Rusijoje prasidėjo isterija dėl išgalvoto V.Zelenskio pareiškimo

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas patarė Rusijos Federacijos Tarybos vadovei Valentinai Matvijenko galvoti ne apie derybas, o apie atgailą ir gynybos liniją Hagoje.

Taip jis sureagavo į V.Matvijenkos kvietimą Rusijos ir Ukrainos parlamentarams sėsti prie derybų stalo.

„Scanpix“/AP nuotr./Oleksijus Danilovas

„Patarimas Matvijenko: galvokite ne apie taikos susitarimus, o apie atgailą prieš savo išduotą tėvynę, ukrainiečius, kuriuos nužudėte, ir apie gynybos planą Hagoje“, – feisbuke parašė O.Danilovas.

„Jūs balsuojate rankomis, kurios iki alkūnių suteptos ukrainiečių krauju. Nesiblaškykite dėl dalykų, kurie su jumis jau nebesusiję. Derybos vyks, bet tik su naująja Rusijos valžia. Tačiau tada jūs būsite jau labai toli“, – pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.

Patys muša, patys rėkia. Rusijoje prasidėjo isterija dėl išgalvoto Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo, kuriame jis neva ragina NATO „suduoti prevencinį branduolinį smūgį Rusijai“.

„Žinia“ aktyviai aptarinėjama socialiniuose tinkluose, į ją sureagavo ir Rusijos oficialūs pareigūnai ir politikai.

Ukrainos naujienų agentūra UNIAN apžvelgia, kaip rusai patys sau sukūrė „problemą“ ir išprovokavo masinės psichozės bangą.

Rusijos propagandistai rašo, kad V.Zelenskis paragino NATO suduoti „prevencinį branduolinį smūgį“ Rusijai. Šį „pareiškimą“ Ukrainos lyderis esą padarė duodamas interviu nepriklausomam Australijos analitikos centrui „Lowy Institute“.

Iš tikrųjų V.Zelenskis tokių raginimų neišreiškė. Originali citata skambėjo taip: „Ką turėtų daryti NATO? – Laukti Rusijos branduolinių smūgių, o paskui sakyti: „Ak, jūs taip, na tai gaudykite patys!“

Rusijoje ši citata interpretuota kaip raginimas NATO suduoti „prevencinį branduolinį smūgį“ Rusijai. Oficialūs Rusijos pareigūnai nedelsiant „sureagavo“.

V.Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad JAV, Jungtinė Karalystė ir ES šalys „turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į V.Zelenskio pareiškimą apie prevencinius smūgius Rusijai“.

Šios šalys esą „turėtų atsakyti už V.Zelenskio pareiškimus“, nes jos „de facto vadovauja Kyjivo veiklai“.

„Zelenskio pareiškimai yra ne kas kita, kaip raginimas pradėti pasaulinį karą su nenuspėjamomis baisiomis pasekmėmis“, – sakė D.Peskovas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nuėjo dar toliau ir pareiškė: „Vakarai kursto branduolinį karą“.

„Nestabilus Zelenskis virto monstru, jo rankomis gali būti sunaikinta planeta“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marija Zacharova

Pasireiškė ir buvęs Rusijos prezidentas ir dabartinis Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas: „Zelenskis pareiškė, kad reikia suduoti prevencinius branduolinius smūgius Rusijai. Mandagūs psichiatrai turėtų šiam idiotui atlikti prevencinę kaukolės trepanaciją. Kol jis nepadarė dar daugiau bėdos savo tautai ir visiems kitiems.“

Rusų „branduolinė isterija“ paskatino V.Zelenskio atstovą spaudai Serhijų Nykyforovą įsikišti ir paaiškinti situaciją.

„Kolegos, su savo branduoline isterija nuėjote kiek per toli ir dabar girdite branduolinius smūgius net ten, kur jų nėra. Prezidentas kalbėjo apie laikotarpį iki vasario 24 d. Tuomet reikėjo imtis prevencinių priemonių, kad Rusija nepradėtų karo. Norėčiau priminti, kad tuo metu buvo kalbama tik apie prevencines sankcijas. Tik valstybė teroristė Rusija gali šantažuoti pasaulį sprogimais Zaporižios atominėje elektrinėje ir įvairiomis užuominomis apie branduolinio ginklo panaudojimą. Tokių raginimų iš Ukrainos niekada neišgirsite“, – parašė V.Nykyforovas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė iškvietusi Prancūzijos ambasadorių Maskvoje Pierre'ą Levy dėl karinės paramos, kurią Ukrainai teikia jo šalis ir kiti Kyjivo Vakarų sąjungininkai. 

„Rusijos pusė atkreipė dėmesį į grėsmes, kurias kelia padidintas ginklų ir įrangos tiekimas Kyjivo režimui ir Ukrainos karių mokymo programų“, kurias rengia Prancūzija ir kitos Vakarų šalys, „masto didinimas“, rašoma šalies agresorės ministerijos paskelbtame pranešime.

Akivaizdu, kad Rusijos kontroliuojama Zaporižios atominė elektrinė (AE) priklauso Ukrainai, ketvirtadienį lankydamasis Kyjive pareiškė Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi.

„Mums tai yra akivaizdu, nes tai ukrainiečių elektrinė, jos savininkas yra „Enerhoatom“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją, turėdamas omenyje ukrainiečių branduolinės energetikos agentūrą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę įsakė perduoti savo vyriausybės nuosavybėn didžiausią Europoje atominę elektrinę, esančią Rusijos aneksuotoje Zaporižios srityje Pietų Ukrainoje.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Ši elektrinė jau ne vieną savaitę yra geopolitinės įtampos centre. Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą šios elektrinės apšaudymais, kurie sukėlė nuogąstavimų, kad gali įvykti branduolinė katastrofa.

R.Grossi, kuris vėliau vyks vizito į Rusiją, pareiškė, kad „elektrinės saugos ir saugumo, taip pat techninio veikimo klausimais mes ir toliau vadovausimės susitarimais, kuriuos esame pasiekę su Ukraina“.

