Su naujiena pavėlavo beveik 4 mėnesius
Žinią apie pasitraukimą iš sutarties vasario 23 d. paskelbė viena „Facebook“ vartotoja. „Kol Lietuvą vis dar bandoma įtraukti, Latvija jau ištraukiama iš Stambulo perversijos. Pabandė, pamatė, atsikando, ir apsivėmė…“ – rašė ji.
Internautė dar pasiūlė: „Po tragiškų demografijos skaičių ir po Epsteino failų paviešinimo ši tema turėtų būti galutinai užbaigta ir padėta giliai į stalčių, be jokios galimybės ateityje prie jos sugrįžti... Ypač, kad pirmasis iš jos pabėgo pats Stambulas, suvokęs iškrypimo mastus ir spąstus.“
Moters įrašas sulaukė 2,5 tūkst. reakcijų ir 150 komentarų, beveik 260 žmonių juo pasidalijo.
„Facebook“ vartotoja dar pridėjo portale tv3.lt publikuoto teksto antraštės ekrano nuotrauką. „Latvija traukiasi iš Stambulo konvencijos: nutarė, jog skatina „lyčių teorijas“, – skelbė ji.
Tai buvo naujienų agentūros BNS žinutė, paskelbta pernai spalio 31 d. „Latvijos parlamentas ketvirtadienį (diena anksčiau – red. past.) nubalsavo už tai, kad šalis pasitrauktų iš Stambulo konvencijos, sutarties dėl smurto prieš moteris prevencijos, nutaręs, kad ji skatina „lyčių teorijas“, – pranešė BNS su nuoroda į naujienų agentūrą AFP.
Reiškia, cituotas įrašas praėjusių metų rudenį būtų buvęs teisingas. Bet po to situacija gerokai pasikeitė ir kol kas negalima sakyti, kad Latvija yra pasitraukusi iš konvencijos – galutinio sprendimo dar nėra.
Pabūgo genderizmo
Įstatymas buvo priimtas 56 balsais „už“ (daugiausia – opozicinių dešiniųjų partijų, taip pat – valdančiosios Žaliųjų ir valstiečių sąjungos atstovų), 32 parlamentarai balsavo „prieš“, du susilaikė.
-
Konstitucinis Teismas: Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai
-
G.Nausėda: dabar nereikėtų ratifikuoti Stambulo konvencijos, ji keistų švietimo sistemą
-
Stambulo konvencijos ratifikavimą palaiko 40 proc. gyventojų – Baltijos tyrimai/LRT
-
Premjerė sako nematanti kliūčių Lietuvai ratifikuoti Stambulo konvenciją
Dešinieji aiškino, kad pasitraukimas iš konvencijos nesusilpnins kovos su smurtu prieš moteris, nes pakanka nacionalinių įstatymų. Anot sutarties kritikų, ji propaguoja genderizmo teorijas ir naujas normas dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos, pamina šeimos vertybes. Tai atspindi visuomenės nuotaikas.
Taip pat skaitykite: Pirmoji ES: Latvijos parlamentas pritarė pasitraukimui iš Stambulo konvencijos
Saeima taip apsisprendė skubos tvarka po 13 valandų užtrukusio svarstymo. Parlamento sprendimas įaudrino visuomenę. Per kelias dienas daugiau nei 50 tūkst. žmonių pasirašė peticiją, kuria prezidentas paragintas nedėti parašo ant įstatymo. Tai buvo didžiausia peticija Latvijos istorijoje.
Kadangi balsų iki 2/3 daugumos pritrūko, pagal Latvijoje galiojančią tvarką, šalies vadovas galėjo nuspręsti įstatymo nepasirašyti ir grąžinti antram svarstymui. Kaip tik tai E.Rinkevičius ir padarė.
Lapkričio 3 d. jis grąžino Saeimai teisės aktą, pagal kurį šalis gali pasitraukti iš sutarties dėl kovos su smurtu prieš moteris.
E.Rinkevičius įspėjo, kad toks įstatymas, koks buvo priimtas, „pasiųstų prieštaringą žinią ir Latvijos visuomenei, ir tarptautiniams sąjungininkams“. Be to, jis paragino apskritai perduoti šį klausimą svarstyti naujos kadencijos parlamentui. Artimiausi rinkimai vyks šių metų rudenį.
Taip pat skaitykite: Latvijos prezidentas grąžino Saeimai įstatymą dėl pasitraukimo iš Stambulo konvencijos
Laiške Saeimos pirmininkei Daigai Mierinai prezidentas atkreipė dėmesį, kad lieka svarbių neatsakytų klausimų, kuriuos įstatymų leidėjai turėtų persvarstyti.
Jis pabrėžė, kad Latvijos pasitraukimas iš žmogaus teisių apsaugą užtikrinančios Stambulo konvencijos yra beprecedentis Europos teisinėje erdvėje. Tai esą gerokai peržengia vidaus teisės politikos klausimus ir gali kelti grėsmę bendrajai Europos teisinės valstybės architektūrai.
