Jei užsienio priešai norėtų numatyti, kada ir kur JAV pradės karinę kampaniją, jie turėtų remtis palydovinėmis nuotraukomis, perimtais pokalbiais ir kitais žvalgybos duomenimis.
Tačiau sąmokslo teorijų mėgėjai socialiniuose tinkluose tvirtina, kad tokių žinių galima atrasti tiesiog sekant maisto išsinešimui užsakymus.
Šių metų birželį „Pentagono picų indeksas“ buvo prisimintas net du kartus.
Prieš pat netikėtą Izraelio oro antskrydį, kuriuo siekta sunaikinti Irano branduolinius objektus, buvo fiksuotas maisto išsinešimui užsakymų skaičiaus augimas.
Apie 19 val. (vietos laiku) birželio 12 d. „Pentagon Pizza Report“ pastebėjo, kad picerijoms aplink Pentagoną padaugėjo užsakymų. Po valandos Izraelis smogė Irano branduolinei programai.
Tiesa, JAV tuomet pareiškė, kad nedalyvavo Izraeliui bombarduojant Irano branduolinius objektus.
Po devynių dienų šiose maitinimo įstaigose pastebėtas dar vienas pagyvėjimas – šį kartą prieš pat Jungtinėms Valstijoms paskelbiant apie Irano branduolinių objektų bombardavimo kampaniją.
Internautai atkreipia dėmesį į dar vieną rodiklį – panašiai ir aplink valdžios pastatus esantys verslai (pvz., barai ar naktiniai klubai, tarp jų – netoli Pentagono įsikūręs LGBTQ+ „Freddie's Beach Bar & Restaurant“) gali parodyti „Pentagono picos indeksą“.
Jei jie sulaukia mažiau lankytojų nei įprasta, tai aiškinama tuo, kad valdžios tarnautojai, kurie paprastai ten užsuka vakarais, šįkart dirba viršvalandžius.
Anoniminis programuotojas sukūrė socialinių tinklų paskyrą „Pentagon Pizza Report“, kurioje stebi „Google“ duomenis apie picerijų lankytojų srautus šalia Pentagono. Duomenys renkami iš žmonių telefonų vietos istorijos, todėl galima matyti, kada picerijose aplink karinį kompleksą padaugėja lankytojų.
Ši paskyra platformoje „X“ skelbia grafikus ar komentarus apie staigius picos užsakymų šuolius. Daugiau nei 200 tūkst. sekėjų kartais bando iš to spėlioti, kas vyksta Pentagone. Dažniausiai tai tėra ženklas, kad picerija vieną vakarą buvo užimtesnė arba ramesnė nei įprastai.
Sąmokslo teorija virtęs pokštas
Nuo pat įkūrimo paskyra „Pentagon Pizza Report“ (PPR) tapo „greičiau pokštu nei rimtu dalyku“, – interviu „The Washington Post“ sakė buvęs Pentagono pareigūnas, Atlanto tarybos vyresnysis bendradarbis Alexas Plitsas.
„Vis dar yra žmonių, kurie žiūri į tai rimtai, nors nelabai supranta, kaip viskas veikia“, – sako jis.
PPR turi paskyras „Bluesky“, „TikTok“, „Threads“ ir „Twitch“ platformose, bet didžiausią auditoriją surado Elono Musko „X“ tinkle.
Jos sekėjai – ne tik sąmokslo teorijų mėgėjai. Tarp jų yra kariškiai ir atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) bendruomenės nariai, profesoriai, tinklalaidžių kūrėjai, žurnalistai ir įvairios informacijos mėgėjai.
Paskyrą seka ir 2016 m. Garbės medalį pelnęs išėjęs į atsargą JAV karinio jūrų laivyno SEAL Edwardas Byersas, bei Jungtinio štabų komiteto pirmininkas generolas Danas Caine’as.
Žmogus, prisistatęs šios paskyros įkūrėju, atsakė į „Washington Post“ žurnalisto žinutę „Bluesky“ ir „X“ tinkluose.
Vienas rodiklis nėra patikimas
Neįprastus picų pristatymo šuolius dabar galima stebėti realiuoju laiku, nes „Google“ žemėlapiuose įdiegtos „užimtumo valandos“, o socialiniuose tinkluose prikurta specialių paskyrų šioms tendencijoms stebėti.
Tačiau analitikos ir OSINT specialistai akcentuoja, kad vienas rodiklis – per mažas, kad būtų galima nustatyti tendencijas ar jomis vadovaujantis daryti išvadas.
Indekso entuziastai beda pirštu į laikus, kada ši teorija pasiteisino, tačiau jie apima pernelyg didelės apimties laiko tarpą ir turi pernelyg mažai duomenų, todėl gali būti paaiškinami paprasčiausiais sutapimais.
1983 m. buvo teigiama, kad JAV invazijos į Grenadą išvakarėse picų pristatymas į Pentagoną išaugo beveik dvigubai. O 1991 m., vėl tvirtinta, kad Jungtinėms Valstijoms rengiantis operacijai „Audra dykumoje“, irgi gerokai padaugėjo picų užsakymų iš Pentagono ir Centrinės žvalgybos agentūros.
