Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 07 06, 16:03

Apgavo kompiuterinė bomba: filmuke – ne rusų „Kinžal“ ir ne branduolinis sprogimas

Karo Ukrainoje metu, atrodo, jau įvyko tiek visko, kad nebestebina jokie pranešimai ir vaizdai iš fronto. Bet juos reikia vertinti su lašu abejonės – dar vienas galingo sprogimo įrašas gali būti padarytas kitu metu, kitoje vietoje ar apskritai sukurtas, o ne nufilmuotas. Toks yra įspūdingo sprogimo vaizdas, kuriuo dalijamasi kaip Rusijos raketos atakos liudijimu, nors iš tiesų įrašas sukurtas kompiuterine programa.
Rusija skelbė atakavusi Ukrainą hipergarsinėmis raketomis „Kinžal“
Rusija skelbė atakavusi Ukrainą hipergarsinėmis raketomis „Kinžal“ / Ekrano nuotr. iš „Hindustan Times“ kanalo „YouTube“

Geresnė už „Visų bombų motiną“?

17 sek. trukmės įraše matyti, kaip vidury saulėtos dienos iš dangaus nukrenta į sviedinį panašus objektas. Jam atsitrenkus į žemę, kaip galima suprasti, tarp medžių netoli namo blyksteli ryški šviesa ir pakyla juodi dūmai bei grybo formos liepsnos debesis.

Netrukus po sprogimo pasigirsta žmogaus riksmas anglų kalba: „Oh f…! Oh my God! Holly shit!“.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Tariamai Rusijos raketos „Kinžal“ sprogimas
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Tariamai Rusijos raketos „Kinžal“ sprogimas

Vaizdo įrašu pastarosiomis savaitėmis dalijamasi „Twitter“, „Facebook“, „Telegram“ su komentarais įvairiomis kalbomis (anglų, lenkų, olandų, serbų, vengrų). Kai kuriose paskyrose įrašas buvo peržiūrėtas po kelis šimtus ar tūkstančius, 27 tūkst., 39 tūkst. ar net 100 tūkst. kartų.

Įrašą socialiniuose tinkluose lydėjo panašaus turinio paaiškinimas: esą tai buvo Rusijos raketa „Kinžal“, lekianti 10 kartų greičiau už garsą – 12 000 km/h (pagal kai kuriuos įrašus – 14 668 km/h) greičiu. Ji tariamai buvo panaudota 50 m (kitos versijos – 136 m ar net 150 m) po žeme esančiam Ukrainos ginklų sandėliui sunaikinti.

„Pažiūrėkite į amerikiečių reporterio nuostabą, kai jis staiga tai pamatė“, – siūlė vienas serbas. „O žiniasklaidoje rašo, kad rusai naudoja pasenusius ginklus“, – šaipėsi lenkas, kurio paskyroje „Facebook“ – pilna prorusiškų įrašų.

Sprendžiant iš komentarų, tai įvyko „šiandien“ – birželio 16-ąją, 19-ąją arba 20-ąją.

„JAV ir Vakarai tiekia ginklų. Visi pavirto dūmais. Turiu pasakyti, kad jie pliauškina gerai“, – žavėjosi vienas olandas.

Ekrano nuotr. iš „Telegram“/Tariamai Rusijos raketos „Kinžal“ sprogimas
Ekrano nuotr. iš „Telegram“/Tariamai Rusijos raketos „Kinžal“ sprogimas

Jo tautietis įvertino: „Amerikiečių vadinamoji MOAB yra kūdikis, palyginus su rusų raketa „Kinžal“. NE branduoline.“

MOAB yra didelio našumo bombos „GBU-43/B Massive Ordnance Air Blast“ pavadinimo santrumpa, šnekamojoje kalboje dar šifruojama kaip „Mother of All Bombs“ (angl. „Visų bombų motiną“).

AFP/„Scanpix“ nuotr./Afganistane buvo numesta „Visų bombų motina“
AFP/„Scanpix“ nuotr./Afganistane buvo numesta „Visų bombų motina“

Kūrimo metu buvo tikinama, kad tai yra galingiausias nebranduolinis ginklas JAV arsenale. Pirmą kartą ši bomba buvo išbandyta 2017 m. balandį per antskrydį prieš „Islamo valstybės Chorasano provincijoje“ tunelių kompleksą Afganistane.

Socialiniuose tinkluose vaizdo įrašas buvo platinamas ir su komentaru kinų kalba, kad jame matomas termobarinės (vakuuminės) bombos sprogimas. Nors ir draudžiamą Ženevos konvencijos, Rusija šią bombą kare panaudojo.

Nežinia, ar tikrai panaudojo

Nors jau karo pradžioje Rusija pasigyrė pirmą kartą panaudojusi „Kinžal“ prieš taikinius Vakarų Ukrainoje, internete platinamas ne šios raketos sprogimo vaizdas.

