Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 9d. 21:09

Ar NATO narės Europoje atsilieps į D.Trumpo raginimus dėl Vidurinių Rytų?

NATO viršūnių susitikimas
„Scanpix“/AP nuotr. / NATO viršūnių susitikimas

JAV ir Iranui apsikeitus smūgiais, prezidentas Donaldas Trumpas paragino NATO sąjungininkes „labiau įsitraukti į Vidurinių Rytų procesą“. Amerikiečių analitikai prognozuoja, kad dėl tarp Vašingtono ir Europos sostinių tvyrančios įtampos europiečius įtikinti gali būti sudėtinga. Tačiau politologė Margarita Šešelgytė 15min teigė, kad dėl geografinės padėties ir mažėjančio JAV dėmesio regionui Europa turėtų būti suinteresuota stabilumu Vidurio Rytuose.

„Šiandien ketinu paprašyti NATO labiau įsitraukti į Vidurio Rytų procesą“, – trečiadienį kalbėjo D.Trumpas, į amerikiečius kreipęsis pirmą kartą po atsakomųjų Irano raketų smūgių.

D.Trumpas nedetalizavo, kokio tiksliai įsitraukimo tikisi iš NATO narių. Tačiau naujienų agentūra „Associated Press“ (AP) pastebi, kad prezidentas neseniai teigė, jog NATO šalys turėtų daryti daugiau kovojant su teroristine grupuote „Islamo valstybė“ (IS), įskaitant kovotojų parsigabenimą į gimtąsias šalis ir teisinį jų persekiojimą.

Įtampa Vidurio Rytuose išaugo po to, kai JAV Bagdade nukovė svarbų Irano generolą Qasemą Soleimani. Teheranas atsakydamas smogė amerikiečių bazėms Irake, tačiau niekas nenukentėjo. Pranešama, kad Iranas iš anksto įspėjo apie smūgius, taip greičiausiai siekdamas išvengti aukų ir tolesnės eskalacijos.

Įkalbėti – sudėtinga?

„Defense News“ rašo, kad Aljanso narės yra labiau susirūpinusios Rusija nei Vidurio Rytais, o JAV operacijas Irake ir Afganistane rėmė daugiausia norėdamos pademonstruoti, kad palaiko Vašingtoną.

Tačiau nuo prezidentavimo pradžios D.Trumpas kritikavo NATO nares, kurios neįgyvendina reikalavimo gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ypač daug kritikos sulaukia Vokietija, šiuo metu gynybai skirianti 1,2 proc. BVP.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

NATO atstovas spaudai pranešė, kad trečiadienį D.Trumpas telefonu kalbėjo su Aljanso generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir „paprašė labiau įsitraukti į Vidurio Rytus“.

Esą sutarta, kad NATO galėtų labiau prisidėti prie regiono stabilumo ir kovojant su tarptautiniu terorizmu. „Jie sutarė šiuo klausimu palaikyti glaudų ryšį“, – rašoma NATO pokalbio išklotinėje.

Kanados premjeras Justinas Trudeau trečiadienį sakė telefonu kalbėjęs su D.Trumpu, bet neišgirdęs jokių konkrečių reikalavimų Kanados vyriausybei. Pasak J.Trudeau, kad reikia tęsti pastangas stabilizuoti Iraką, net jei šalies politikai ragina JAV pajėgas pasitraukti.

TAIP PAT SKAITYKITE: Po Q.Soleimani nužudymo: „Iranas bandys irakiečių rankomis išvaryti amerikiečius“

Gynybos ir užsienio politikos studijų ekspertas tyrimų centre „Cato Institute“ Tedas Galenas Carpenteris AP sakė, kad D.Trumpo raginimas NATO šalims yra susijęs su ilgalaikiu jo reikalavimu dėl dalijimosi našta. Pasak eksperto, iš dalies tai yra ir bandymas pasiųsti žinią Iranui, kad prezidentas turi visišką Europos sąjungininkių paramą.

„Manau, kad jis nusivils. Jis nori dvejų dalykų – kad JAV galėtų daryti tai, ką nori, kur nori bei kada nori, ir kad sąjungininkės vis tiek remtų (JAV) politiką, kurioje jos neturi jokio indėlio, ar, kai kuriais atvejais, dėl jos turi rimtų abejonių“, – naujienų agentūrai sakė T.G.Carpenteris.

2018 metais D.Trumpui išvedus JAV iš branduolinio susitarimo, Europos šalys siekė jį išsaugoti. Tačiau po Q.Soleimani nužudymo Teheranas paskelbė nebesilaikysiąs sutarties ribojimų dėl urano sodrinimo.

„Dėl jo (D.Trumpo – red.) nesikonsultavimo su sąjungininkėmis ar neatsižvelgimo į jų interesus gali būti itin sudėtinga gauti jų paramą. Labai mažai sąjungininkių juo pasitiki, jos aklai neseks labiausiai prieš NATO nusiteikusiu prezidentu per pastaruosius septynis dešimtmečius“, – „The New York Times“ sakė Nicholas Burnsas, buvęs JAV ambasadorius NATO Afganistano karo pradžioje.

„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas, Angela Merkel, Emmanuelis Macronas
„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas, Angela Merkel, Emmanuelis Macronas

Buvęs Gynybos departamento pareigūnas Chrisas Skaluba, šiuo metu dirbantis tyrimų centre „Atlantic Council“, portalui „Defense News“ sakė, kad dėl praėjusią savaitę pražudyto generolo Q.Soleimani Europos sąjungininkės greičiausiai turės daugiau abejonių dėl aktyvesnio įsitraukimo regione.

