Sekite 15min Google
Pagamintas iš faneros?
Viena „Facebook“ vartotoja, praėjus beveik parai po naujausio incidento su dronu Lietuvos oro erdvėje prisiminė, kad kaip tik šiuo metu kai kur vyksta karinės pratybos.
„Buvo skelbta, kad rugsėjo 14-18 d. vyks karinės pratybos tamsiu ir šviesiu paros metu 12-oje Lietuvos savivaldybių: Marijampolės, Kauno r., Vilniaus r., Prienų, Alytaus, Birštono, Lazdijų, Varėnos, Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų ir Šalčininkų.
Pratybose bus naudojami skirtingo tipo bepiločiai orlaiviai, valtys bei ginklai. Imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika naudojami nebus.
Ar paukščių būrių identifikavimas, drono pastebėjimas ir sunaikinimas gali būti susieti su karinėmis pratybomis, ar tai nesusiję dalykai?“ – retoriškai pasiteiravo ji.
Vėlyvą antradienio vakarą paskelbtas įrašas sulaukė maždaug 230 reakcijų, dvi dešimtys žmonių juo pasidalijo. Greta – ir kone šimtas komentarų.
„Greičiausiai susiję, tik paniką žmonėms sukelti norėta“, „Aišku, kad susiję, bet Lietuvos valdžiai svarbiausia apkaltinti Baltarusiją tikintis, kad šįkart pavyks įsivelti į karą“, „Manau, numuštas dronas – vienas iš pratybos ginkluočių, kuris buvo pagamintas iš medžio faneros ir sudegusių, pajuodusių rąstų. Kaip matyti nuotraukose“, – tikino internautai.
Viena „Facebook“ vartotoja stebėjosi, kodėl krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas iš pradžių tvirtino, kad dronas yra be sprogmenų, vėliau paskelbė, kad jų vis tik buvo.
„Sutapimas ar ne? Italijos naikintuvai numuša iš faneros pagamintą drona, jau ryte Italijos ir Lietuvos krašto apsaugos ministeriai jau prie naikintuvų foto sesiją darosi. Tipo dyvyriai. (Prezidentas Gitanas) Nausėda Švedijoje metalo lauža perka ir niekas nesuka galvos dėl incidento. Pratybos iš anksto suplanuotos (kalba netaisyta – red. past.)“, – dėstė kitas.
Panašūs komentarai pasipylė ir po kitu įrašu „Facebook“: „Žmonės, jūs tikite visu tuo???“, „Savo paleido savi ir pamanipuliavo“.
Pratybos – ir upėje
Pirmadienį dvylikoje Lietuvos savivaldybių tikrai prasidėjo Lietuvos kariuomenės pratybos, per kurias kariai treniruojasi veikti kartu, reaguodami į skirtingo pobūdžio karines grėsmes.
Kaip iš anksto pranešė kariuomenė, iki penktadienio vyksiančiose pratybose naudojami skirtingo tipo bepiločiai orlaiviai, valtys bei ginklai. Imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika nenaudojami. Vietovėse kariai juda pėsčiomis ir ratinėmis karinėmis bei civilinėmis transporto priemonėmis.
Kariai treniruojasi ir šviesiu, ir tamsiu paros metu Vilniaus rajono, Kauno rajono, Marijampolės, Alytaus, Prienų, Birštono, Lazdijų, Varėnos, Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų ir Šalčininkų savivaldybių teritorijose.
Pratybų organizatoriai nurodė, kad numatomose vietose užtikrins priešgaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi.
Apie jas pranešė ir kitos žiniasklaidos priemonės, naujienų apie Kaišiadoris, Šalčininkus puslapiai.
Ta pati informacija paskelbta ir Vilniaus rajono, Klaipėdos miesto, Alytaus rajono, Kaišiadorių rajono, Trakų rajono, Prienų rajono savivaldybių tinklalapiuose. Pastaroji papildomai nurodė, kad nuo ketvirtadienio ryto iki penktadienio popietės Nemuno upėje, atkarpoje Birštonas-Kauno marios bus plaukiama valtimis.
Pratybos Baltarusijoje nevyksta
Nors incidentas sutapo su pratybomis, o dronas skrido per rajonus, kur jos vyksta, šie procesai nesusiję. Tai patvirtina ir įvykių chronologija, ir baigtis.
Vilniaus apskrities gyventojai įspėjimus apie tikėtiną oro pavojų gavo naktį iš pirmadienio į antradienį, 00.09 val., tačiau tuo metu dronas greičiausiai jau buvo nutolęs nuo sostinės.
Bet gyventojai apie droną pranešė dar gerokai anksčiau. Bendrasis pagalbos centras (BPC) pranešimų sulaukė dar iki vidurnakčio. „Pirmas pranešimas – 23:53 val.“, – 15min informavo BPC atstovė Audronė Luneckienė.