Abejonių kelia jau lydintys komentarai. Be to, kad nemini nei tikslios įvykio vietos, nei daugiau detalių, internautai painiojasi dėl laiko. Visi rašo tą patį, bet, kadangi įrašu buvo dalijamasi ilgesnį laiką, „šiandien“ išsitempė iki kelių dienų.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Tariamai Rusijos raketos „Kinžal“ sprogimas (rodykle pažymėta kompiuteriu sukurta bomba)
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Tariamai Rusijos raketos „Kinžal“ sprogimas (rodykle pažymėta kompiuteriu sukurta bomba)

Nurodyta nevienoda tariamai susprogdinto Ukrainos amunicijos sandėlio buvimo vieta – gylis skiriasi net 100 m.

Besidalijantieji įrašu suklydo net dėl lengviausiai patikrinamo dalyko – „Kinžal“ ir garso greičio. Pastarasis ore siekia 331 m/s arba 1 192 km/h, o dešimtkart didesnis nei garso greitis yra 11 916 km/h (kitoje aplinkoje – skystyje, dujose ir pan. – jis yra kitoks). Tad teigiantieji, esą raketa juda greičiau nei 14 tūkst. km/h greičiu, kiek padaugino.

Rusijoje sukurta „Kh-47M2 Kinzhal“ (rus. кинжал reiškia „durklas“) yra hipergarsinė aerobalistinė oras-žemė raketa, galinti gabenti ir įprastas, ir branduolines galvutes. Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad ji gali nuskristi iki 2 tūkst. km ir pasiekia 12 machų (tai yra matavimo vienetas, lygus garso greičiui) greitį, kitaip tariant, gali judėti iki 12 kartų greičiau už garsą.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos naikintuvas MiG-31 paleidžia viršgarsinę raketą „Kinžal“
„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos naikintuvas MiG-31 paleidžia viršgarsinę raketą „Kinžal“

Rusija pastaraisiais mėnesiais ne kartą skelbė apie hipergarsinių ginklų, kurių greitis siekia mažiausiai 5 machus, bandymus. Kovo viduryje buvo pranešta apie „Kinžal“ panaudojimą amunicijos sandėliui Ivano Frankivsko regione sunaikinti, bet šis faktas, nepaisant paskelbto vaizdo įrašo, pasirodė abejotinas, o „Reuters“ jį netgi paneigė.

Ten pat „nukrito“ ir Mėnulis

Nė viena versija, kas užfiksuota įraše, – nei apie „Kinžal“, nei apie termobarinę raketą – nėra teisinga. Jame net nerodomas tikras sprogimas.

Internete atlikus paiešką pagal vieną kadrą galima rasti, kad įrašas buvo paskelbtas „YouTube“ kanale „InsanePatient2“ vasario 27-ąją, gerokai iki Rusija pranešė išbandžiusi „Kinžal“.

Įrašas pavadintas „O jei Rusija pradėtų branduolinį karą?“, pridėta grotažymė #shorts (greičiausiai turint omeny trumpametražius filmus). Jis iki šiol peržiūrėtas daugiau nei 20 tūkst. kartų.

Kaip komentaruose pastebėjo vienas iš „YouTube“ vartotojų, jei tai tikrai būtų branduolinės bombos sprogimas, filmuojantis žmogus nebūtų galėjęs išreikšti siaubo. Stovėdamas tokiu atstumu, kokį galima numanyti iš įrašo, jis esą būtų virtęs pelenais. Tai yra dar viena užuomina, kad įrašas negali būti tikras.

VIDEO: Filmukas „O jei Rusija pradėtų branduolinį karą?“, kuris internete platinamas kaip Rusijos numestos raketos vaizdas

Tas pats filmukas su tokiu pačiu paaiškinimu iškart pasirodė ir „InsanePatient2“ paskyroje „TikTok“. Ten jis sulaukė gerokai daugiau dėmesio – peržiūrėtas jau 43 mln. kartų.

„YouTube“ esančio kanalo, kuriame paskelbtas sprogimo vaizdas, aprašymą sudaro lakoniška frazė „VFX... tik tiek“. VFX yra akronimas, reiškiantis visual effects (kompiuteriu sukurtus vaizdo efektus).

Ir „YouTube“ kanale, ir „TikTok“ paskyroje galima rasti daugiau įrašų, sukurtų kompiuteriu. Vienam iš jų, pavadintam „Mėnulis susiduria su Žeme“, buvo panaudotas tas pats fonas.

Ekrano nuotr. iš „YouTube“/Kompiuteriu sukurtas filmukas apie Mėnulio susidūrimą su Žemee
Ekrano nuotr. iš „YouTube“/Kompiuteriu sukurtas filmukas apie Mėnulio susidūrimą su Žemee

Tolumoje matyti tas pats namelis, už kurio kitame filmuke tariamai nukrito „Kinžal“. Kraštovaizdis – kone identiškas, tik po savaitės internete paskelbtame filmuke matyti nebe krentanti raketa, o grėsmingai Žemės link artėjantis jos palydovas.

Gegužės 9-ąją pasirodė ir filmuko „O jei Rusija pradėtų branduolinį karą?“ antra dalis. Šįkart bomba „numetama“ virš didmiesčio.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min