„Mes esame tarptautinė organizacija, kuri vadovaujasi tarptautine teise, ir kaip jūs labai gerai žinote, aneksija pagal tarptautinę teisę nėra priimtina“, – pridūrė jis.

Karo pradžioje buvo kovojama aplink Černobylį Ukrainos šiaurėje, kur dėl 1986 metais įvykusio sprogimo buvo užteršta didelė dalis aplinkinės teritorijos.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį neatmetė galimybės per kitą mėnesį Azijoje įvyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimą susitikti su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.

„Tai dar neaišku“, – pasakė JAV lyderis reporteriams, paklaustas, ar jis pasinaudotų G-20 susitikimu Indonezijoje, kaip galimybe tiesiogiai pasikalbėti su V.Putinu.

Baltieji rūmai anksčiau yra sakę, kad tokio susitikimo galimybė nėra atmetama.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Tačiau Baltieji rūmai taip pat yra sakę, jog tuo atveju, jei V.Putinas dalyvaus G-20 aukščiausiojo lygio susitikime, dalyvauti turėtų ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, net jei Ukraina nepriklauso šiai grupei.

J.Bidenas anksčiau buvo minėjęs, kad jis tikrai susitiks su savo Kinijos kolega Xi Jinpingu, jei šis atvyks į lapkričio 15–16 dienomis įvyksiantį viršūnių susitikimą.

Ar V.Putinas ir Xi Jinpingas dalyvaus šiame aukščiausiojo lygio susitikime, nėra aišku. Maskva yra izoliuota dėl savo invazijos į Ukrainą, o kinų lyderis dėl koronaviruso pavojaus riboja užsienio keliones.

Tačiau Indonezijos prezidentas Joko Widodo interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ rugpjūtį sakė, kad abu lyderiai asmeniškai dalyvaus G-20 viršūnių susitikime.

Europos politinės bendrijos susitikime Čekijoje dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino demokratines šalis išlikti susitelkusias ir vieningas paramos Ukrainai ir sankcijų ją puolančiai Rusijai klausimais.

„Saugumas ir taika Europoje priklauso nuo Ukrainos gebėjimo duoti atkirtį Rusijos agresijai. Teikdami politinę, karinę ir ekonominę paramą Ukrainai mes investuojame į visos Europos saugią ir taikią ateitį. Karo baigtį didele dalimi nulems tai, kiek efektyviai sugebėsime padėti Ukrainai“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

Europos politinės bendrijos susitikimas ketvirtadienį vyko pirmą kartą. Jame Europos Sąjungos lyderiai kartu su kitų 17 Europos šalių vadovais aptarė paramos Ukrainai, papildomų sankcijų Rusijai įvedimo ir energetinio saugumo klausimus.

„Diskusija buvo labai įvairialypė, ji, aišku, buvo fokusuota į Ukrainos temą ir mūsų pagalbą Ukrainai, bet neapsiribojo vien Ukraina, kadangi turime ir kitų regioninių konfliktų, kurie šiuo metu destabilizuoja padėtį – pirmiausia Kaukaze“, – po susitikimo Prezidentūros išplatintame įraše sakė G.Nausėda.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

„Man buvo svarbu pasakyti, kad šiame formate tikrai galime rasti tuos bendruosius vardiklius, kuriuos sudėtingiau rasti, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų formate, nes tiesiog Pietų valstybės, Afrikos Valstybės, Lotynų Amerikos valstybės atstovauja šiek tiek kitokį naratyvą, kuris galbūt kartais šiek tiek artimesnis Rusijos pozicijai“, – sakė jis.

Pasak prezidento, šiame formate susirinko valstybės, kurios gali „pakankamai tiksliai įvertinti tai, kas vyksta Ukrainoje“ ir imtis priemonių jai padėti.

Lietuvos vadovas akcentavo, kad sankcijos, greta karinės ir finansinės paramos Ukrainai, išlieka viena veiksmingiausių priemonių siekiant apriboti Rusijos galimybes tęsti karą.

Pasak G.Nausėdos, reikia siekti naujų sankcijų rusiškiems deimantams, bankams, plėsti sankcionuojamų asmenų ratą.

Pasak jo, „pernelyg menkai įvertintas“ yra ir Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ vaidmuo Ukrainoje bei jos netinkamas požiūris į Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje saugumą.

Tačiau, pasak G.Nausėdos, jos yra veiksmingos tik tuomet, kai taikomos efektyviai ir daugelio valstybių. Jis, pasak Prezidentūros, taip pat akcentavo, kad būtina siekti Rusijos karo nusikaltėlių atsakomybės, ir siūlė tam steigti tarptautinį tribunolą.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Europos šalys privalo ne tik remti Ukrainą, bet ir nuosekliai investuoti į savo saugumo didinimą, stiprinti karinę pramonę ir ginti demokratijos vertybes informaciniame fronte aktyviai kovojant su Kremliaus propaganda. 

„Susidaro įspūdis, kad dar vis dėlto mes ne iki galo suvokiame šio veiksnio svarbą ir Rusija tuo naudojasi“, – sakė G.Nausėda.

Jis įspėjo, kad ir Rusijos veiksmai Ukrainoje prasidėjo nuo propagandinės kampanijos.

„Norint išvengti konflikto eskalavimo, reikia jau pačioje pradžioje suduoti smūgį šitai propagandai ir formuoti teisingus naratyvus, ieškoti istorinės tiesos“, – sakė G.Nausėda.

Prezidentas, kreipdamasis į šalių vadovus, akcentavo, kad Rusijos karas Ukrainoje turėjo neigiamų pasekmių ne tik Europai, bet ir visam pasauliui, tačiau tiek ekonominiai, tiek energetikos iššūkiai yra įveikiami dirbant vieningai ir koordinuotai.

Už Kremliaus invazijos į Ukrainą pasmerkimą balandį už grotų pasiųstas rusų opozicionierius Vladimiras Kara-Murza apkaltintas išdavyste, ketvirtadienį Rusijos naujienų agentūroms pareiškė jo advokatas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vladimiras Kara-Murza

„Mūsų klientui pareikšti kaltinimai dėl trijų atvejų, kai jis per viešuosius renginius Lisabonoje, Helsinkyje ir Vašingtone kritiškai kalbėjo apie Rusijos valdžią“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS pareiškė Vadimas Prochorovas.

