą Ukrainai. E.Muskas, atsakydamas į grasinimus, ironiškai parašė: „Jei mirsiu paslaptingomis aplinkybėmis, buvo malonu jus pažinti.“

Baltieji rūmai: nėra jokių „požymių“, kad Rusija rengtųsi panaudoti branduolinius ginklus

21:15 Atnaujinta: 22:46

JAV prezidentui Joe Bidenui įspėjus apie pasauliui iškilusią branduolinio „Armagedono“ grėsmę, Baltieji rūmai penktadienį pareiškė, jog Jungtinės Valstijos nemato jokių ženklų, kad Rusija rengtųsi artimiausioje ateityje panaudoti branduolinius ginklus.

„Kol kas nematėme jokio pagrindo keisti savo pačių strateginę branduolinę poziciją. Nematome ir požymių, kad Rusija rengtųsi netrukus panaudoti branduolinius ginklus“, – pareiškė žurnalistams Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Paklausta, ar nerimą sukėlęs J.Bideno įspėjimas, kurį jis išsakė ketvirtadienio vakarą kritikuodamas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, buvo susijęs su naujais žvalgybos duomenimis, ji atsakė „ne“.

„Prezidentas kalbėjo apie susirūpinimą dėl V.Putino grasinimų panaudoti branduolinius ginklus“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė.

Paklausta apie J.Bideno teiginį, kad Jungtinės Valstijos mėgina surasti V.Putino „nuovažą“ kare Ukrainoje, kad būtų galima deeskaluoti padėtį, kol Rusijos prezidentas dar nesigriebė masinio naikinimo ginklų, K.Jean-Pierre atsakė, kad JAV pozicija nepasikeitė.

„Už šį karą atsakinga vienintelė šalis, – pareiškė ji. – Ir tai Rusija. Jie pradėjo šį konfliktą ir V.Putinas turi galimybę šiandien jį sustabdyti.“

J.Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad pasauliui pirmą kartą po Šaltojo karo iškilo branduolinio „Armagedono“ grėsmė ir kad jis stengiasi surasti Rusijos prezidento V.Putino „nuovažą“ kare Ukrainoje.

Į Kalugos srities karinį aerodromą atskrido dronas, nugriaudėjo sprogimas

19:47

Rusijos Kalugos srities vadovas Vladislavas Šapša pranešė, kad karinio aerodromo teritorijoje nukrito nepilotuojamas orlaivis, o po to įvyko sprogimas. Iš jo žodžių galima spręsti, kad dronas, kaip manoma, atskrido iš Ukrainos pusės, praneša BBC naujienų tarnyba rusų kalba.

„Šiandien Šaikovkos kariniame aerodrome Kalugos srityje įvyko sprogimas. Nukrito dronas, kuris tikriausiai atskrido iš pasienio pusės“, – savo „Telegram“ kanale parašė Kalugos srities gubernatorius V.Šapša.

Pasak jo, aerodromo infrastruktūra ir technika nenukentėjo, aukų taip pat nebuvo. 

Anksčiau „Telegram“ kanalas „Baza“ pranešė, kad „nežinomas dronas įskrido į karinio dalinio teritoriją Kalugos srityje“. Pasak jo, dronas sprogo virš kilimo ir tūpimo tako.

Ukrainos naujienų portalas Obozrevatel.com skelbia, kad sprogdamas dronas sunaikino du tolimojo nuotolio viršgarsinius raketnešius-bombonešius Tu-22M3, kurie iš Baltarusijos teritorijos raketomis apšaudydavo Ukrainos miestus.

Wikipedia.org nuotr./Rusijos bombonešiai Tu-22M3
Wikipedia.org nuotr./Rusijos bombonešiai Tu-22M3

Šaikovkos karinis aerodromas įsikūręs maždaug už 200 km nuo Ukrainos sienos. Nuo jo iki Maskvos – mažiau nei 250 km. Šaikovkoje dislokuotas 52-asis gvardijos skunkiųjų bombonešių aviacijos pulkas.