Taip pat skaitykite: Pagrindiniai faktai: Lietuvoje numušto drono chronologija
Dronas paveikė ir kai kurių lėktuvų skrydžius į Vilnių. Maždaug 23:56 val. „WizzAir“ lėktuvas iš Reikjaviko pasuko dešiniau, padidino aukštį ir pradėjo tolti nuo Lietuvos sostinės, taip laukdamas tinkamo laiko nusileisti. Skrydžių kontrolės specialistas pilotams užsiminė apie nežinomą objektą virš oro uosto, pasiteisino neturintis daugiau informacijos.
Tuo pačiu metu panašiai elgėsi ir „Mavi Gok Airlines“ lėktuvas iš Antalijos – suko ratus virš sostinės.
Iš Baltarusijos atskridusį droną netrukus po vidurnakčio numušė iš Zoknių naikintuvais pakilę Italijos kariai, šiuo metu vykdantys NATO oro policijos misiją. Tai įvyko Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.
Jau popietę po incidento paaiškėjo, kad dronas buvo su sprogmenimis, juos neutralizavo Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojai. Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad numuštas nuo kurso nukrypęs rusiškas dronas „Gerbera“.
Šio įvyko fabuloje pilna detalių, paneigiančių, kad drono skrydis ir numušimas buvo pratybų dalis. Objektas atskrido iš Baltarusijos. Kariuomenė nebuvo nurodžiusi, kad pratybos apims pasienio, juoba – šios kaimyninės valstybės teritoriją. Orlaivis sutrikdė keleivinių lėktuvų skrydžius, o per pratybas to neplanuotai nebūna. Skrydžių kontrolės specialistas net nežinojo apie tokį droną, nors, jei tai būtų buvęs pratybų elementas, jis turėjo būti informuotas.
Skrendantį objektą numušė naikintuvų pilotai, kurie – nei italai, nei naikintuvai – taip pat neturėjo dalyvauti pratybose (pranešimuose minėta, kad mokymuose dalyvaus tik Lietuvos kariai).
Pratybų organizatoriai patikino, kad bus laikomasi saugos reikalavimų, o pirotechnika nebus naudojama. Drono su sprogmenimis numušimas ore potencialiai galėjo sukelti pavojų ant žemės esantiems žmonėms. Tai prieštarautų ir pratybų, ir pačios kariuomenės idėjai – kariai turėtų ginti savos šalies žmones, ne kelti jiems grėsmę.
Sutapimas ir tai, kad tą pačią dieną po incidento Italijos karius Zokniuose aplankė šios šalies gynybos ministras Guido Crosetto. Jis šios savaitės pradžioje planuotai viešėjo NATO Rytų flango valstybėse – Bulgarijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje.
Tiesa, trečiadienį dienraščio „la Repubblica“ portalas paskelbė netikėtą versiją – kad dronas į Lietuvą tą dieną įskrido neatsitiktinai. Remdamiesi šaltiniais saugumo tarnybose, žurnalistai pranešė, esą tai buvęs įspėjimas Kyjivo rėmėjams.
Tą patį pasakojo ir anksčiau
Teiginiai, kad dėl tokių incidentų kaltos Lietuvos tarnybos, atitinka Rusijos propagandos naratyvus. Jais bandoma nukreipti dėmesį nuo šios šalies veiksmų, pavyzdžiui, užpultoje Ukrainoje ar Baltijos šalyse, atsakomybę permesti kitiems. Kartu menkinamas pasitikėjimas vietos valdžios institucijomis, kuriamas įtarumas – neva daroma kažkas slapta nuo žmonių, dar daugiau, tai yra pavojinga gyventojams.
Panašios legendos plito jau ne kartą. Pavyzdžiui, pavasarį, kai dronas nukrito Varėnos rajone į Lavyso ežerą. Internete iškart užvirė diskusijos, kad jis buvo paleistas iš Lietuvos, gal net kariuomenės atstovų, netyčia pamestas per pratybas ar specialiai atvežtas iš Ukrainos.
Ir kariuomenės atstovai, ir atsakingi pareigūnai patikino, kad dronas (kaip vėliau paaiškėjo, ukrainietiškas) atskrido iš svetur. Nėra duomenų, kad jis būtų buvęs naudojamas karių pratybose ar kad internete paskelbtas filmukas su jo sprogimo akimirka būtų sufabrikuotas. Prokuratūra antradienį pranešė, kad tirs incidentą kaip vieną iš galimų Rusijos karo Ukrainoje nusikaltimų.
Taip pat skaitykite: Kliuvo net kariams: štai kokių versijų skubiai prikūrė apie Varėnos rajone sprogusį droną
Tą patį internautai dėstė ir apie kontrabandinius balionus – neva dėl jų skrydžių kaltos Lietuvos tarnybos. Tariamai taip siekiama išprovokuoti konfliktą su Baltarusija ar net Rusija.
Taip pat skaitykite: Plokštelė nesikeičia: kartoja Minsko legendą apie Lietuvos surežisuotus balionų skrydžius
Bet nėra jokio pagrindo teigti, jog kontrabandinių balionų skrydžiai iš Baltarusijos surežisuoti Lietuvos spectarnybų.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Nėra pagrindo teigti, jog drono skrydis iš Baltarusijos ir numušimas Lietuvos teritorijoje buvo kariuomenės pratybų dalis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.