Prisiminė vabzdžius maiste
Niūrios prognozės mėsėdžiams socialiniuose tinkluose pasipylė šiomis dienomis, prieš pat Jungtinių Tautų (JT) Klimato kaitos konferenciją, kuri sutrumpintai vadinama COP28. Ji Dubajuje vyks nuo lapkričio 30 d. iki gruodžio 12 d.
„Puikios naujienos!“ – pirmadienį ironizavo viena socialinio tinklo „X“ vartotoja. Ji pacitavo Maisto ir žemės ūkio organizaciją (FAO): „Pagal pirmą išsamų planą, kuriuo siekiama suderinti pasaulinę žemės ūkio ir maisto pramonę su Paryžiaus klimato susitarimu, labiausiai išsivysčiusioms valstybėms bus nurodyta apriboti pernelyg didelį apetitą mėsai.“
Žinomas klimato atšilimo neigėjas ir politikas Marcas Morano pora dienų anksčiau „X“ pacitavo savo tinklaraštyje „Climate Depot“ paskelbtą įrašą: „Kad iki 2050 m. pasiektume „nulinę grynąją vertę“, reikia apriboti mėsos ir pieno produktų vartojimą.“
Anot jo, žemės ūkio poveikis klimatui bus pagrindinė COP28 tema.
Dar vienas „X“ vartotojas renginio išvakarėse tiesiai šviesiai paskelbė: „COP28 oficialiai pareikalaus, kad valstybės apribotų savo piliečiams mėsos vartojimą.“
Nė vienas iš šių interneto vartotojų nepacitavo konkrečių dokumentų ar jų projektų, nepateikė nuorodų į juos ar organizacijų tinklalapius, kur būtų išdėstytas panašus planas. Visi trys pasidalijo nuorodomis į antrinius šaltinius – žiniasklaidos straipsnius.
Kai kurie šį naratyvą susiejo su maždaug prieš metus išpopuliarėjusiu mitu, esą maiste privalomai atsiras vabzdžių. Raginimas valgyti mažiau mėsos tariamai yra plano pereiti prie tokios dietos dalis.
Taip pat skaitykite: Davė peno sąmokslų ieškotojams: maitinti svirpliais leido, bet jie maiste neprivalomi
Taip pat skaitykite: Sukėlė triukšmą dėl vabzdžių sūreliuose, bet juos – kaip dažus – valgome jau seniai
Beje, tai nėra pirmas kartas, kai platinamas panašus mitas. Vokiečių faktų tikrintojai yra dekonstravę melagieną, neva 100 miestų nuo 2030 m. uždraus vartoti mėsos ir pieno produktus arba turėti asmeninius automobilius.
Apie mėsą tikrai kalbės
Internete paieškojus informacijos pagal cituotą pirmos „X“ vartotojos pateiktą citatą, atidaromas ne FAO pranešimas ar projektas, o Bangladešo tinklalapyje „The Business Standard“ sekmadienį paskelbtas tekstas apie vyksiantį renginį. Kaip tik jį iliustruojančią nuotrauką savo įraše pavartojo internautė.
Tai yra JAV naujienų agentūros „Bloomberg“ straipsnis pavadinimu „Valgyti mažiau mėsos“ yra žinutė turtingajam pasauliui pirmame maisto Grynojo nulio plane“.
Grynasis nulis (angl. net zero) yra JT iniciatyva sumažinti vadinamųjų šiltnamio dujų išmetimus kaip įmanoma arčiau 0, kad visas jų perteklius būtų vėl pasisavinamas miškų, vandenynų ir pan.
Praėjusį savaitgalį publikuotame rašinyje pasakojama, kad COP28 maistui turėtų būti skiriama daugiau dėmesio nei ankstesnėse konferencijose.
Labiausiai išsivysčiusioms valstybėms, pasak agentūros, bus liepta pažaboti per didelį apetitą mėsai. Tai turėtų būti pirmojo išsamaus plano, kuriuo pasaulinė žemės ūkio maisto pramonė būtų suderinta su Paryžiaus klimato susitarimu, dalis.