Birželio pabaigoje Ukrainos kariuomenė teigė, kad smūgį Kremenčuke esančiam prekybos centrui „Amstor“, per kurį žuvo mažiausiai 20 žmonių, sudavė būtent bombonešis Tu-22M3, skridęs iš Šaikovkos aerodromo Kalugos srityje. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad smūgis buvo nukreiptas į šaudmenų sandėlį, kurio sprogimas esą sukėlė gaisrą prekybos centre.

Irano dronai kamikadzės pristatyti į Baltarusiją: vakariniams Ukrainos regionams gresia pavojus

18:37

Rusija į Baltarusiją atgabeno Irano bepiločių orlaivių kamikadzių, kuriais gali būti atakuojami vakariniai Ukrainos regionai. Apie tai pranešė Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų regioninė valdyba „Vakarai“.

Šaltinių teigimu, Irano gamybos bepiločiai orlaiviai buvo pristatyti į Lunineco aerodromą. Kalbama apie mažiausiai 20 dronų kamikadzių „Shahed-136“ ir jų valdymo punktus.

Nuo Lunineco iki Rivnės srities sienos – tik 55 kilometrai. Neatmetama galimybė, kad netolimoje ateityje Irano dronai atakuos vakarinius arba centrinius Ukrainos regionus.

Irano bepiločiai orlaiviai kamikadzės „Shahed-136“ yra labai triukšmingi – jų skleidžiamas garsas panašus į tą, kuris girdimas įjungus grandininio pjūklo ar mopedo variklį. Šie dronai skrenda labai žemai, todėl Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgoms juos gana sunku numušti.

Nyderlanduose už įtariamą mikroschemų pardavimą Rusijai areštuotas vyras

18:29

Nyderlanduose suimtas vienas vyras, įtariamas mikroschemų pardavimu Rusijai, tokiu būdu pažeidžiant Vakarų įvestas sankcijas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą, penktadienį pranešė pareigūnai.

Mikroschemos, parduotos Rusijos įmonėms ir kitoms įstaigoms, gali būti naudojamos kariniams tikslams, pranešė Nyderlandų finansinių ir fiskalinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FIOD).

55 metų įtariamasis turi dvigubą Nyderlandų ir Rusijos pilietybę, naujienų agentūrai AFP sakė FIOD atstovė spaudai.

Jis buvo suimtas rytinėje Nyderlandų dalyje rugsėjo 27 dieną, gavus pranešimą iš banko.

„Manoma, kad įtariamasis, be kitų nusižengimų, tiekė mikroschemas įmonėms ir kitiems subjektams Rusijoje. Šios mikroschemos taip pat gali būti naudojamos ginklų gamybai, – teigiama FIOD pranešime. – Žinoma, kad Rusijos ginklų pramonė šiuo metu susiduria su ryškiu šių mikroschemų trūkumu.“

Manoma, kad siekdamas išvengti sankcijų įtariamasis bandė apsimesti, jog mikroschemas siuntė į kitas šalis.

Abi jo banko sąskaitos – privati ir naudojama verslo tikslams – bei elektroniniai prietaisai buvo areštuoti, priduriama pranešime.

Tyrime taip pat dalyvavo Europos Sąjungos policijos agentūra Europolas ir Nyderlandų muitinė.

Rugsėjo 30 dieną vyras uždarytas į areštinę.

Nuo vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą, Vakarų šalys šiai valstybei taiko plačios apimties sankcijas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusį mėnesį, prieš pradedant taikyti naują sankcijų paketą, pareiškė, kad jomis „siekiama nuskausminti Kremlių atribojant Rusiją nuo pagrindinių technologijų, reikalingų jos kariniam arsenalui“.

Ukraina pakeitė nuomonę dėl ketvirtadienio JT Žmogaus teisių tarybos balsavimo

17:27

Ukraina penktadienį paskelbė, kad apsigalvojo dėl svarbaus balsavimo, įvykusio ankstesnę dieną, kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba Ženevoje nubalsavo prieš debatų dėl įtariamų piktnaudžiavimų Kinijos Sindziango regione rengimą.