„Tos kalbos nekėlė jokios grėsmės. Tai buvo vieša, atvira kritika“, – pridūrė jis.

V.Kara-Murzai jau buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos. Už išdavystę jam gresia 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

Aktyvistas buvo suimtas balandį už tariamai melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą.

Tą pačią dieną jis buvo paskelbtas „užsienio agentu“ – šis statusas, primenantis sovietmečio terminą „liaudies priešas“, yra suteikiamas asmenims ar organizacijoms, finansuojamiems iš užsienio ir dalyvaujantiems bet kokioje „politinėje veikloje“.

O rugpjūtį jis buvo apkaltintas dalyvavęs „nepageidaujamos organizacijos“ veikloje, kai organizavo paramos Rusijos politiniams kaliniams konferenciją.

Vakaruose išsilavinimą įgijęs aktyvistas ir žurnalistas V.Kara-Murza buvo artimas opozicijos lyderio Boriso Nemcovo, kuris 2015 metais buvo nužudytas netoli Kremliaus, bendražygis. 

Opozicionierius teigia, kad dėl savo politinės veiklos jis buvo du kartus apnuodytas – 2015 ir 2017 metais. Nepaisant šių incidentų, jis liko gyventi Rusijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis privalo atremti Maskvos invaziją, „kad rusų tankai nepultų Varšuvos arba vėl nepultų Prahos“.

Kreipdamasis į Prahoje Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyva susitinkančius Europos valstybių vadovus, V.Zelenskis taip pat paragino Vakarų sostines tiekti jo kariuomenei daugiau ginklų, kad ji galėtų „nubausti agresorių“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Europos Sąjunga ketvirtadienį įvedė naują sankcijų paketą Rusijai, išplėsdama draudimus prekybai ir asmenims dėl Maskvos įvykdytos keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos.

Šiomis priemonėmis, kurios įsigaliojo paskelbus jas oficialiajame bloko leidinyje, taip pat numatoma nustatyti viršutinę Rusijos žalios naftos, gabenamos visame pasaulyje, kainos ribą, tačiau tik po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė suderins detales.

ES reglamente nustatyta, kad sankcijos įvedamos dėl „tolesnės“ Rusijos „agresijos prieš Ukrainą, neteisėtų pseudoreferendumų organizavimo šiuo metu neteisėtai okupuotose Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios sričių dalyse... ir neteisėtos tų Ukrainos sričių aneksijos ..., taip pat dėl mobilizacijos Rusijos Federacijoje ir kartojamo grasinimo panaudoti masinio naikinimo ginklus“.

ES „juodąjį“ sąrašą papildė 30 fizinių asmenų ir septyni juridiniai asmenys, įskaitant dainininkus Juliją Čičeriną ir Nikolajų Rastorgujevą bei kitus karą palaikančius atlikėjus, laikomus propagandistais.

Į šį sąrašą taip pat pateko Rusijos rinkimų komisija ir jos vadovė, Maskvos primesti pareigūnai aneksuotose srityse, Rusijos gynybos pareigūnai ir gynybos sektoriuje veikiančios bendrovės.

Reglamente taip pat numatytas „sankcijų apėjimo“ sąrašas, į kurį bus įtraukiami fiziniai ar juridiniai asmenys, padedantys sankcionuotiems Rusijos subjektams apeiti ES sankcijas.

Tai jau aštuntasis sankcijų paketas, kurį ES įvedė prieš Rusiją nuo tada, kai Kremlius vasarį liepė pradėti invaziją į Ukrainą.

Svarbiausia naujojo sankcijų paketo priemone turėjo tapti rusiškos naftos kainų lubų nustatymas.

Tačiau ketvirtadienį paskelbtame teisės akto tekste nėra nustatyta, kaip veiks šis mechanizmas, nes tai ketinama nuspręsti per būsimus Europos Komisijos ir ES valstybių narių svarstymus bei konsultacijas su G-7.

„Nors visi pagrindiniai kainų lubų elementai tekste jau nustatyti, G-7 aplinkoje tebevyksta diskusijos dėl būsimo kainų lubų lygio ir tam tikrų detalių“, – pareiškė vienas ES pareigūnas, atsisakęs nurodyti savo vardą ir norėjęs geriau paaiškinti sankcijas.

„Svarbiausia, kad mes turime vienodas sąlygas visiems G-7 nariams, be to, esant galimybei, prisijungs ir trečiosios šalys.“

Naujajame sankcijų pakete numatytas visiškas draudimas Rusijos piliečiams ir gyventojams teikti kriptoturto piniginės, sąskaitų tvarkymo ar saugojimo paslaugas, neatsižvelgiant į bendrą tokio kriptoturto vertę. Be to, išplečiamas galiojantis draudimas Rusijos importui ir ginklų pardavimo uždraudimas, kuris dabar bus taikomas ir civiliniam naudojimui skirtiems šaunamiesiems ginklams.

Taip pat uždrausta Rusijai parduoti elektronikos komponentus, kurie gali būti panaudoti Rusijos ginkluose, tokius kaip tranzistoriai, elektroniniai integriniai grandynai, valdikliai ir kt.

ES, be kita ko, uždraudė ir Rusijai teikti architektūros ir inžinerijos paslaugas, taip pat IT konsultavimo paslaugas bei teisinio konsultavimo paslaugas.

NATO narės Norvegijos vyriausybė ketvirtadienį pasiūlė beveik 10 proc. padidinti kitų metų gynybos biudžetą kaimyninės Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje.

Skandinavijos šalis, turinti 198 km sieną su Rusija Arktyje, planuoja papildomus išteklius panaudoti karinės žvalgybos tarnyboms stiprinti, šaudmenų atsargoms papildyti ir nacionalinei gvardijai stiprinti.

2023 metų biudžeto projekte centro kairiųjų vyriausybė pasiūlė išleisti 75,8 mlrd. Norvegijos kronų (7,3 mlrd. eurų), tai yra 6,8 mlrd. kronų (0,7 mlrd. eurų) daugiau nei 2022 metais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Norvegijos karys

„Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą kelia grėsmę Norvegijos ir Europos saugumui“, – pareiškime teigė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.

