Ištekliai jau parduoti?
Viena internautė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo dar niekur negirdėta aktualija.
„Trampo reikalaujami Ukrainos ištekliai jau parduoti Britanijai.
Slaptame memorandume, pasirašytame Kijeve, kai Starmeras lankėsi, Zelenskis britams atidavė retųjų žemių metalų, praneša Resident, remdamasis pasibaigusio Ukrainos prezidento pareigomis.
Anksčiau Zelenskis nepasirašė susitarimo, kurį atnešė JAV iždo sekretorius. Tada jis atsisakė pasirašyti dokumentą Miunchene.
Bessentas sakė, kad buvęs komikas įtempė santykius su JAV dėl „daug netinkamų pareiškimų“.
Zelya kaip perekupas jau (kalba netaisyta – red. past.)“, – rašė internautė.
Rusų dezinformacijos šešėlis
15min išsiaiškino, kad šie lietuvės teiginiai buvo skelbti tinklalapyje news-pravda.com. Panašu, kad lietuvė juos paprasčiausiai nukopijavo ir išvertė pasitelkusi automatinio vertimo programą, nes tekstai yra identiški. Kaip pirminis šios „naujienos“ šaltinis nurodomas „Telegram“ kanalas „Lord of War“.
Šiame „Telegram“ kanale pavyko rasti tokį patį įrašą. Visur kaip pirminis šaltinis nurodytas „Resident“, tačiau neaišku, kas tai apskritai yra.
Tarp kitų šio kanalo įrašų galima aptikti ne vieną rusų propagandos pavyzdį. Pavyzdžiui, melagieną, kad V.Zelenskis nužudė amerikiečių žurnalistą, kurią skelbė ir milijardierius Elonas Muskas.
Taip pat skaitykite: Sąmokslo teoriją apie Ukrainoje esą nužudytą tinklaraštininką platina ir E.Muskas
Atkartojamas ir Kremliaus skleistas naratyvas, neva atsijungimas nuo BRELL stipriai paveikė elektros kainas Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Po atsijungimo nuo BRELL nerimsta kremliška propaganda
Taip pat skaitykite: Istorinis pokytis: ką reiškia atsijungimas nuo BRELL ir kaip tai paveiks elektros kainas
Šias realybės neatitinkančias „naujienas“ 15min rado tarp vos vienos dienos įrašų.
Pats tinklalapis news-pravda.com yra žinomas dezinformacijos skleidėjas. Prancūzijos vyriausybinės agentūros „Viginum Agency“, kovojančios su dezinformacija, ataskaitoje nurodyta, kad vienas pagrindinių šio naujienų tinklo tikslų yra skleisti prorusišką dezinformaciją ir propagandą įvairiomis ES kalbomis, ypač prancūzų, vokiečių, ispanų ir anglų.
Matyti, jog šia naujiena dalijosi tik prokremliški šaltiniai. Nė viena patikima Vakarų žiniasklaidos priemonė nepranešė apie tokį slaptą Ukrainos ir JK susitarimą.
JK ir Ukrainos perspektyvos
Londono ir Kyjivo neseniai pasirašytame 100 metų partnerystės susitarime nurodoma, kad JK bus prioritetinė partnerė Ukrainos energetikos sektoriuje, įskaitant projektus, kuriais plėtojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, svarbiausių naudingųjų iškasenų strategija bei ekologiška plieno gamyba.
Be to, susitarimu siekiama plėtoti karinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad šios sritys yra gana plačios, sudarytas pagrindas bendradarbiauti įvairiose šakose, įskaitant ir naudingųjų iškasenų gavybos plėtrą.
Tačiau nei šiame dokumente, nei patikimuose šaltiniuose nėra užsiminta apie konkrečius susitarimus ar tuo labiau slaptus susitarimus, kuriais Ukrainos naudingųjų iškasenų šaltiniai būtų parduoti JK.
Europos pasiūlymas
Tačiau JAV nėra vienintelės, išreiškusios susidomėjimą Ukrainos naudingosiomis iškasenomis. Vienas Europos Sąjungos (ES) aukšto rango pareigūnas per Rusijos invazijos metines (vasario 24 d.) nurodė pasiūlęs Ukrainai sandorį dėl gamtinių išteklių.
