Socialiniuose tinkluose platinamame vaizdo įraše rodoma, kaip pasimetusi kengūra stovi tarp dviejų nesutariančių moterų.
Gyvūnas rankoje laiko lėktuvo įlaipinimo kortelę (angl. boarding pass). Vėliau rodoma, kaip kengūra apsisuka ir nueina į lėktuvo saloną, kur jai esą galiausiai buvo leista įsitaisyti.
Paskutiniame įrašo kadre gyvūnas prisegtas kėdėje, valgo riešutukus, kuriuos neva jam atnešė skrydžio palydovai.
Kokie tai gyvūnai?
Emocinę paramą teikiantis gyvūnas (angl. Emotional Support Animal, ESA) – tai augintinis, padedantis žmogui susidoroti su psichologiniais sunkumais, tokiais kaip depresija, nerimo ar potrauminio streso sutrikimai.
Skirtingai nei tarnybiniai gyvūnai, ESA nėra specialiai dresuoti atlikti konkrečių užduočių – jų pagrindinė funkcija yra emocinis palaikymas.
Nors JAV tokie gyvūnai turi tam tikras teises, pavyzdžiui, gyventi kartu su žmogumi net ir būstuose, kuriuose gyvūnai neleidžiami, viešose vietose jie nėra laikomi tokiais pat kaip tarnybiniai šunys.
ESA statusą suteikia tik licencijuotas psichikos sveikatos specialistas. Europoje, įskaitant Lietuvą, šių gyvūnų teisinis reguliavimas kol kas nėra aiškiai apibrėžtas.
Kengūros salone negabenamos
Nepaisant to, kad ESA gyvūnams taikomos tam tikros išimtys ir kartais jis gali būti leidžiami ten, kur įprastai gyvūnų nelaukiama, kengūros negali būti gabenamos lėktuvo salone.
Australijoje jas taip pat draudžiama laikyti kaip naminį gyvūną.
Kengūros iš Australijos lėktuvu transportuojamos laikantis griežtų taisyklių, užtikrinančių gyvūnų saugumą ir gerovę.
Prieš skrydį jos privalo turėti oficialius eksporto leidimus ir veterinarinius pažymėjimus, būti pažymėtos mikroschemomis.
Kengūros gabenamos specialiose Tarptautinės oro transporto asociacijos (angl. International Air Transport Association, IATA) standartus atitinkančiose dėžėse, kurios užtikrina pakankamą vėdinimą ir komfortą.
Transportavimo metu jos keliauja lėktuvo krovinio skyriuje, kuriame palaikoma tinkama temperatūra ir slėgis, o jas prižiūri kvalifikuoti veterinarai ir gyvūnų specialistai.
Jei reikia persėdimų, tranzito laikas oro uoste yra ribojamas, kad būtų sumažintas stresas.
Dirbtinio intelekto kūrinys
Jei sustabdytumėte vaizdo įrašą ir atidžiau pasižiūrėtumėte, matytumėte, kad biliete, kurį laiko gyvūnas, nėra jokių skrydžio duomenų, o neįskaitomi simboliai yra aiškus dirbtinio intelekto (DI) požymis, nes DI dar ne visai gerai generuoja tekstą vaizduose.
Hive Moderation – programos, skirtos atpažinti dirbtinio intelekto generuotą turinį – analizė parodė, kad su 99 proc. tikimybe šis vaizdo įrašas sukurtas naudojant DI.
Originalus vaizdo įrašas buvo paskelbtas „Instagram“ platformoje 2025 m. gegužės 25 d. vartotojo, naudojančio slapyvardį Infinite Unreality. Tai matoma ir vandens ženkle, žyminčiame „Facebook“ tinkle platinamą įrašą.
Nuo tada, kai vaizdo įrašas pradėjo plisti kituose socialiniuose tinkluose, jis buvo peržiūrėtas dešimtis milijonų kartų – dažnai jam sukuriant naują, vis kitokį, kontekstą.
Didžioji dalis žiūrovų išties patikėjo, kad tai – tikro gyvenimo scena. Daugelis komentatorių net pripažino, kad tai pirmas kartas, kai jie patikėjo dirbtinio intelekto sukurta vaizdo medžiaga (bent jau kiek jiems žinoma).
„Instagram“ tinklas turi funkciją, leidžiančią pažymėti turinį kaip sukurtą dirbtinio intelekto.
Autorius pridėjo tokią žymę prie vaizdo įrašo, tačiau ją lengva pražiopsoti peržiūrint naršyklėje kompiuteryje arba pilno ekrano režimu programėlėje.
Todėl nenuostabu, kad kai kurie žiūrovai nepastebėjo šios žymės ir palaikė vaizdo įrašą tikru.
Infinite Unreality slapyvardžiu pasivadinęs „Instagram“ kūrėjas galiausiai davė interviu skaitmeninių naujienų dazeddigital.com. Kalbėdamas su žurnalistu, jis neslėpė, kad kuria pramoginį turinį, be siekio apgauti daugybę žmonių.
„Sąžiningai? Aš laikau viską, ką skelbiu, tiesiog šmaikščiu turiniu“, – kalbėjo 25 metų technologijų specialistas ir buvęs „YouTube“ kūrėjas iš Los Andželo.
„Tame nėra jokios tikros prasmės, bet žmonėms tai patinka. Ir tuo pačiu jie to nekenčia“, – pridūrė kūrėjas.
15min verdiktas: manipuliacija. Kengūra buvo sukurta DI įrankiais, tačiau kai kurie vartotojai platino šį įrašą kaip tikrą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