„Karas jau turėjo didelių politinių, ekonominių ir humanitarinių pasekmių saugumui“, – pridūrė B.A.Gramas.

Dalis papildomų lėšų taip pat bus panaudota Ukrainai dovanotai įrangai pakeisti ir 2023 metais skirsimai papildomai paramai.

Norvegija iki šiol suteikė Kyjivui 22 haubicas, prieštankinių ginklų ir priešlėktuvinių raketų, lengvųjų šarvuočių ir asmeninės įrangos.

Kadangi vyriausybė parlamente turi tik mažumą, jai reikia kitų partijų paramos, kad galėtų patvirtinti savo biudžetą, todėl jis gali būti keičiamas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos neatmeta Rusijos provokacijų prezidento Vladimiro Putino gimtadienio proga, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Pagrindinio operatyvinio skyriaus viršininko pavaduotojas brigados generolas Oleksijus Hromovas.

Visų pirma, jo buvo klausiama, ko tikėtis iš priešo elgesio penktadienį, spalio 7 d., nes Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas švęs gimtadienį.

„Atsižvelgdami į kai kurių atminimo datų ar kai kurių priešo šventų datų maniją, prisimename, kad mūsų Nepriklausomybės dieną priešas surengė didžiulius smūgius, naudojo visų įmanomų rūšių ginklus, kad mūsų gretose pasėtų paniką ir padarytų didžiausią žalą piliečiams ir karinei infrastruktūrai“, – sakė O.Hromovas.

„Žinoma, neatmetama galimybė, kad priešas vis tiek bandys tai padaryti savo vado gimimo dieną... Galbūt tai bus jo įsakymu, galbūt tai bus savarankiškas kokių nors karinių vadų sprendimas“, – teigė jis.

„O mūsų kariškiams tai bus eilinė diena. Jie savo pareigas atliks kaip įprastai. Tik tiek, kad jie tikriausiai stengsis kiek įmanoma suteikti priešui galimybę dalyvauti Kobzono koncerte“, – sakė O.Hromovas, 

Kazachstano užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių Aleksejų Borodavkiną „rimtam pokalbiui“ po Maskvos reikalavimo išvaryti Ukrainos pasiuntinį.

Rusijos ir Kazachstano santykiai yra įtempti nuo Maskvos invazijos Ukrainoje pradžios vasario 24-ąją, nors Astana siekia išlaviruoti tarp Vakarų ir sąjungininkės Maskvos.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas yra viešai prieštaravęs Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl Ukrainos.

Jis taip pat garantavo saugumą tūkstančiams rusų, bėgančių į Kazachstaną po dalinės mobilizacijos paskelbimo Rusijoje.

„Ambasadorius buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją rimtam pokalbiui. Aptarėme Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos pareiškimą, neatitinkantį lygiateisės strateginės partnerystės dvasios“, – sakoma Kazachstano Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Tai buvo gan griežtas pokalbis“, – pridūrė ministerija.

Anksčiau šią savaitę M.Zacharova sakė, kad Kazachstanas nevykdo savo pažado išvaryti Ukrainos ambasadorių Kazachstane Petro Vrublevskį, viename interviu kalbėjusį apie rusų „žudymą“.

Vėliau ambasadorius paskelbė atsiprašymą.

M.Zacharovos antradienio pareiškime sakoma, jog Kazachstanas „pažadėjo, kad P.Vrublevskis artimiausiu įmanomu metu neatšaukiamai išvyks iš Kazachstano“.

Ji pridūrė, kad Maskvos „didžiausiam apgailestavimui“ P.Vrublevskis „vėl pasirodė Kazachstano sostinėje“ ir „aiškiai ne tam, kad tik susipakuotų daiktus ir išsivežtų šeimą namo“.

Kazachų užsienio reikalų ministerijos trečiadienio pareiškime sakoma, kad M.Zacharovos pastabos „prieštarauja sąjungininkų santykių tarp Kazachstano ir Rusijos pobūdžiui“.

Astana Ukrainai perdavė, kad P.Vrublevskio pareiškimas nepriimtinas, ir buvo pasiektas susitarimas dėl jo atšaukimo ir naujo ambasadoriaus paskyrimo, pridūrė ministerija.

„Azov“ pulkas šiuo metu turi preliminarių žinių apie mažiausiai 41 Ukrainos kario žūtį dėl rusų teroristinio išpuolio kolonijoje Olenivkoje, okupuotoje Donecko srityje.

Pasak „Azov“ pulko štabo viršininko Bohdano „Tauro“ Krotevyčiaus, apie tai, kas įvyko Olenivkoje, buvo galima sužinoti jau Černihive, grįžus iš nelaisvės.

„Mes asmeniškai manėme, kad esame paskutinieji iškeisti“, – sakė B.Krotevyčius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Išpuolio Olenivkoje, kur buvo laikomi Ukrainiečiai karo belaisviai, padariniai

Jis sakė, kad šiuo metu vyksta tikslūs Ukrainos kariškių, kurie Rusijos teroro akto dieną buvo Olenivkoje, sąrašų sudarymai. Šiuo metu neįmanoma pateikti aiškių atsakymų dėl žuvusiųjų skaičiaus.

„Dėl Olenivkos ir teroristinio išpuolio aš pirmiausia surinkau sąrašus. Iš pradžių man buvo pateikti sąrašai, kuriuos paskelbė Rusijos Federacija. Pagal Rusijos Federacijos sąrašus, tiksliai nepamenu, yra 53 ar 54 žmonės. Pagal mūsų sąrašus kol kas yra 41 karys. Bet ne visus apklausėme. Sąrašai sudaromi ir darbai vyksta“, – sakė B.Krotevyčius.

Anot jo, yra informacijos, kad per teroro aktą Olenivkoje vienas sužeistųjų buvo nuvežtas į ligoninę.

„Jis buvo sunkiai sužeistas, bet gyvas. Nuvežus į ligoninę, jo likimas nežinomas“, – pridūrė jis.