Prieš pasitraukimą – tūkstantiniai protestai
Jau po E.Rinkevičiaus veto 10 tūkst. žmonių Rygoje susirinko į protestą „Saugokime motiną Latviją“ prieš šalies pasitraukimą iš Stambulo konvencijos.
„Protestuojame, nes neleisime savo politikams žaisti žaidimų su žmogaus teisėmis ir mūsų šalies tarptautine reputacija“, – įspėjo moterų teises ginančios organizacijos MARTA atstovė Beata Jonitė, pridurdama, kad „žala jau padaryta“.
Gyventojai protestavo ir kitose vietose, kur buvo susirinkę nuo kelių dešimčių iki 600 žmonių. Apie 5 tūkst. žmonių greta Saeimos rūmų protestavo ir balsavimo išvakarėse.
Saeimos sprendimas greitai sukėlė nacionalinį ir tarptautinį susirūpinimą. Be protestų ir peticijos pasipylė kritika iš Europos institucijų bei moterų teisių gynimo organizacijų. Neigiamai sureagavo ir Tarptautinė teisininkų komisija (ICJ).
Taip pat skaitykite: Europos Taryba: Latvijos sprendimas trauktis iš Stambulo konvencijos siunčia pavojingą žinią
Beje, balsavimas įvyko prieš pat GREVIO pradinį vertinimo vizitą. GREVIO (angl. Group of Experts on Action against Violence against Women and Domestic Violence) yra nepriklausomų ekspertų – teisėjų, akademikų, socialinių darbuotojų – grupė, prižiūrinti konvencijos įgyvendinimą.
Vetuotas įstatymas buvo grąžintas parlamento Užsienio reikalų komitetui papildomai peržiūrai, suteikiant vienerių metų terminą pataisoms. Taigi prie jo grįš jau naujos sudėties Saeima, mat šį spalį vyks parlamento rinkimai.
Taip pat skaitykite: Latvijos parlamentas nusprendė, kad pasitraukimą iš Stambulo konvencijos svarstys nauja Saeima
„Nenustato normų dėl lytinės tapatybės“
Europos Tarybos (ET) konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo – toks yra visas dokumento pavadinimas – buvo pasirašyta 2011 m. gegužės 11 d. Stambule. Lietuva prie konvencijos prisijungė po poros metų.
Tai yra pirma Europoje ir bene išsamiausia (maždaug 30 puslapių) sutartis, kurioje apibrėžti įpareigojimai imtis sisteminių priemonių bei efektyviai kovoti su smurtu lyties pagrindu ir artimoje aplinkoje, ir viešojoje erdvėje, saugoti smurto aukas ir bausti kaltininkus.
Sutartis įpareigoja pasirašiusias valstybes parengti nuoseklią politiką, kad geriau apsaugotų moteris nuo visų smurto formų, taip pat moteris ir vyrus nuo smurto šeimoje.
Tai apima prevenciją, visapusiškos pagalbos ir apsaugos aukoms teikimą, krizių centrus, visą parą veikiančią karštąją liniją, specializuotus paramos centrus seksualinio smurto aukoms, taip pat smurto liudininkų vaikų apsaugą ir paramą. Kartu įtvirtintas įsipareigojimas keisti visuomenės požiūrį ir kovoti su lyčių stereotipais, dėl kurių toleruojamas smurtas prieš moteris.
ET ne kartą atmetė kaltinimus, kad sutartis primeta lyčių teorijas. 2022 m. ji pareiškė, kad „Stambulo konvencija nenustato jokių naujų normų dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos“.
Taip pat skaitykite: Visuomenę supriešinusi Stambulo konvencija: kas iš tiesų joje rašoma?
Kad konvencija įsigaliotų konkrečioje šalyje, ją privalo ratifikuoti parlamentas. Pats dokumentas įsigaliojo 2014 m. rugpjūtį. Iki šiol konvenciją ratifikavo 38 valstybės ir Europos Sąjunga. To dar nepadarė Armėnija, Bulgarija, Čekija, Lietuva, Slovakija ir Vengrija.
Latvija dokumentą pasirašė 2016 m. gegužę, o ratifikavo 2023 m. lapkritį. Jis šalyje įsigaliojo 2024 m. gegužės 1 d. Nuo to laiko virė karštos politinės diskusijos dėl konvencijos įgyvendinimo.
Kai kurios politinės partijos ir pilietinės grupės iškart ėmė raginti pasitraukti. Šis klausimas parlamente svarstytas jau praėjusių metų rugsėjo pabaigoje.
Jei vistik Latvija galiausiai pasitrauktų iš konvencijos, ji taptų pirmąja tai padariusia ES nare ir antra valstybe apskritai. Tai jau padarė Turkija, kurioje sutartis buvo pasirašyta, kuri ją ratifikavo pirmoji dar 2012 m. ir kuri galiausiai pirmoji pasitraukė.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Latvijos parlamentas tikrai nubalsavo už pasitraukimą iš Stambulo konvencijos, tačiau prezidentas įstatymą vetavo. Prie jo grįš naujos sudėties Saeima, mat 2026 m. rudenį vyks rinkimai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