Ketvirtadienį Vakarų valstybės patyrė didžiulį pralaimėjimą, kai JT aukščiausia teisių apsaugos taryba nesugebėjo surinkti pakankamai balsų, kad priimtų pirmąją rezoliuciją, nukreiptą prieš Kiniją. 

Balsavimas surengtas po to, kai buvusi JT teisių vadovė Michelle Bachelet rugpjūčio gale paskelbė savo ilgai atidėliotą ataskaitą dėl Sindziango, kurioje kalbama apie galimai įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui prieš uigūrus ir kitas musulmonų mažumas Kinijos vakaruose esančiame regione.

Tačiau intensyvus Pekino spaudimas balsuojančiuosius, panašu, paveikė – 47 narių taryba 19 balsų prieš 17 nubalsavo prieš debatus, o 11 šalių susilaikė. 

Diskusijos rengti nenorėjo Bolivija, Kamerūnas, Kinija, Kuba, Eritrėja, Gabonas, Indonezija, Dramblio Kaulo Krantas, Kazachstanas, Mauritanija, Namibija, Nepalas, Pakistanas, Kataras, Senegalas, Sudanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Uzbekistanas ir Venesuela.

Susilaikė Argentina, Armėnija, Beninas, Brazilija, Gambija, Indija, Libija, Malavis, Malaizija, Meksika ir Ukraina.

Daugumos šie balsavimo rezultatai nenustebino, kadangi Pekinas iki balsavimo vykdė intensyvią lobistinę kampaniją. 

Tačiau karo draskomos Ukrainos, kuri kovoja prieš Rusijos vykdomą agresiją bei yra smarkiai priklausoma nuo Vakarų paramos, sprendimas susilaikyti buvo netikėtas. 

Regis, ir pati Ukraina pergalvojo šį sprendimą.

Žengdama neįprastą žingsnį, Ukrainos ambasadorė Jevhenija Filipenko penktadienį paprašė, kad „įrašai atspindėtų mūsų poziciją, jog mes palaikome minėto sprendimo priėmimą“. 

Žmogaus teisių tarybos pirmininkas argentinietis Federico Villegasas teigė, kad „atkreipsime dėmesį į jūsų pareiškimą“, tačiau pabrėžė, kad „atsižvelgiant į balsavimo praktikas ir taisykles,.. jis išliks toks, koks buvo vakar“.

Net jeigu JT atsižvelgtų į naujausią Ukrainos pareiškimą, rezultatai dėl Kinijos rezoliucijos nepasikeistų. 

V.Zelenskis ragina ES labiau spausti Rusijos energetikos sektorių

16:39

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Briuselį didinti spaudimą Rusijos energetikos sektoriui, praėjus dienai po to, kai ES įvedė naujas sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į kaimyninę šalį.

„Turime ir toliau judėti šia kryptimi – daryti spaudimą Rusijos energetikos sektoriui, šiam pagrindiniam valstybės agresorės pajamų šaltiniui“, – sakė V.Zelenskis, kreipdamasis į Prahoje vykstančio ES viršūnių susitikimo dalyvius.

Jis padėkojo ES už tai, kad ji priėmė naujas sankcijas Maskvai, kuriomis išplėsti importo ir eksporto apribojimai ir į juodąjį sąrašą įtraukti asmenys dėl Rusijos įvykdytos keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos.

V.Zelenskis taip pat pakartojo Kyjivo raginimus demilitarizuoti teritoriją aplink Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra Maskvos aneksuotoje teritorijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę įsakė perduoti savo vyriausybės nuosavybėn didžiausią Europoje atominę elektrinę.

„Kalbama ne tik apie Rusijos karinę įrangą, bet ir apie visų karių išvedimą iš elektrinės“, – sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad šiuo metu joje yra apie 500 rusų.

Jis teigė, kad tai „labai svarbu branduolinei saugai“ ir tam, kad Ukraina turėtų pakankamai elektros energijos eksportui.