Rusų okupantai suvokia, kad gali patekti į „katilą“ Ukrainos pietuose, pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos centro jungtinio koordinavimo štabo viršininkė Natalija Humeniuk.

Ji pažymėjo, kad Rusija į pietus jau perkėlė naujai mobilizuotus karius, kurie veiks kaip patrankų mėsa.

„Mūsų atsakomybės zonoje jau yra vadinamųjų šviežiai mobilizuotų atsiradimo faktų. Nelabai „švieži“ pagal kokybę, jie nėra labai gerai paruošti ir atliks patrankų mėsos vaidmenį“, – sakė ji.

Jos žiniomis, Rusijos okupantai vis dar naudoja oro desantininkus kaip pažangius pagrindinio personalo dalinius.

Rusijos Dūmos gynybos ir saugumo komitetų pirmininkai Andrejus Kartapolovas ir Vasilijus Piskarevas parašė laišką generaliniam prokurorui Igoriui Krasnovui, prašydami išnagrinėti problemas, susijusias su kariuomenės atsargų aprūpinimu, pranešė BBC Rusijos tarnyba.

Dūmos gynybos komiteto narys Andrejus Guruliovas tai pareiškė propagandiniam televizijos kanalui „Rossija 1“.

„Praeityje kariuomenės atsargų finansavimas buvo vykdomas visa apimtimi. Dėmesio, klausimas: kur visa tai yra?“ – sakė jis.

Įtarimai dėl kariuomenės atsargų trūkumo ir net jų nebuvimo pasirodė netrukus po to, kai Rusijos prezidentas paskelbė apie „dalinę mobilizaciją“.

„Scanpix“/AP nuotr./Mobilizacija Rusijoje

Mobilizuotų asmenų šeimos teigia, kad jos pačios turi pirkti uniformas pašauktiems vyrams, nes kariuomenės registracijos ir šaukimo skyriuose jiems nieko neduoda.

Rusijos kariuomenės traukimasis iš anksčiau užimtų Ukrainos miestų, mobilizacijos pažeidimai ir šauktinių aprūpinimo trūkumas išprovokavo Gynybos ministerijos vadovybės kritiką, kuri netikėtai tapo vieša. Dar visai neseniai Rusijoje buvo sunku įsivaizduoti tokį dalyką, rašo BBC.

Tačiau praėjusią savaitę, iškart po Rusijos kariuomenės pasitraukimo iš Lymano, Kremliaus propagandistai ėmė svarstyti, kas dėl to kaltas. Kai kurie iš jų įvardijo gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir Rusijos generalinio štabo vadovą Valerijų Gerasimovą.

Tuo pat metu deputatas A.Guruliovas pareiškė, kad „vis dar nesupranta, kur dingo pusantro milijono komplektų, kurie buvo saugomi mobilizavimui: „Kodėl kilo problemų dėl uniformų, dėl dar kažko? Ir niekas nesirengia to paaiškinti!“.

Trečiadienį A.Kartapolovas, kuris prieš tapdamas Dūmos nariu buvo gynybos ministro pavaduotojas, kritikavo Rusijos karinę vadovybę ir paragino ją „nustoti meluoti“ apie karą Ukrainoje.

Pasak jo, gynybos ministerijos ataskaitos „praktiškai nekinta: „numušė 10 sviedinių, pataikė į 50 taikinių, sunaikino šimtus nacių“. „Bet žmonės tai žino. Jie mato, kad jiems nesirengia sakyti ne tik visos, bet net dalies tiesos. Tai labai blogai. Dėl to gali būti prarastas pasitikėjimas“, – propagandinėje laidoje „Solovjov Live“ sakė A.Kartapolovas.

Spalio 6-osios naktį Rusijos aviacija iš Baltarusijos teritorijos surengė raketų ataką prieš Ukrainą, pranešė šalies Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Pagrindinio operatyvinio skyriaus viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas.

 „Šį rytą šalies agresorės Baltarusijos strateginės aviacijos lėktuvai Tu-22 M3 pradėjo antskrydį Ukrainos teritorijoje iš Baltarusijos oro erdvės.

Anksčiau aviacija iš šios krypties buvo naudojama rugpjūčio 28 d.“, – teigė jis.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos kariuomenė per mažiau nei savaitę susigrąžino daugiau nei 400 kv. kilometrų pietiniame Chersono regione po to, kai Maskva pareiškė aneksavusi šią teritoriją.

„Nuo spalio pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino daugiau kaip 400 kv. kilometrų ploto Chersono srityje“, – sakė Ukrainos pietinės kariuomenės vadovybės atstovė žiniasklaidai Natalija Humeniuk internetinėje spaudos konferencijoje.

Tuo metu Rusijos kariuomenė pranešė, kad šiame pietiniame fronte „priešas buvo nustumtas atgal palei Rusijos gynybos liniją“.

Ji tvirtino, kad Ukrainos kariai dislokavo keturis taktinius batalionus ir „pakartotinai bandė pralaužti mūsų gynybą“ netoli Dudčanų, Suchanovės, Sadoko ir Bruskynskės.

Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad tame pačiame Chersono regione atkovoti Novovoskresenskės, Novohryhorivkos ir Petropavlivkos kaimai.

Ukrainos kariuomenė apie kontrpuolimą pietuose paskelbė rugpjūčio pabaigoje.

Ukrainos pajėgos, atgavusios beveik visišką šiaurės rytinio Charkivo regiono kontrolę, neseniai pasiekė daugiau laimėjimų rytiniame ir pietiniame frontuose.

Rusijos okupacinės administracijos Chersono srityje vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas dėl Rusijos kariuomenės atsitraukimo, dėl kurio pastarosiomis dienomis Ukrainos kariai išlaisvino didelę dalį teritorijos regiono šiaurėje, apkaltino, jo žodžiais tariant, „niekam tikusius karo vadus“, praneša radijo stotis „Svoboda“.

„Daugelis sako, kad gynybos ministras, leidęs tokiai padėčiai susiklostyti, kaip karininkas galėtų nusišauti pats. Bet, žinote, žodis „karininkas“ daugeliui yra nesuprantamas“, – savo videokreipimesi „Telegram“ kanale sakė K.Stremousovas.