„Egzistuoja bendras nepasitenkinimas dėl to, kas nutiko, nukreiptas į Trumpo administraciją. Todėl nemanau, kad europiečiai būtinai laukia kol Vašingtonas paskambins ir paprašys pagalbos“, – sakė Ch.Skaluba.

Europai svarbus stabilumas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) direktorė, politologė Margarita Šešelgytė 15min teigė, kad NATO įsitraukimas Vidurio Rytuose – minimalus, todėl aktyvesnis dalyvavimas galbūt būtų prasmingas. Vis dėlto, ji atkreipė dėmesį, kad Aljanso pajėgos yra ribotos.

„Jei norima įsitraukti kitur, kyla klausimas, kieno sąskaita? Jei būtų labiau koncentruojamasi į Vidurio Rytus ir pamirštamas šis regionas, tai galėtų mums potencialiai kelti iššūkį“, – sakė politologė.

M.Šešelgytė atkreipė dėmesį, kad nukovus Q.Soleimani, reikėjo ilgai laukti Europos lyderių reakcijos, o ir sulaukus ji esą buvo dviprasmiška – nepalaikoma nė viena pusė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Margarita Šešelgytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Margarita Šešelgytė

„Nors NATO buvo susitarimas, kad amerikiečių pasiaiškinimas įtikino, kad buvo remtasi žvalgybos duomenimis, kad iš tiesų buvo kilęs pavojus, niekas (JAV) nepasveikino su tuo, kas įvyko“, – sakė M.Šešelgytė.

15min primena, kad JAV kol kas visuomenei nepateikė įrodymų, jog Q.Soleimani organizuojamų atakų grėsmė buvo neišvengiama.

Pirmadienį po neeilinio NATO Tarybos posėdžio užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad buvo išsakytas vieningas palaikymas JAV kaip sąjungininkei, pabrėžta svarba tęsti kovą su terorizmu.

Politologė atkreipė dėmesį ir į JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo reakciją. Jis pareiškė, kad europiečiai nebuvo tokie naudingi, kokie galėjo būti. „Britai, prancūzai, vokiečiai turi suprasti, kad tai, ką padarėme, tai, ką padarė amerikiečiai, išgelbėjo gyvybes ir Europoje“, – sakė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Mike'as Pompeo Berlyne
„Scanpix“/AP nuotr./Mike'as Pompeo Berlyne

Pasak M.Šešelgytės, įtampa santykiuose tarp Vašingtono bei Europos sostinių tvyro ir dėl prekybos klausimų, JAV pasitraukimo iš Irano branduolinio susitarimo ir Paryžiaus klimato kaitos sutarties, taip pat dėl pajėgų patraukimo iš šiaurės Sirijos neinformavus europiečių sąjungininkių.

„Įtampos taškų yra ir, be abejo, jie apsunkina bendradarbiavimą. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Konfliktas vyksta regione, kuris yra arčiau Europos nei JAV.

Amerikiečių pareigūnai sako, kad to regiono reikšmė Jungtinėms Valstijoms mažėja, nes ji buvo susijusi su energetiniais ištekliais. Dabar JAV sako vis labiau gebančios apsirūpinti energetiniais resursais pačios“, – sakė politologė.

Pasak M.Šešelgytės, Vidurio Rytų svarba JAV saugumo strategijoje gali mažėti ir tuo atveju, jei Vašingtonas labiau koncentruosis į Kiniją ir Pietų Kinijos jūrą.

„Europiečiams Vidurio Rytų regionas yra aktualus, jie patys galėtų būti suinteresuoti labiau įsitraukti į tą regioną ir jame palaikyti stabilumą. Nes nestabilumas reiškia pabėgėlius, įvairias problemas“, – 15min teigė VU TSPMI direktorė.

Įmanomos ir teigiamos pasekmės

M.Šešelgytė tikina, kad kol kas pernelyg sudėtinga prognozuoti, kaip Q.Soleimani nužudymas atsilieps Vidurio Rytų stabilumui ilgalaikėje perspektyvoje.

Pasak politologės, neišsipildė scenarijus, kurio buvo baiminamasi labiausiai – neprasidėjo tiesioginis karinis konfliktas tarp JAV ir Irano. Esą D.Trumpo pareiškimas, kad „koncentruojamasi į ekonomines sankcijas, o ne į karines atsako priemones, rodo, jog vyksta deeskalacija“.

VU TSPMI direktorės teigimu, Q.Soleimani nukovimą galima vertinti kaip potencialiai pavojingą, tačiau negalima atmesti tikimybės, kad šis žingsnis turės teigiamų pasekmių.

TAIP PAT SKAITYKITE: Qasemas Soleimani: įtakingas Irano generolas, tapęs JAV taikiniu

„Tarptautinėje politikoje niekada negali žinoti: kartais kamuoliukų permaišymas ar kažkokio kamuoliuko patraukimas iš žaidimo gali turėti netikėtų teigiamų pasekmių.

Tokio masto generolo, kuris buvo strategas ir smegenys viso to, ką Iranas darė kitose šalyse – vykdė karines operacijas, bendradarbiavo su teroristinėmis organizacijomis – praradimas galbūt kuriam laikui pristabdys Irano ambicijas“, – 15min sakė politologė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min