„Danijos kariškiai planuoja pareikalauti, kad Ukraina grąžintų jai anksčiau perduotus naikintuvus F-16. Karinės aviacijos Kopenhagai skubiai prireikė Grenlandijos gynybai“, – teigiama publikacijoje.
Sausio 17 d. socialiniuose tinkluose imtas platinti vaizdo įrašas, kuriame nežinoma televizijos laidų vedėja kalba apie Ukrainai perduotų naikintuvų F-16 susigrąžinimą.
Vaizdo įrašą lydinčiuose rusiškuose subtitruose teigiama, kad, remiantis šaltiniais Vidaus reikalų ministerijoje, Danija esą planuoja atšaukti 2024 m. lapkritį Ukrainai perduotus F-16 ir perkelti juos į Grenlandiją dėl paaštrėjusios situacijos aplink salą.
Viršutiniame kairiajame platinamo vaizdo įrašo kampe matomas televizijos kanalo „TV 2“ logotipas. „TV 2 Danmark“ yra Danijos valstybinis televizijos kanalas.
Sausio 20 d. žiniasklaidos priemonė sureagavo į išplatintą vaizdo įrašą. Publikuotame įraše teigiama, kad reportažo klastotė buvo sukurta naudojant dirbtinį intelektą ir kad toks pareiškimas kanalo eteryje niekada nebuvo skelbtas.
Vaizdo įrašui sukurti buvo panaudotas laidų vedėjos Pios Beltoft veidas ir kanalo logotipas. Pati P.Beltoft taip pat komentavo platinamą įrašą ir patvirtino, kad jis yra suklastotas.
Pasak TV 2 paaiškinimo, suklastotame vaizdo įraše vedėja kalba kalba, kurioje girdimi tiek danų, tiek olandų kalbų elementai.
Remiantis „InVID“ įskiepio įrankiu, skirtu dirbtinio intelekto sukurtų garso įrašų atpažinimui, garso takelis 99 proc. tikėtina buvo sugeneruotas dirbtinio intelekto.
Požymių, kad vaizdo įrašas generuotas DI, taip pat yra nemažai: vedėjos lūpų judesiai nesutampa su garso takeliu, o likusi veido dalis išlieka beveik nejudri, nors kai kuriose vietose burna akivaizdžiai juda.
Atsisakė naikintuvų
Atviruose šaltiniuose nėra jokių patikimų duomenų apie reikalavimus susigrąžinti Ukrainai perduotus naikintuvus F-16.
Aukšto rango Danijos pareigūnai tokių pareiškimų nėra skelbę, taip pat ši informacija nebuvo pasirodžiusi nei Danijos, nei tarptautinėje žiniasklaidoje.
2023 m. rugpjūčio 20 d. vykusioje bendroje spaudos konferencijoje Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Kopenhaga perduos Kyjivui 19 naikintuvų F-16, kai bus baigtas Ukrainos pilotų ir techninio personalo parengimas. Dalis jų jau perduota ir šiuo metu yra Ukrainoje.
Danijos karinės oro pajėgos šiuos orlaivius palaipsniui išėminėjo iš eksploatacijos, į ginkluotę diegiant naujos kartos naikintuvus F-35.
Šių metų sausio 19 d. pranešta, kad Danijos karinės oro pajėgos apskritai nutraukia F-16 eksploatavimą. Šalis galutinai perėjo prie naikintuvų F-35.
Duomenų apie tai, kad neikintuvai būtų parduoti trečiosioms šalims, kaip teigiama kai kuriuose socialinių tinklų įrašuose, taip pat nėra.
Apie pirmųjų Danijos F-16 perdavimą Ukrainai buvo pranešta 2024 m. rugpjūtį, o lapkritį M.Frederiksen patikslino, kad tiekimas bus vykdomas trimis etapais, o pirmąją partiją sudarė šeši naikintuvai. 2024 m. gruodį V.Zelenskis paskelbė apie antrosios naikintuvų partijos atvykimą, kuri, sprendžiant iš Danijos gynybos ministro pareiškimų, taip pat sudarė šeši F-16. Likusius orlaivius planuota perduoti Ukrainai iki 2025 m. pabaigos.
Planai dėl Grenlandijos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą yra teigęs, kad Jungtinėms Valstijoms būtina įgyti Grenlandijos kontrolę. Dar 2019 m. jis pareiškė, jog jo administracija svarstė galimybę įsigyti šią teritoriją, argumentuodama jos strategine reikšme JAV nacionaliniam saugumui, nors kartu pripažino, kad tai nėra aukščiausio prioriteto klausimas.