Rusijos gynybos ministras yra Sergejus Šoigu, K.Stremousovas jo pavardės nenurodė. Jis pabrėžė, kad Gynybos ministerijoje dirba ne tik „ministrai, netalentingi ir korumpuoti generolai bei grobstytojai“, bet ir „tikri didvyriai“.

K.Stremousovas kelis kartus pakartojo, kad Ukrainos kariuomenė, jo nuomone, neužims Chersono, o Rusijos karių atsitraukimą pavadino „persigrupavimu“ siekiant išsaugoti karių gyvybes, t. y. iš esmės pakartojo Gynybos ministerijos argumentus.

Taip pat skaitykite: Pūlinys pritvinko: Rusijoje karo vadai atvirai kaltinami melu ir nekompetencija

Rusijos GRU atstovai bandė užverbuoti „Azov“ pulko gynėjus, išėjusius iš „Azovstal“, motyvuodami „karu prieš JAV ir Vakarus“.

Apie tai pranešė „Azov“ pulko štabo viršininkas majoras Bohdanas Krotevyčius-Tauras.

„Dėl „Azov“, pagrindinėje žvalgybos agentūroje buvo parengta taip: kai išėjome iš nelaisvės, jie norėjo užverbuoti mus, nes mes gerai kovojame. Dabar cituoju GRU, o ne mus pačius. Jie siūlė naikinti Vakarus ir JAV kartu.

Ukrainos prezidento kanceliarijos nuotr./Pulko „Azov“ vadai Turkijoje susitiko su artimaisiais

„Azov“ buvo vieningi: jie yra mūsų priešai. Mes esame Ukrainos kariuomenė. Ukraina yra mūsų tėvynė“, – pasakojo jis. 

B.Krotevyčius taip pat paragino žurnalistus susilaikyti nuo klausimų apie nelaisvę. Anot jo, informacijos apie rusų nelaisvę atskleidimas gali pakenkti ten esantiems.

Jis pažymėjo, kad Rusija nėra ta šalis, kuri kreiptų dėmesį į visuomenės pasipiktinimą.

Todėl viešumas žiniasklaidoje gali turėti priešingą poveikį Ukrainos karo belaisviams ir pabloginti jų buvimo sąlygas arba pakenkti derybų dėl paleidimo procesui.

Rusijos opozicijos politikui ir visuomenės veikėjui Vladimirui Karai-Murzai, kuris yra suimtas ikiteisminio tyrimo metu, iškelta dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas valstybės išdavyste. Apie tai pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS, remdamasi teisėsaugos institucijomis.

Anot TASS šaltinio, manoma, kad V.Kara-Murza „ilgą laiką bendradarbiavo su viena iš NATO šalių“. Jokios kitos informacijos nepranešta.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vladimiras Kara-Murza

V.Kara-Murza suimtas nuo balandžio mėnesio dėl kaltinimų vadinamaisiais falsifikatais apie Rusijos kariuomenę. Jis buvo vienas pirmųjų kaltinamųjų pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris buvo priimtas prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. V.Kara-Murza anksčiau buvo vienas iš „Atviros Rusijos“, kurią valdžia paskelbė nepageidaujama, lyderių.

Politiko advokatai dar nekomentavo naujos baudžiamosios bylos.

Spalio 5 d. vakare socialiniuose tinkluose pradėjo masiškai plisti vaizdo įrašas, kuriame, kaip įtariama, matyti 500 mobilizuotų žmonių Rusijos Belgorodo srityje.

Vaizdo įraše ginkluoti vyrai skundžiasi, kad jiems buvo išduoti ginklai, bet jie nebuvo priskirti prie dalinio, ir kad savaitę gyvena „gyvuliškomis sąlygomis“, patys pirkdami maistą. Kas padarė vaizdo įrašą, nežinoma.

VIDEO: «Мы никому не нужны, подготовки ровным счетом ноль»

«Мы никому не нужны, подготовки ровным счетом ноль»

Radijo stoties „Svoboda“ žurnalistas Markas Krutovas atkreipė dėmesį į tai, kad vienas iš vaizdo įraše rodomų vyrų dėvi privačios karinės kompanijos „Wagner“ simboliką, o vienas iš filmuojančių yra Sergejus Surkovas iš Maskvos, kuris maždaug prieš savaitę jau buvo įrašęs vaizdo įrašą apie problemas kariuomenėje. Tad neatmetama versija, jog tai gali būti „Wagner“ įkūrėjo oligarcho Jevgenijaus Prigožino, negailinčio kritikos Rusijos kariuomenės vadovybei, provokacija.

Rusijos propagandinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ šaltinis Vakarų karinėje apygardoje teigė, kad vaizdo įraše užfiksuotas traukinys su kareiviais vyko ne į karą, o į Mulino poligone esantį mokymo centrą, kuriame vyks apmokymai. Pasak jo, iš viso padalinyje yra 299 žmonės, o jiems išduoti ginklai yra apskaityti.

Deokupuotoje Charkivo srities dalyje buvo aptikti 534 Rusijos okupantų nužudytų Ukrainos civilių gyventojų kūnai.

Charkivo srities Nacionalinės policijos vyriausiojo direktorato tyrimų skyriaus viršininkas Serhijus Bolvinovas apie tai pranešė televizijos žurnalistams. 

„Deja, jau užfiksavome ir iš deokupuotų teritorijų išvežėme 534 civilių kūnus, iš kurių 226 – moterys, 260 – vyrai, 19 – vaikai, 29 žmonių lytis dar nenustatyta.“ – sakė S.Bolvinovas.

Rusijos kariuomenė mūšio lauke ir atsitraukdama palieka daugiau karinės įrangos ir ginklų nei bet kuri Vakarų šalis per visą karą perdavė Ukrainai. Apie tai pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis atvirų duomenų analitikais ir kariuomenės pareigūnais.