Tačiau tuo metu picų užsakymo nebuvo įmanoma sekti realiu laiku – tik sulyginti gautus duomenis.
Tuo metu nebuvo jokių „Google Maps“ ar kitų realaus laiko duomenų, o mobilieji telefonai nebuvo labai paplitę.
Kas užfiksavo tą netikėtą picų užsakymų augimą – nenurodoma. Greičiausiai tai buvo anekdotiniai pasakojimai, anekdotais tapusios picerijų istorijos ar „miesto legendos“ (angl. urban legends).
Pavyzdžiui, picos užsakymų padaugėjimas galėjo sutapti su įvykiais, bet tai nebūtinai buvo priežasties–pasekmės ryšys. Galėjo būti konferencijos, ilgesni posėdžiai ar kiti darbai, visai nesusiję su karinėmis operacijomis.
Vienas iš pavojų – kai analitikai žino, kad krizė artėja, jie gali nesąmoningai ieškoti picų užsakymų šuolių, kurie patvirtintų jų lūkesčius, ignoruodami prieštaringus duomenis.
Netikėtos įžvalgos
(OSINT) apima sistemingą viešai prieinamos informacijos rinkimą ir analizę – nuo tradicinės žiniasklaidos ir akademinių publikacijų iki socialinių tinklų įrašų, komercinių duomenų bazių bei minios būdu renkamos vietos duomenų metrikos – tam, kad būtų sukuriamos praktiškai pritaikomos įžvalgos apie politinius, karinius ar ekonominius įvykius.
Šiame duomenų šaltinių spektre „Pentagono picos indeksas“ užima unikalią nišą: jis paverčia kasdienį civilinį elgesį – naktinį picų vartojimą – į euristinį signalą, rodantį aukštos svarbos sprendimų priėmimą JAV nacionalinio saugumo sistemoje.
Nors žvalgybos specialistai retai remiasi vien tik picų užsakymų žurnalais, šis indeksas išryškina du pagrindinius OSINT principus: pirma, kad įžvalgų galima atrasti netikėčiausiuose viešojo gyvenimo kampuose, ir antra, kad prasminga analizė reikalauja sistemingo kelių signalų patvirtinimo.
Tačiau pabrėžiama, kad šis indeksas yra tik pedagoginė priemonė. Jis parodo ne tik patrauklumą, bet ir riziką, slypinčią pernelyg pasikliaujant paprastais indikatoriais, ir primena besimokantiesiems, jog kūrybišką mąstymą būtina derinti su metodologiniu nuoseklumu bei giliu kontržvalgybos priemonių išmanymu.
Minusai
Per daug šaltinių. Dabar JAV žmonės turi daug būdų užsisakyti maistą. Įvairios pristatymo programėlės ir galimybė maistą išlaikyti šiltą ar vėliau pasišildyti keičia užsakymų įpročius. Dėl to picų pardavimų šuoliai jau nebėra patikimas rodiklis.
Kontr-OSINT priemonės. Operacija „Neptūno ietis“ (2011 m. reidas prieš Osamos bin Ladeno slėptuvę) parodė institucinį sąmoningumą prieš „picos mitą“.
Sprendimų priėmėjai sąmoningai išskaidė užsakymus tarp kelių tiekėjų ir naudojo vidines virtuves, taip veiksmingai neutralizuodami bet kokį picų pokyčio rodiklį, kurį būtų galima pastebėti.
Tikrovės pagrindo stoka. Skirtingai nei palydoviniai ar SIGINT duomenys, turintys apčiuopiamą patvirtinimą, picų užsakymai nėra galutiniai patikimi duomenys – gali būti nepilni ar netikslūs.
Todėl tvirta OSINT metodologija reikalauja, kad analitikai picų indekso signalus laikytų hipotezes generuojančiu, o ne patvirtinančiu veiksniu.
Prieš darant išvadas, tokią informaciją reikia patvirtinti kitais nepriklausomais šaltiniais – pavyzdžiui, eismo kamerų vaizdais, diplomatiniais kanalais ar viešais karininkų pareiškimais.
15min verdiktas: trūksta konteksto. „Pentagono picos indeksas“ negali būti naudojamas kaip vienintelis duomenų šaltinis analitikai, nes jis yra pernelyg trapus ir lengvai klaidinantis indikatorius.
Picų užsakymų šuoliai gali atsirasti dėl daugybės nesusijusių priežasčių – nuo sporto renginių iki švenčių ar paprasčiausių naktinių įpročių.
Be to, šiuolaikinės maisto pristatymo tendencijos išskaido užsakymų modelius, o patys duomenys dažnai būna nepilni ar netikslūs. Todėl tokie signalai gali būti tik pradinė hipotezė, kurią būtina patvirtinti kitais nepriklausomais šaltiniais, kad būtų išvengta klaidingų išvadų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.





