Vaizdo reportaže pasakojama, kad Japonijos vyriausybė nesugeba susitvarkyti su gyventojų senėjimo problema, todėl dauguma pensininkų paliekami likimo valiai.
Tačiau šie, esą, rado netikėtą išeitį – pradėjo specialiai vykdyti smulkius nusikaltimus, kad sėstų į kalėjimą.
Tvirtinama, kad tokiam drastiškam žingsniui pasiruošę japonai atsiduria tvarkingose ir prižiūrėtose Japonijos kolonijose, kur gauna nemokamą maitinimą tris kartus per dieną, medicinos priežiūrą ir tokių pačių pensininkų kompaniją.
Pasak įrašo kūrėjų, kad kai kurios Japonijos įkalinimo įstaigos dabar jau labiau panašios į senelių namus.
Įkalinimo statistika
Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, 2022 m. Japonijos įkalinimo rodiklis siekė 33,2 kalinio 100 tūkst. gyventojų.
Šis skaičius rodo nuolatinę mažėjimo tendenciją per pastaruosius dešimt metų, nes 2013 m. šis skaičius siekė 49,4 kalinio 100 tūkst. gyventojų.
Svetainė prisonstudies.org, remiantis Japonijos teisingumo ministerijos pateikiama informacija nurodo, kad 2023 metais Japonijoje iš viso buvo kalinamas 40 881 asmuo, įskaitant sulaikytuosius dėl ikiteisminių tyrimų. Tai yra 33 kaliniai 100 tūkst. gyventojų.
Cituoja pasaulinę žiniasklaidą
Tikėtina, kad pasakojimai apie drastišką japonų pensininkų elgesį atsirado po šių metų sausio pabaigoje pasirodžiusios portalo CNN publikacijos.
Joje išties kalbama apie kalinių senėjimo problemą Japonijoje ir į laisvę paleistų senjorų sunkumus reintegruojantis į visuomenę.
Straipsnyje minima, kad nuo 2003 m. iki 2022 m. Japonijoje 65 metų ir vyresnių kalinių skaičius išaugo beveik keturis kartus, tačiau nekalbama apie tai, kad ši problema būtų kilusi dėl to, kad nepriteklių išgyvenantys senjorai tyčia bandytų patekti į įkalinimo įstaigas.
Be to, šis statistikos pokytis apima ir jau esančius kalinius – t.y. natūraliai senstančius ilgas bausmes atliekančius asmenis.
Apie tai CNN žurnalistams kalbėjo ir kalėjimo prižiūrėtoja, kuri teigė, kad dėl kalinių senėjimo prižiūrėtojams kartais tenka nuteistiesiems keisti sauskelnes ar padėti nusimaudyti, dėl ko įkalinimo įstaigos „kartais primena“ senelių namus.
Tikėtina, kad dėl šio sakinio socialiniuose tinkluose platinamose žinutėse atsirado pareiškimai, kad dalis kolonijų esą virto senelių namais.
Tačiau prižiūrėtoja nesakė, kad kalėjimai masiškai virsta globos įstaigomis.
Prieglobsčio ieško buvę kaliniai
CNN straipsnyje akcentuojama, kad dalis buvusių kalinių pakartotinai daro nusikaltimus, nes išėję į laisvę ir grįžę į normalų gyvenimą, jie neturi, kas jais pasirūpintų. Taip pat yra žmonių, kuriuos po ne kartą įvykdytų nusikaltimų paliko jų šeimos, jie neturi kur dėtis.
Publikacijoje nurodoma, kad valdžios institucijos pripažino šią problemą.
2021 m. Gerovės ministerija paskelbė, kad vyresnio amžiaus asmenys, kuriems suteikiama pagalba reintegruojantis į visuomenę po atliktos bausmės, daug rečiau pakartotinai nusikalsta.
Nuo to laiko ministerija padidino ankstyvosios intervencijos pastangas ir bendruomenės paramos centrų skaičių, kad geriau padėtų pažeidžiamiems pagyvenusiems žmonėms nebegrįžti į įkalinimo įstaigas.
Problemų yra, bet tendencijos nėra masinės
Apie tai, kad Japonijoje egzistuoja pakartotinai nusikalstančių vyresnio amžiaus kalinių problema, jau 2018 m. rašė ir „Reuters“.