Analitinio projekto "Oryx" duomenimis, Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė 460 rusiškų tankų (Vakarų šalys perdavė 320), 92 savaeiges patrankas, 448 pėstininkų kovos mašinas (210 gauta iš Vakarų), 195 šarvuotas kovos mašinas (40 gauta iš Vakarų) ir 44 raketų sistemas (70 gauta iš Vakarų). WSJ atkreipia dėmesį, kad ši informacija buvo surinkta iš atvirų šaltinių, todėl tikrasis ukrainiečiams atitekusių rusų transporto priemonių skaičius gali būti didesnis.

„Oryx“ analitikas Jakubas Janovskis pažymi, kad tik dalis Rusijos trofėjinės ginkluotės gali būti panaudota: „Tai, ką jie perima, yra modernios įrangos, kurią galima gana efektyviai panaudoti, ir to, ką iš tikrųjų reikėtų laikyti muziejuose, mišinys“.

Lymane – sunaikinta rusų technika

+2

Tačiau WSJ praneša, kad pastaraisiais mėnesiais Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko perimti pažangiausių Rusijos ginklų, tokių kaip tankai T-90 ir šarvuočiai BTR-82, pavyzdžių.

Daugiau skaitykite čia: Ukraina mūšio lauke iš Rusijos perima daugiau sunkiosios ginkluotės nei gauna iš Vakarų

Per praėjusią dieną Ukrainos kariuomenė sunaikino dar 330 rusų okupantų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Bendri rusų koviniai nuostoliai nuo vasario 24 d. iki spalio 6 d. sudarė maždaug: 61 tūkst. 330 karių, 2449 tankai, 5064 šarvuotos kovos mašinos, 266 lėktuvai, 232 sraigtasparniai.

„Didžiausius nuostolius priešas patyrė Kramatorsko, Avdijivkos ir Kryvyj Riho kryptimis“, – rašoma pranešime.

Didžiosios Britanijos žvalgyba tvirtina, kad Rusijai trūksta karių Chersono regiono gynybai ir greičiausiai šiame sektoriuje planuoja dislokuoti mobilizuotus rezervistus.

Stumdamiesi į pietus, Ukrainos daliniai patraukė fronto liniją dar 20 km, visų pirma dėl veržimosi į rytinį Inguleco krantą ir vakarinį Dnipro krantą, tačiau britų žvalgyba pažymi, kad pagrindinėms Rusijos gynybinėms pozicijoms jie dar nekelia grėsmės.

„Rusijos vadovybė tikriausiai laiko augančią grėsmę Novaja Kachovkos sektoriuje viena iš aktualiausių problemų“, – sakoma apžvalgoje.

Visų pirma, pažeistas tiltas, kertantis Dniprą šioje vietovėje, išlieka vienu iš nedaugelio galimų būdų papildyti savo pajėgas.

„Rusija susiduria su dilema: kovinių pajėgų atitraukimas per Dniprą padaro likusios Chersono srities gynybą stabilesnę, tačiau politinis imperatyvas bus išlikti ir gintis“, – mano britų žvalgyba.

Taip pat pažymima, kad Rusija į Chersono gynybą įtraukė didžiąją dalį savo nepilotuojamų oro desantininkų, kurie neturi pakankamai personalo.

Okupantus apėmusi panika dėl ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo. Luhansko srityje, Rubižnėje, įvedė komendanto valandą ir sustiprino filtravimą, ieško ukrainiečių diversantų ir partizanų.

Apie tai savo Facebook puslapyje praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Siekdami ieškoti ukrainiečių diversantų ir partizanų, okupantai Luhansko srities Rubižnės kaime įvedė komendanto valandą ir sugriežtino filtravimo priemones“, – rašoma pranešime.

Generalinis štabas taip pat pabrėžė, kad ir toliau gaunama informacija apie Rusijos įsibrovėlių vykdomą infrastruktūros objektų minavimą Enerhodaro mieste.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos karinės pajėgos tęsia sėkmingą kontrpuolimą

Taip pat pranešama, kad Gynybos pajėgoms laipsniškai išlaisvinus laikinai okupuotas teritorijas, kartu pasitraukus Rusijos okupacinių pajėgų daliniams, pažymimas ir okupacinės valdžios pakalikų pasitraukimas.

„Taip, pagal turimą informaciją buvo užfiksuotas trijų okupantų rėmėjų autobusų judėjimas iš Svatovės gyvenvietės į Luhansko srities Novopskovą“, – pridūrė Generalinis štabas.

Panaši situacija ir laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje, kur privačių saugumo kampanijų atstovai iš Krymo autonominės Respublikos planuoja evakuotis atgal į pusiasalį.

Rusų okupantai raketomis smogė infrastruktūros objektams ir gyvenamiesiems pastatams Zaporižioje.

Apie tai pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.

Nuotr. iš O.Starucho „Telegram“ kanalo/Apšaudyta Zaporižia

Pagal pirminius duomenis, dėl apšaudymų viena moteris žuvo, kita nuo patirtų sužalojimų mirė greitosios pagalbos automobilyje.

„Po pastatų griuvėsiais yra mažiausiai 5 žmonės“, – sakė O.Staruchas.

„Daug žmonių išgelbėta. Tarp jų – trejų metų mergaitė, vaikas išvežtas į ligoninę. Įvykio vietoje vyksta gelbėjimo operacija“, – patikslino jis.

Nuotr. iš O.Starucho „Telegram“ kanalo/Apšaudyta Zaporižia

„Didelė pasikartojančių raketų atakų tikimybė. Būkite atsargūs. Laikykitės saugos taisyklių. Oro pavojų metu būkite slėptuvėse Saugokite vienas kitą“, – ragino Zaporižios karinės administracijos vadovas.

Išlaisvinant okupuotas teritorijas bėga Rusijos atstovai bei kolaborantai: trys autobusai su okupantų rėmėjais iš Svatovės išvyko į Luhansko sritį, o privačių saugos bendrovių atstovai iš okupuoto Krymo planuoja evakuotis atgal į Chersono sritį, ketvirtadienio rytą ataskaitoje pažymi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Teigiama, kad Luhansko srities Rubižnės mieste okupantai įvedė komendanto valandą ir sugriežtino filtravimo priemones, ieškodami ukrainiečių diversantų ir partizanų.