Europos pramonės strategijos komisaras Stephane'as Sejourne teigė, jog pasiūlė kitokį galimą susitarimą Ukrainos pareigūnams, kai su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen lankėsi Kyjive.
„21 iš 30 ypatingos svarbos išteklių, reikalingų Europai, gali būti tiekiami Ukrainos pagal abiem pusėms naudingą partnerystę“, – teigė pareigūnas.
„Pridėtinė vertė, kurią siūlo Europa, yra ta, kad mes niekada nereikalausime sandorio, kuris nebūtų abipusiai naudingas“, – pridūrė jis.
Tačiau neilgai trukus Europos Komisijos atstovas Thomas Regnieris paneigė informaciją apie šį pasiūlymą.
„Pasiūlymo nėra. Nuo 2021 m. ES turi partnerystę su Ukraina dėl svarbiausių žaliavų, įformintą mūsų susitarimo memorandumu. Taigi tai atsirado prieš ketverius metus.
Kaip ir su visomis ES partnerystėmis, susijusiomis su svarbiausiomis žaliavomis, šios korporacijos tikslas – ne tik užtikrinti tiekimo grandines ES, bet ir skatinti vietinės vertės kūrimą ir gebėjimų stiprinimą šalyse partnerėse, užtikrinant abipusę naudą. Kaip matote, čia iš tiesų kalbama apie bendradarbiavimą su Ukraina, o ne apie kokią nors konkurenciją su JAV“, – sakė T.Regnieris.
Po kelių dienų S.Sejourne pareiškė, kad Ukraina ir ES jau kovą gali pradėti porą projektų, susijusių su svarbiausiomis žaliavomis. ES ypač domina Ukrainos grafito gavybos projektas.
Eurokomisaras kartu patikslino, kad susitarimai dėl bendrų projektų buvo pasirašyti dar gerokai prieš karą.
„Jau turime keletą projektų, kurie galėtų būti laikomi europiniais, kai kuriuos iš jų galėtume pradėti įgyvendinti jau kovą. Tačiau tai nėra naujas susitarimas. Jau yra galiojantis susitarimas“, – sakė S.Sejourne.
Šiuo atveju kalbama apie 2021 m. memorandumą, kuriame, kaip teigė S.Sejourne, „nustatytos šio susitarimo, kuris yra abipusiai naudingas sandoris su ukrainiečiais, sąlygos“.
„Klausimas, kuris mums buvo užduotas (per EK delegacijos vizitą į Ukrainą – red. past.), – ar turėtume įgyvendinti šį susitarimą. Ir atsakymas, kurį daviau Ukrainos vyriausybei prie apskritojo stalo su kolegomis iš Komisijos, buvo teigiamas“, – sakė jis.
Prancūzijos siekiai
Prieš V.Zelenskiui vykstant į Vašingtoną pasirašyti sutarties su JAV, naujienų agentūra „Associated Press“ pranešė, kad Prancūzija taip pat siekia gauti prieigą prie Ukrainos iškasenų. Tai pareiškė Prancūzijos gynybos ministras, nurodydamas, kad JAV nėra vienintelė žaidėja.
Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu visuomeniniam transliuotojui „France Info“ nurodė, kad Prancūzija, kaip ir JAV, diskutuoja su Ukraina, siekdama diversifikuoti gyvybiškai svarbių naudingųjų iškasenų tiekimą.
Jis nenurodė, kokių tiksliai naudingųjų iškasenų siekia Paryžius.
S.Lecornu teigė: „Kalbame apie šį dalyką dėl savo pačių, Prancūzijos, reikmių. Yra gynybos pramonė, kuriai artimiausiais metais reikės tam tikro kiekio žaliavų.“
Jis sakė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas suteikė įgaliojimus pradėti diskusijas ir kad jau tiesiogiai bendravo su savo kolega iš Ukrainos.
„Turime tai paįvairinti. Emmanuelis Macronas paprašė, kad aš taip pat pradėčiau diskusijas su ukrainiečiais... Aš tai darau nuo spalio“, – sakė ministras.
Skirtingai nei JAV, kuri susiejo prieigą prie mineralų su karine pagalba, Prancūzijos požiūris grindžiamas ilgalaikiu ekonomikos ir gynybos planavimu.