Tuomet, remiantis 2015 m. paleistų į laisvę kalinių duomenimis, maždaug ketvirtadalis 65 metų ir vyresnių kalinių per dvejus metus vėl sugrįždavo į kalėjimą.
Tačiau ir šioje publikacijoje buvo kalbama apie reintegracijos problemas, o ne tai, kad japonų pensininkai sąmoningai bandytų patekti į įkalinimo įstaigas ir ten gauti priežiūrą.
„Reuters“ publikacijoje net kalbama apie konkrečius atvejus, dėl ko buvę kaliniai vėl atsiduria už grotų. Pavyzdžiui, pasakojama apie 81 metų vyrą, kuris nepaisant bausmės iki gyvos galvos du kartus buvo paleistas lygtinai, tačiau vėl grįžo į kalėjimą, kai buvo pagautas vartojantis alkoholį ir taip pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas.
Tais pačiais metais buvo pasirodęs ir „Bloomberg“ straipsnis, pavadinimu „Japonijos kalėjimai – pagyvenusių moterų rojus“.
Jame buvo pasakojama apie tai, kad kai kurios vyresnio amžiaus moterys, prispaustos nepritekliaus, kenčiančios smurtą artimoje aplinkoje ar likusios vienos mirus vyrui, išties sąmoningai siekia atsidurti už grotų.
Tačiau straipsnyje nebuvo rašoma, kad tai būtų masinė tendencija, o kai kurios kalbinamos kalinės prisipažino, kad į kalėjimą spruko norėdamos „pailsėti“ nuo smurtaujančių artimųjų arba neištverdamos sergančio artimojo slaugos krūvio.
Net kelios pašnekovės prisipažino turinčios pakankamai pinigų, tačiau vagiliavusios dėl nepaaiškinamo potraukio.
Nusikaltimų mažėja
Japonijos teisingumo ministerija kiekvienais metais pateikia išsamią baudžiamojo kodekso pažeidimų statistiką (angl. White paper on crime)
Joje nurodomas kiekis per metus padarytų baudžiamųjų nusikaltimų, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltę asmenys sulaukė kalėjimo bausmės, ar ne.
Analizuojant skaičius akivaizdu, kad nusikalstančių žmonių skaičius linkęs mažėti, kaip ir senyvo amžiaus žmonių padarytų nusikaltimų skaičius. Ši tendencija išryškėja išanalizavus vos trijų metų duomenis.
Ataskaitose nurodoma, kad 2020 m. iš viso buvo priimti 182 582 baudžiamieji nuosprendžiai, iš jų 65 metų ir vyresni asmenys pripažinti padarę 41 696 nusikaltimus.
2021 m. iš viso buvo priimti 175 041 baudžiamieji nuosprendžiai, iš jų 65 metų ir vyresni asmenys pripažinti padarę 41 267 nusikaltimus.
2022 m. iš viso buvo priimti 169 409 baudžiamieji nuosprendžiai, iš jų 65 metų ir vyresni asmenys pripažinti padarę 39 144 nusikaltimus.
Tačiau tik nedidelė dalis sulaukusių teismo verdikto išties atsiduria įkalinimo įstaigose.
Vyriausybės pateikiama statistika už 2022 metus rodo, kad tais metais naujai įkalinti vos 2025 asmenys vyresnio nei 65 metų amžiaus. Tai sudaro vos 5,1 proc. visų tais metais sulaukusių teismo nuosprendžių vyresniojo amžiaus žmonių.
Visa tai – nedideli skaičiai šaliai, kurioje 2022 metais buvo 122.4 mln. gyventojų. Taigi, akivaizdu, kad padarius vos vieną smulkų nesunkų nusikaltimą atsidurti už grotų tikimybė nėra didelė.
Senstanti tauta
Senstanti ir mažėjanti populiacija Japonijoje jau daug metų yra problema.
2024 metų spalį vyresnių nei 65 metų žmonių skaičius Japonijoje išaugo iki 36,25 mln. ir sudarė rekordiškai daug – 29,3 proc. visų gyventojų.