Rusijos armijos gynyba žlunga greičiau, nei prognozavo karo ekspertai

14:54

Rusijos okupacinės armijos gynyba Ukrainos pietuose žlunga greičiau, nei prognozavo karo ekspertai. Apie tai radijo NV eteryje pasakojo Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovas Serhijus Kuzanas.

„Su kiekvienu nauju smūgiu priverčiame juos perkelti pajėgas ir priemones, ginklus ar eikvoti degalus – viena ar kita kryptimi, taip išsekindami visą Rusijos okupacinės kariuomenės dešiniojo kranto grupuotę. Kariuomenė visada ruošiasi blogiausiam scenarijui. Iš progreso tempo palei Dniprą matome, kad jų gynyba griūva greičiau nei blogiausios kariuomenės prognozės“, – pabrėžė S.Kuzanas.

Jis pridūrė, kad prieš du mėnesius visi diskutavo apie Rusijos ta kryptimi statomus gelžbetoninius įtvirtinimus, tačiau jie nepadėjo įsigalėti Chersono srityje.

„Dabar dėl savo manevrinės taktikos – veržimosi į priekį mažomis grupėmis, apsupimo ir aplenkimo iš skirtingų pusių, iš flangų – mes verčiame rusus tiesiog bėgti, dažnai net paliekant techniką ir amuniciją“, – sakė ekspertas.

„The Washington Post“: V.Putinui artimas asmuo išdrįso išreikšti jam nepasitenkinimą karu Ukrainoje

13:09

Nauji JAV žvalgybos duomenys kartu su Rusijos pareigūnų komentarais rodo nesutarimus aukščiausiame Rusijos vyriausybės ešelone. Tapo žinoma apie žmogaus iš artimo Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino rato nepasitenkinimą karu, pranešė „The Washington Post“.

Remiantis Amerikos žvalgybos gauta informacija, vienas Vladimiro Putino artimųjų išreiškė nesutikimą tiesiogiai su Rusijos prezidentu dėl pastarosiomis savaitėmis vykstančio karo Ukrainoje. Pasak šaltinių, vieno V.Putino rato nario nesutarimas buvo laikomas pakankamai reikšmingu, kad būtų įtrauktas į prezidento J.Bideno darbotvarkę.

„Nuo okupacijos pradžios matome vis didėjantį nerimą iš V.Putino artimųjų. Mūsų vertinimai rodo, kad tai ypač lėmė pastarojo meto Rusijos praradimai, neteisingi veiksmai ir reikšmingi kariniai trūkumai“, – sakė žvalgybos pareigūnas.

Pasak jo, V.Putino artimo žmogaus išsakytas nepasitenkinimas kilo dėl to, ką viešai neatskleista informacija vertina kaip netinkamą karinių pastangų valdymą ir karinės kampanijos vykdymo būdą.

Antras aukštas Vakarų pareigūnas sakė, kad vidinė įtampa atitinka Rusijos karinės kampanijos eigą ir atmosferą Kremliuje.

„Yra daug žmonių, kurie yra įsitikinę, kad tai ne viskas gerai ar teisinga veiksmų kryptis“, – sakė pareigūnas.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pripažino, kad tarp Rusijos lyderių kilo nesutarimų ir diskusijų, kai V.Putinui buvo priimti svarbūs sprendimai, tokie kaip mobilizacija.

„Dėl tokių punktų nesutariama. Vieni mano, kad reikėtų elgtis kitaip. Bet visa tai yra įprasto darbo proceso dalis. Kyla darbo ginčai: dėl ekonomikos, dėl karinės operacijos vykdymo. Yra ginčų dėl švietimo sistemos. Tai yra įprasto darbo proceso dalis ir tai nėra susiskaldymo požymis“, – sakė D.Peskovas.

Vienas Rusijos pareigūnas šią savaitę per pokalbį sakė negirdėjęs apie jokius tiesioginius iššūkius V.Putinui iš savo artimųjų. Tačiau „yra protestų“ iš parlamento komitetų vadovų dėl to, kaip prezidentas ir kariuomenė veda karą.

„Apie tai, kodėl kariuomenė nėra aprūpinta tinkamai, kodėl kampanija nevyksta taip, kaip turėtų“, – sakė pareigūnas.