Ministras teigė, kad Prancūzija galbūt galėtų įsigyti iš Ukrainos naudingųjų iškasenų, tačiau nesiekia jų gauti kaip būdo susigrąžinti milijardų eurų vertės karinę ir kitokią pagalbą, kurią Paryžius suteikė siekdamas sustiprinti Ukrainos gynybą nuo Rusijos invazijos.
„Mes nesiekiame atlygio. Tačiau mūsų gynybos sektoriui artimiausius 30 ar 40 metų reikės tam tikrų žaliavų, kurios yra labai svarbios mūsų ginklų sistemoms“, – sakė S.Lecornu.
Jis nurodė, kad diskusijos yra dar tik pradiniame etape.
JAV pasiūlymas
Kalbos apie galimą susitarimą su Ukraina dėl naudingųjų iškasenų prasidėjo dar 2024 m., kuomet V.Zelenskio pristatytame „Pergalės plane“ buvo pateiktas pasiūlymas dėl specialaus susitarimo dėl bendrų investicijų ir Ukrainos gamtinių išteklių naudojimo.
Pradėjęs eiti prezidento pareigas D.Trumpas nurodė, kad nori susitarti su Ukraina dėl prieigos prie šios šalies retųjų išteklių. Prezidentas tai paminėjo kaip būdą Ukrainai atsilyginti už JAV suteiktą pagalbą konflikto metu.
Vasario 25 d. Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis pareiškė, kad Ukraina ir JAV baigė rengti susitarimo versiją, kuri galiausiai buvo paviešinta.
Pagal pasiūlymą, Vašingtonas turėjo gauti finansinės naudos už pagalbą Ukrainai paliaubų klausimu, nors D.Trumpas ne kartą atsisakė įsipareigoti skirti kokią nors JAV karinę jėgą kaip užnugarį galimiems Europos taikdariams.
Penktadienį V.Zelenskis susitiko su D.Trumpu, abiem šalims bandant sudaryti susitarimą, kuriuo Vašingtonui būtų suteikta galimybė naudotis Ukrainos naudingosiomis iškasenomis mainais į investicijas ir, kaip tikisi Kyjivas, konkrečias saugumo garantijas.
Bet susitikimas pakrypo netikėtai, kai šalių vadovai stipriai apsižodžiavo, o V.Zelenskis iš Baltųjų rūmų išvyko taip ir nepasirašęs sutarties.
V.Zelenskis anksčiau sakė, kad tikisi, jog preliminarus susitarimas su JAV paskatins tolesnius susitarimus, tačiau patvirtino, kad dar nesusitarta dėl JAV saugumo garantijų, kurių jis siekė.
D.Trumpas savo ruožtu nurodė, kad susitarimas padėtų JAV mokesčių mokėtojams „atgauti pinigus“ už Ukrainai per karą siųstą pagalbą, tačiau sakė, kad atsakomybė už Kyjivo saugumą turėtų tekti Europai.
Visgi susitarimas dar nėra nutrauktas. D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike‘as Waltzas pirmadienį „Fox News“ sakė, kad JAV yra pasirengusios tęsti dialogą su Ukraina dėl susitarimo apie naudingąsias iškasenas, jei V.Zelenskis sutiks nutraukti karą.
V.Zelenskis pirmadienį patikino, kad JAV išlieka strategine Ukrainos partnere. Jis išreiškė viltį, kad JAV pagalba bus tęsiama, nors pridūrė, kad kariuomenė ruošiasi galimam JAV pagalbos stabdymui.
Antradienį D.Trumpui sustabdžius JAV karinę paramą Ukrainai, V.Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas vis tiek neatmetė tolesnių derybų su Vašingtonu galimybės.
D.Šmyhalis taip pat patikino, kad Ukraina yra pasirengusi bet kuriuo metu pasirašyti susitarimą dėl mineralų.
Pats Ukrainos vadovas sakė, kad susitarimas su JAV vis dar svarstomas ir Ukraina yra pasirengusi jį pasirašyti.
15min verdiktas: melas. Nėra patikimų įrodymų, kad JK ir Ukraina pasirašė slaptą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų. Tokia naujiena dalijosi prokremliniai kanalai. Visgi JAV nėra vienintelės „lenktynėse“ dėl iškasenų. Prancūzija taip pat teigė siekianti sudaryti tam tikrus susitarimus, o Europa susitarimus dėl bendrų projektų pasirašė dar gerokai prieš karą.