Per praėjusią dieną okupantai surengė 5 raketinius ir 8 oro smūgius, įvykdė daugiau kaip 65 atakas iš MLRS. Buvo apgadinti objektai ir sužaloti civiliai gyventojai daugiau kaip trisdešimtyje gyvenviečių.

Su Kinijos pareigūnais bendravę Europos Sąjungos diplomatai sako pastebėję, kad Kinijos parama Rusijai ima mažėti. Pekinas ypač griežtai pasisako prieš branduolinio ginklo panaudojimą. Tačiau tai dar nereiškia, kad kinai stoja į vieną gretą su Vakarais.

Tokiomis įžvalgomis pasidalijo Kinijos reikalus sekantis autoritetingas analitikas Noah Barkinas iš Vokietijos Maršalo fondo.

„Neseniai vykusiuose pokalbiuose su Kinijos kolegomis ES pareigūnai teigia pastebėję Pekino paramos Rusijai įtrūkimų. Kinijos diplomatai nebekaltina NATO dėl karo Ukrainoje ir aiškiai nurodė, kad Pekinas visiškai nepriimtinu laikytų Rusijos branduolinio ginklo panaudojimą“, – rašoma N.Barkino straipsnyje, paskelbtame Vokietijos Maršalo fondo leidinyje.

Tačiau Kinija taip pat ieško Europos silpnumo ženklų.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Vienas aukšto rango Rusijos įstatymų leidėjas trečiadienį paragino kariuomenės pareigūnus pasiaiškinti po kelių triuškinančių pralaimėjimų Ukrainoje.

„Privalome nustoti meluoti. Gynybos ministerijos ataskaitos nesikeičia. Žmonės žino. Mūsų žmonės nėra kvaili. Tai gali lemti pasitikėjimo praradimą“, – valstybinės žiniasklaidos žurnalistui kalbėjo parlamento žemųjų rūmų Gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas.

Lymane – sunaikinta rusų technika

+2

Jis kalbėjo Ukrainos pajėgoms šalies rytuose, Rusijos aneksuotose teritorijose, atkovojus kelis svarbius miestus, tarp jų geležinkelių mazgą Lymaną.

Apie Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių aneksiją paskelbta po rugsėjo 23–27 dienomis vykusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais, laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas ir pasmerkė šias aneksijas.

Ukraina kaip atsaką į aneksiją pateikė paraišką dėl prisijungimo prie JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso ir teigia, kad niekada nesiderės su Rusija, kol ji yra valdoma Vladimiro Putino. 

Maskva nekontroliuoja didelių Zaporižios srities dalių, taip pat Chersono srities šiaurės ir Donecko srities šiaurės vakarų, o trečiadienį Ukraina pareiškė pasiekusi laimėjimų rytiniame Luhansko regione.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad iš Rusijos pajėgų buvo atkovoti dar trys kaimai pietinėje Chersono srityje.

„Per pastarąsias 24 valandas išvaduoti... Novovoskresenskė, Novohryhorivka ir Petropavlivka“, – sakė jis vaizdo pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Prezidentas pridūrė, kad ukrainiečių kontrpuolimas tęsiasi.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį išvyksta į Prahą, kur su Europos lyderiai aptars karą Ukrainoje, energijos kainas.

Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujančioje Čekijoje šalies vadovas ketvirtadienį dalyvaus Europos politinės bendruomenės susitikime. Čia ES lyderiai su kitų 17 Europos šalių vadovais aptars tolesnę paramą Kyjivui ir sankcijas Maskvai.

Valstybių lyderiai taip pat kalbėsis apie energetinę nepriklausomybę ir saugumą.

Penktadienį vyksiančiame neformaliajame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime didžiausias dėmesys bus skirtas ES apsirūpinimo energijos šaltiniais, kritinės infrastruktūros apsaugos ir ekonomikos klausimams.

Ukrainos oro gynybos sistemos numušė šešis dronus kamikadzes, kurie ketvirtadienio naktį atakavo Odesos ir Mykolajivo regionus.

Rusijos karinės pajėgos raketomis atakavo infrastruktūros objektus Zaporižioje, pranešė regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.

„Okupantas raketomis atakavo srities centrą. Priešo taikiniai buvo infrastruktūros objektai“, – skelbė jis.

Teigiama, kad dėl atakų mieste kilo gaisrai, sunaikinti gyvenamieji pastatai.

JAV įsikūrusio Karo studijų centro analitikai naujausioje apžvalgoje teigia, kad Ukrainos kontrpuolimas, prasidėjęs Charkivo srityje, dar nepasiekė kulminacijos, bet aktyviai plečiasi į Luhansko sritį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ėmėsi priemonių užtikrinti visišką Rusijos kontrolę Zaporižios atominėje elektrinėje.

Analitikai mano, kad didėjanti vidaus kritika dėl Rusijos „dalinės mobilizacijos“ tikriausiai skatina V.Putiną dėl susidariusios situacijos kaltinti Rusijos gynybos ministeriją ir konkrečiai gynybos ministrą Sergejų Šoigu.

Tikėtina, kad Ukrainos kariai sustiprino pozicijas ir persigrupavo šiaurinėje Chersono srityje po to, kai per pastarąsias 48 valandas pasiekė didelių laimėjimų.

Rusijos šaltiniai pranešė apie Ukrainos puolimo pasirengimą į šiaurės vakarus, vakarus ir šiaurės rytus nuo Chersono miesto.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti Rusijos rezervistai

Rusijos kariniai tinklaraštininkai toliau kritikuoja Rusijos „dalinės mobilizacijos“ įgyvendinimą.

ISW analitikai teigia, kad ekonomiškai nepasiturintiems Rusijos piliečiams ir etninių rusų mažumų bendruomenėms ir toliau tenka neproporcingai didelė mobilizacijos ir aukų skaičiaus našta, o tai leidžia manyti, kad Rusijos valdžios institucijos gali sąmoningai statyti neturtingus ir mažumų Rusijos piliečius į pavojingesnes pozicijas nei pasiturinčius ar etninius rusus.