Aukšti saugumo pareigūnai Europoje teigė nežinantys, kad kas nors drįstų mesti iššūkį V.Putinui dėl įvykių Ukrainoje, ir pridūrė nematę JAV žvalgybos pranešimų apie V.Putino kritiką.

Nepaisant to, kai kurie iš šių pareigūnų teigė, kad nesutarimai vis labiau ryškėja daugelyje Rusijos sistemos lygių.

Vienas aukštas Europos saugumo pareigūnas pažymėjo, kad V.Putinas Kremliuje kritikuojamas už jo nugaros.

„Jie mano, kad jis yra užsispyręs, apsėstas Ukrainos. Tai yra manija, kurią jie nebūtinai supranta“, – sakė pareigūnas.

 

Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus

10:53

Nuo karo pradžios Rusijos kariuomenė neteko daugiau nei 61 600 karių, iš kurių 350 vien per paskutinę parą, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Nuo plataus masto invazijos pradžios rusai taip pat neteko 2466 tankų, 5093 šarvuotų kovos mašinų, 266 lėktuvų, 233 sraigtasparnių. 

Didžiausius nuostolius per pastarąją parą rusai patyrė Kramatorsko ir Kryvyj Riho kryptimis.

E.Macronas ragina R.T.Erdoganą kovoti su sankcijų Rusijai apeidinėjimu

10:33

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino savo kolegą iš Turkijos Recepą Tayyipą Erdoganą kovoti su sankcijų, įvestų Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą, apeidinėjimu.

E.Macronas „pabrėžė Europos sankcijų režimui svarbą stabdant Rusijos mėginimus aštrinti padėtį ir paragino kovoti su bet kokiomis jų vengimo strategijomis“, po derybų viršūnių susitikimo Prahoje kuluaruose pareiškė Prancūzijos prezidentūra.

Europoje ir JAV kilo susirūpinimas, kad norintys išvengti Vakarų taikomų suvaržymų mato Turkiją kaip prieglobstį, kadangi pastaroji nėra įvedusi baudžiamųjų priemonių Maskvai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emanuelis Macronas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Emanuelis Macronas

Turkijos prekyba su Rusija karo Ukrainoje metu smarkiai išaugo, o tai kelia Vašingtono susirūpinimą – nerimaujama, kad Rusijos oligarchai ir stambios įmonės per subjektus Turkijoje apeina sankcijas.

Visgi Jungtinių Valstijų spaudimas privertė Turkiją nusileisti – šalis praėjusį mėnesį patvirtino, kad paskutiniai trys likę bankai, vis dar aptarnaudavę Rusijos sistemos „Mir“ mokėjimo korteles, atsisako šių vakariečių pasipiktinimą keliančių paslaugų teikimo.

Tokį žingsnį išprovokavo jau kelias savaites aštrėję Vašingtono įspėjimai šiai NATO narei. Baltieji rūmai iškėlė ultimatumą – arba Turkija apriboja savo ekonominius santykius su Rusija, arba jai pačiai iškils grėsmė sulaukti sankcijų.

ES ketvirtadienį įvedė aštuntąjį sankcijų Maskvai paketą.

Du rusai nuo mobilizacijos pabėgo valtimi į Aliaską

10:28

Antradienį į Aliaskos salų teritoriją nedideliu laivu atplaukė du Rusijos piliečiai ir paprašė prieglobsčio Jungtinėse Valstijose. Šią informaciją ketvirtadienį patvirtino keli šaltiniai šios Arkties valstijos, esančios netoli Rusijos sienos, administracijoje.

„Du Rusijos piliečiai prisišvartavo paplūdimyje netoli Gambelo, gyvenvietės JAV Šventojo Lauryno saloje, esančioje Beringo jūroje, maždaug už 65 km nuo Rusijos krantų“, – bendrame pareiškime teigė Aliaskos valstijos senatoriai Lisa Murkowski ir Danas Sullivanas.

Du rusai „paprašė prieglobsčio Jungtinėse Valstijose“, sakoma senatorių pareiškime.