Danija, kuri yra atsakinga už Grenlandijos gynybą, tuo metu šią idėją pavadino absurdiška. Reaguodamas į Kopenhagos poziciją, D.Trumpas atšaukė planuotą vizitą Danijos sostinėje.
Susidomėjimą Grenlandija D.Trumpas pakartojo ir 2024 m. pabaigoje, rengdamasis sugrįžti į Baltuosius rūmus. Savo socialiniame tinkle „Truth Social“ jis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos laiko Grenlandijos „nuosavybę ir kontrolę absoliučiai būtina“.
Tuometinis Grenlandijos ministras pirmininkas Mute Egede į tai reagavo kategoriškai, pareikšdamas: „Mes nesame parduodami ir niekada nebūsime parduodami“.
2025 m. pradžioje Grenlandijoje apsilankė Donaldo Trumpo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis, o tai pakurstė spėliones, jog per antrąją kadenciją D.Trumpas gali siekti perimti salos kontrolę.
Vėliau pats D.Trumpas pareiškė neatmetantis galimybės pasitelkti karinę jėgą ar ekonominį spaudimą, o tokie pasisakymai sulaukė plačios tarptautinės kritikos.
Sausio 4 d. D.Trumpas davė interviu žurnalui „The Atlantic“, kuriame pareiškė: „Mums tikrai reikia Grenlandijos, be jokių abejonių“. Jis taip pat pridūrė, kad sala esą yra „apsupta Rusijos ir Kinijos laivų“.
Vėliau tą pačią dieną, kalbėdamas lėktuve „Air Force One“, Trumpas teigė: „Mums reikia Grenlandijos nacionalinio saugumo požiūriu, ir Danija to padaryti nesugebės, galiu jums tai pasakyti“.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen paragino Donaldą Trumpą „nutraukti grasinimus istoriškai artimai sąjungininkei bei kitai valstybei ir kitai tautai, kurios labai aiškiai pasakė, kad nėra parduodamos“.
Solidarumo ženklan sausio 6 d. Europos lyderiai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame atmetė D.Trumpo retoriką ir pabrėžė, kad Arkties regiono saugumas turi būti užtikrinamas kolektyviai.
„Tik Danija ir Grenlandija, ir tik jos pačios, turi teisę spręsti klausimus, susijusius su Danija ir Grenlandija“, – teigiama pareiškime. Jį pasirašė Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Ispanijos ir Lenkijos vadovai, o vėliau dokumentui pritarė ir kiti svarbūs regiono veikėjai.
Vėliau D.Trumpas pasitelkė vieną iš savo dažniausiai naudojamų spaudimo priemonių – prekybos muitus. Jis pagrasino įvesti vis didėjančius muitus aštuonioms Europos valstybėms, jei jos priešinsis jo planams.
D.Trumpas pareiškė, kad nuo vasario 1 d. ketina taikyti 10 proc. muitus prekėms iš Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės, o nuo birželio 1 d. šie tarifai būtų padidinti iki 25 procentų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šiuos grasinimus pavadino „iš esmės nepriimtinais“, o Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad toks žingsnis yra „visiškai neteisingas“.
Vėliau buvo pranešta, kad Europos lyderiai svarsto atsakomąsias priemones, įskaitant galimus atsakomuosius muitus ir platesnes baudžiamąsias ekonomines sankcijas Jungtinėms Valstijoms. Viena iš galimų priemonių – vadinamasis Kovos su ekonomine prievarta instrumentas (angl. Anti-Coercion Instrument, ACI), kuris leistų Europos Sąjungai apriboti JAV tiekėjų patekimą į ES rinką ir užkirsti kelią jų dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose.
Grenlandijai – milžiniškai, tačiau vos apie 57 tūkst. gyventojų turinčiai salai – galimos JAV perėmimo grėsmės tapo geopolitinės audros epicentru. Tūkstančiai grenlandiečių išėjo į gatves Nuke protestuoti, o Kopenhagoje vykusiose demonstracijose dalyvavo, preliminariais duomenimis, apie 20 tūkst. žmonių.
15min verdiktas: melas. Platinamas vaizdo įrašas apie tariamą F-16 naikintuvų sugrąžinimą yra melagingas. Jam sukurti buvo panaudotas Danijos televizijos kanalo „TV 2 Danmark“ logotipas ir televizijos laidų vedėjos atvaizdas, o pats turinys apdorotas naudojant dirbtinį intelektą. Vaizdo įrašo autentiškumą paneigė tiek pats televizijos kanalas, tiek ir vedėja. Garso įrašo klastotę taip pat patvirtino dirbtinio intelekto sukurtų medžiagų atpažinimo įrankis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