Prognozuojama, kad iki 2040 m. šis skaičius išaugs iki 35 proc.
Natūralu, kad beveik trečdaliui gyventojų perkopus 65 metų amžiaus ribą, daugėja ir vyresnio amžiaus žmonių padarytų nusikaltimų procentinis santykis.
Moterų problemos
Nusikalstamumo 65 ir daugiau metų amžiaus grupėje statistikoje įvairiose ataskaitose ne veltui papildomai išskiriami moterų padaryti nusikaltimai.
Tarp pensinio amžiaus moterų itin paplitusios vagystės – statistika rodo, kad šio tipo nusikaltimai sudaro apie 90 proc. visų šio amžiaus moterų padarytų nusikalstamų veikų.
Tikėtina, kad tokius nusikaltimus jos daro dėl sudėtingos finansinės padėties, kurioje atsiduria išėjusios į pensiją, likusios našlėmis ar neturėdamos partnerio.
2020 m. pasirodžiusioje „Bloomberg“ publikacijoje detaliai analizuojama sudėtinga vyresnio amžiaus moterų padėtis Japonijoje.
Pasak tarptautinio sveikatos ir gerovės universiteto profesoriaus Seiichio Inagakio, vyresnio amžiaus japonų moterų skurdo lygis per artimiausius keturiasdešimt metų išaugs daugiau nei dvigubai, iki 25 proc. Vienišų senyvo amžiaus moterų skurdo lygis, pasak profesoriaus, gali siekti 50 proc.
Japonijoje vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra vienas didžiausių tarp išsivysčiusių ekonomikų. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, japonų moterys uždirba tik 73 proc. vyrų atlyginimo.
Kaip nustatė atskiras tyrimas, japonų moterys pritrūks pinigų likus 20 metų iki mirties.
Japonijoje vyrų atlyginimas paprastai kyla iki pat 60 metų. Moterų vidutinis atlyginimas didžiąja dalimi iki pat šešiasdešimties išlieka toks pat, kokį jos gaudavo baigdamos trečiąją dešimtį, – šis faktas siejamas su darbo pertrauka dėl motinystės atostogų ir darbu ne pilnu etatu.
Kaip rodo dar vienas vyriausybinis tyrimas, beveik 40 proc. moterų, dirbusių visą darbo dieną, po to, kai pastojo, perėjo dirbti ne visu etatu arba apskritai išėjo iš darbo.
Japonijos Darbo politikos bei mokymų instituto mokslinė bendradarbė Yanfei Zhou, autorė knygos „Ištekėjusių namuose vaikus auginančių motinų skurdas Japonijoe“ (angl. „Japan’s Married Stay-at-Home Mothers in Poverty“), tvirtina, kad susidaro 200 mln. jenų (1,2 mln. eurų) viso gyvenimo pajamų skirtumas, lyginant moteris, dirbančias visą darbo dieną, ir moteris, kurios būdamos 40-ies pereina dirbti ne visu etatu.
Istoriškai, Japonija yra sukūrusi iniciatyvų ištekėjusioms moterims, ribojančių jų užimtumą darbo rinkoje. Mažesnis atlyginimas reiškia, jog jos (ir jų vyrai) gali pasinaudoti vadinamosiomis sutuoktinių atskaitymų lengvatomis.
Pavyzdžiui, vyriausybė nustato tam tikrą mokesčių lengvatą darbuotojui-vyrui, jeigu jo žmona uždirba mažiau nei maždaug 1,5 mln. jenų (maždaug 9 330 eurų per metus).
Privatus sektorius šią sistemą taip pat taiko. Daugelis bendrovių suteikia darbuotojams vadinamąją „sutuoktinio išmoką“, jeigu jų partneris ar partnerė uždirba mažiau nei tam tikrą nustatytą sumą.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Nusikalstamumas Japonijoje turi tendenciją mažėti, be to, tik nedidelė dalis sulaukusių baudžiamųjų bausmių senjorų atsiduria kalėjime. Japonijoje išties yra pagyvenusių asmenų, kurie, susidūrę su tam tikromis kliūtimis, sąmoningai renkasi atsidurti įkalinimo įstaigose, tačiau tai nėra masinė ar statistiškai reikšminga tendencija.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