„Antradienį prie Aliaskos krantų atplaukė nedidelis laivas su dviem Rusijos piliečiais“, – naujienų agentūrai AFP patvirtino Krašto saugumo departamento atstovas spaudai.

Atstovas pridūrė, kad byla nagrinėjama „pagal JAV imigracijos įstatymus“.

Šis incidentas rodo, kad „Rusijos žmonės nenori tęsti V Putino agresijos karo prieš Ukrainą“, – sakė senatorius Danas Sullivanas.

Respublikonas paragino federalines valdžios institucijas „kartu su pakrančių apsauga parengti planą, jei į Aliaskos Beringo sąsiaurio rajoną atvyktų daugiau rusų“.

 

Ukraina ragina Rusijos karius sudėti ginklus

10:06

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas penktadienį paragino Rusijos karius sudėti ginklus mainais į „gyvybės ir saugumo“ garantiją.

„Jūs vis dar galite išgelbėti Rusiją nuo tragedijos, o Rusijos kariuomenę – nuo pažeminimo, – rusų kalba Rusijos kariams skirtame vaizdo įraše sakė O.Reznikovas. – Mes garantuojame gyvybę, saugumą ir teisingumą visiems, kurie nedelsdami atsisako kariauti. Ir užtikrinsime tribunolą tiems, kurie davė nusikalstamus įsakymus.“

Kremlius „jus apgavo ir išdavė“, sakė ministras.

„Jiems lengviau pasakyti, kad didvyriškai žuvote mūšyje prieš įsivaizduojamas NATO ordas. Tiesa, kad NATO šalys tiekia mums ginklus. Tačiau šiais ginklais jus muša Ukrainos kariai“, – kalbėjo O.Reznikovas.

O.Reznikovas sakė, kad „Ukrainos kariams nereikia Rusijos žemių, mes turime pakankamai savų. Ir mes jas visas atsiimame“.

Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos kariai vykdo kontrpuolimą šalies pietuose ir rytuose, atkovodami didelius teritorijos plotus.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Oleksijus Reznikovas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Oleksijus Reznikovas

 

Rusų apšaudymo Zaporižioje aukų skaičius išaugo iki 11

09:49

Per Rusijos raketų smūgį infrastruktūros objektams ir gyvenamiesiems namams Zaporižioje išvakarėse žuvo 11 žmonių, penktadienį pranešė pareigūnai.

Anksčiau skelbta apie dvi aukas.

Dar 25 žmones pavyko išgelbėti, nurodė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

„Spalio 7-osios rytą gelbėjimo darbai tęsiami spalio 6 dieną raketų atakų sunaikintų gyvenamųjų namų vietoje“, – sakoma pranešime.

Iš rusų dalinio Chersone pabėgo ginkluotų kariškių grupė

09:43

Iš kazokų dalinio „Don“ okupuotame Chersone pabėgo grupė ginkluotų rusų kariškių, pranešė radijo stotis „Svoboda“.

Pranešama, kad 13 pabėgusių asmenų turėjo ginklų, šaudmenų, vogtų transporto priemonių ir „įvažiavo į Krymo Respublikos teritoriją“.

Sulaikant juos, perspėjime siūloma būti itin atsargiems, nes jie „ginkluoti automatiniais ginklais, pistoletais, granatsvaidžiu, jam skirtais šoviniais ir rankinėmis granatomis“.

Orientaciniame pranešime teigiama, kad bėgliai „yra labai pavojingi, turi kovinės ir operatyvinės patirties, įtariami įvykdę daug sunkių ir ypač sunkių nusikaltimų Chersono srities teritorijoje“.

Britų žvalgyba: daugiau nei pusė šiuo metu naudojamų Ukrainos tankų – perimti iš rusų

09:42

Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, daugiau nei pusė Ukrainos tankų parko sudaro iš rusų užgrobtos transporto priemonės.

„Tikėtina, kad nuo invazijos Ukraina perėmė mažiausiai 440 Rusijos kovinių tankų ir apie 650 kitų šarvuočių. Daugiau nei pusė šiuo metu naudojamo Ukrainos tankų parko gali sudaryti perimtos mašinos“, – teigiama apžvalgoje.

Didžiosios Britanijos žvalgyba tvirtina, kad Rusijos įgulų nesugebėjimas sunaikinti nepažeistos įrangos prieš išvykstant ar pasiduodant rodo prastą jų pasirengimo būklę ir žemą kovinės drausmės lygį.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Karas Ukrainoje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Karas Ukrainoje

„Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos daliniai keliuose sektoriuose patiria didelį spaudimą, o kariai vis labiau demoralizuojami, Rusija greičiausiai ir toliau neteks sunkiosios ginkluotės“, – prognozuoja Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

Britų žvalgybos duomenimis, Rusijai trūksta personalo Chersono srities gynybai ir ji susiduria su dilema: siekti politinių tikslų ir gintis arba išvesti kariuomenę, kad sustiprintų kairiojo kranto Chersono dalies gynybą.

Į okupuotą Donecko sritį atvyko 500 mobilizuotų Rusijos nusikaltėlių

08:59

Siekiant sustiprinti Rusijos kariuomenę, į okupuotą Donecko sritį atvyko 500 mobilizuotų nusikaltėlių pastiprinimas, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Turimais duomenimis, laikinai okupuotoje Donecko srities teritorijoje kariaujančiai Rusijos armijai sustiprinti atvyko penkių šimtų mobilizuotų nusikaltėlių pastiprinimas. Naujai atvykusių dalinių vadais paskirti pareigūnai iš buvusių Rusijos teisėsaugos pareigūnų“, sakoma pranešime.

Patriarchas Kirilas ragina melstis už V.Putiną

08:08

Patriarchas Kirilas paragino rusus ir dvasininkus dvi dienas „melstis už diktatoriaus Vladimiro Putino sveikatą“, pranešė leidinys RPC.

Kirilo raginimas nuskambėjo V.Putino jubiliejaus išvakarėse.

Per šią šventę esą reikia dvi dienas melstis už kruvinojo diktatoriaus sveikatą.

Iranietiškais dronais atakuota Zaporižia

07:20 Atnaujinta: 10:45

Rusijos kariuomenė pirmą kartą atakavo Zaporižią Irano dronais kamikadzėmis „Shahed-136“ – vienas žmogus per ataką buvo sužeistas, jis gydomas ligoninėje.

Apie tai pranešė Zaporižios regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas

 „Priešas užpuolė regioninį centrą. Dviejuose Zaporižios rajonuose buvo sunaikinti infrastruktūros objektai“, – skelbė jis.

 

J. Bidenas: pirmąkart po Šaltojo karo sugrįžo branduolinio „Armagedono“ grėsmė

07:05

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį sakė, kad pasauliui pirmą kartą po Šaltojo karo iškilo branduolinio „Armagedono“ grėsmė ir kad jis stengiasi surasti Rusijos prezidento Vladimiro Putino „nuovažą“ kare Ukrainoje.

„Su Armagedono perspektyva nebuvome susidūrę nuo [Johno F.} Kennedy ir Kubos raketų krizės“ 1962-aisiais, sakė J.Bidenas per Demokratų partijos lėšų rinkimo renginį Niujorke, laikraščių magnato Ruperto Murdocho sūnaus Jameso Murdocho namuose.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Joe Bidenas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Joe Bidenas

V.Putinas „nejuokauja“, kai grasina panaudoti branduolinius ginklus per invaziją Ukrainoje, sakė J.Bidenas.

Turėdamas galvoje branduolinę priešpriešą, kurią sukėlė tuometinės Sovietų Sąjungos raketų dislokavimas Kuboje, iš kur jos galėjo lengvai pasiekti Jungtines Valstijas, J.Bidenas sakė, kad „pirmą kartą nuo Kubos raketų krizės mums iškilo tiesioginė branduolinių ginklų panaudojimo grėsmė, jei iš tikrųjų viskas ir toliau klostysis taip, kaip klostosi“.

V.Putinas yra paskelbęs menkai užmaskuotų grasinimų panaudoti branduolinį ginklą, jei jam atrodys, kad nebeturi kitų galimybių siekdamas užimti dideles smarkiai besipriešinančios Ukrainos teritorijos dalis.

Ekspertai sako, kad tai tikriausiai būtų palyginti nedideli, taktiniai smūgiai. Tačiau J.Bidenas įspėjo, kad taktinis smūgis nedidelėje teritorijoje galėtų išprovokuoti platesnio masto įvykius.

Pasak JAV prezidento, jis „gan gerai“ pažįsta V. Putiną. Rusijos lyderis „nejuokauja, kai kalba apie galimą taktinių branduolinių, biologinių ar cheminių ginklų panaudojimą, nes jo kariuomenei, galima sakyti, reikšmingai nesiseka“, teigė J.Bidenas.

„Nemanau, kad yra toks dalykas kaip galimybė lengvai [panaudoti] taktinį branduolinį ginklą ir nebaigti Armagedonu“, – pabrėžė JAV lyderis.

„Stengiuosi išsiaiškinti, kokia yra Putino nuovaža. Kur jis ras išėjimą?“ – sakė J.Bidenas.

V.Zelenskis: išvaduota daugiau nei 500 kv. km teritorijos

06:25

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Chersono srityje išlaisvinta daugiau kaip pusė tūkstančio kvadratinių kilometrų teritorijos ir dešimtys gyvenviečių.

„Neabejotinai ateis diena, kai pranešime apie laimėjimus Zaporižios regione. Tose teritorijose, kurias vis dar kontroliuoja okupantai. Ateis diena, kai kalbėsime ir apie Krymo išvadavimą. Ši perspektyva akivaizdi“, – savo vakariniame kreipimesi sakė V.Zelenskis.

 

Analitikai kalba apie bruzdesį dėl įtakos Kremliuje: Jevgenijus Prigožinas panoro būti geriau girdimas

06:09

JAV įsikūrusio Karo studijų analitikai naujausioje savo ataskaitoje sako, kad privati karinė kompanija „Wagner“ jau paskelbė apie savo privataus „Telegram“ kanalo sukūrimą, o tai rodo, kad „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas galbūt nori būti geriau girdimas, kad galėtų konkuruoti su Kremliaus tinklaraštininkais ir galbūt Čečėnijos karo vadu Ramzanu Kadyrovu, kurie visi turi savo „Telegram“ kanalus.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas
„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Ataskaitoje taip pat sakoma, kad Rusijos naudojami Irane pagaminti dronai nedaro poveikio karo eigai, kaip kad Ukrainos kariuomenės naudodamos JAV suteiktos HIMARS sistemos.

Analitikai svarsto, kad ketvirtadienį Ukrainos pajėgos tikriausiai tęsė kontrpuolimo operacijas Charkovo srities šiaurės rytuose netoli Kupjansko ir operacijas, kuriomis siekiama kelti grėsmę Rusijos pozicijoms Luhansko srities vakaruose.

Rusijos pajėgos tikriausiai kuria gynybines pozicijas aukštutinėje Chersono srityje po to, kai buvo sugriauta Rusijos gynybinė linija šiaurės rytų Chersone. Rusijos kariai tęsia antžemines atakas Donecko srityje ir greičiausiai pasiekė laipsniškų laimėjimų Bachmuto apylinkėse. Be to Rusijos pajėgos toliau vykdė įprastinius artilerijos, oro ir raketų smūgius.

Ataskaitoje pažymima, kad, atrodo, kad vietos Rusijos pareigūnai karštligiškai ieško būdų, kaip finansuoti mobilizuotus dalinius, nes Kremlius tikisi, kad vietos administracijos apmokės karo veiksmus iš savo biudžetų.

Ukrainos pasipriešinimo centras pranešė, kad Rusijos pajėgos pradėjo priverstinę Ukrainos piliečių mobilizaciją Rusijos okupuotuose Kremliaus ir Starobilsko miestuose Luhansko srityje.

Paskutinis atnaujinimas 2022-10-07 06:09

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min