„Per daug mėsos vartojančioms valstybėms bus patarta apriboti suvartojimą, o besivystančios šalys, kuriose nepakankamas mėsos vartojimas yra pagrindinė mitybos problema, turės gerinti savo gyvulininkystę“, – jau ne taip kategoriškai pacituota FAO.
Maisto sistemos nuo ūkio iki stalo sudaro maždaug trečdalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. Didžioji šio pėdsako dalis susijusi su gyvulininkyste – pagrindiniu metano, miškų naikinimo ir biologinės įvairovės nykimo šaltiniu.
„Nors FAO planas nėra privalomas, tikimasi, kad jis padės priimti politinius ir investicinius sprendimus, taip pat paskatins maisto pramonės pokyčius, reikalingus kovai su klimato kaita, mat ji atsilieka nuo kitų sektorių“, – dar švelniau apibendrina „Bloomberg“ tekste.
Panašiai rašoma ir britų dienraščio „The Guardian“ tekste, kurį tinklalapyje publikavo M.Morano. Konferencijoje ne tik pirmą kartą bus maistui skirta diena, o „ExpoCity“, kur vyks derybos, – specialus paviljonas. FAO taip pat pirmą kartą apibūdins, kaip turi pasikeisti maisto sistemos, kad pasaulis neviršytų visuotinai sutarto tikslo apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 laipsnio.
„Tikimasi, jog šis tyrimas parodys, kad gyvulininkystė, skirta mėsos ir pieno produktams, turi būti sustabdyta nuo nuolatinio augimo visame pasaulyje, jei norima pasiekti tikslą iki 2030 m. perpus sumažinti išmetamų teršalų kiekį, o iki 2050 m. pasiekti nulį“, – pažymėjo „The Guardian“.
Viena svarbiausių klimato konferencijų
JT kasmetė klimato kaitos konferencija, dar vadinama Šalių konferencija (angl. Conference of the Parties) arba sutrumpintai tiesiog COP, suburia pasaulio lyderius, ministrus ir derybininkus tartis, kaip spręsti šią problemą.
Sprendimai čia priimami bendru sutarimu, taigi jie, siekiant atsižvelgti į skirtingus šalių poreikius ir interesus, pasiekiami po daug pastangų reikalaujančių derybų ir iš anksto sunku tiksliai nusakyti, koks bus galutinis rezultatas.
Derybose dalyvauja vyriausybės, pasirašiusios JT Bendrąją klimato kaitos konvenciją (UN Framework Convention on Climate Change, UNFCCC), Kioto protokolą ir / arba Paryžiaus susitarimą. COP taip pat dalyvauja tūkstančiai pilietinės visuomenės, privataus sektoriaus, tarptautinių organizacijų ir žiniasklaidos atstovų.
Konferencija kasmet organizuojama vis kitoje šalyje. COP28 rengia Jungtiniai Arabų Emyratai, ji nuo ketvirtadienio beveik dvi savaites vyksta Dubajuje.
Nuo 2015-aisiais vykusios COP21 šiose konferencijose diskutuojama, kaip įgyvendinti Paryžiaus susitarimą. Jo trys pagrindiniai tikslai: išlaikyti vidutinės pasaulio temperatūros kilimą „gerokai žemiau“ nei 2 laipsniai, tačiau stengtis apriboti šį rodiklį iki 1,5 laipsnio; prisitaikyti prie klimato kaitos ir kurti atsparumą; suderinti finansų srautus su mažai teršiančių dujų išmetimo bei klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi keliu.
Renginys vyksta itin svarbiu metu. Nuolat gerinami temperatūros rekordai, o klimato poveikis stipriai jaučiamas per precedento neturinčius miškų gaisrus, potvynius, audras ir sausras visame pasaulyje.
JT pasaulinio įvertinimo suvestinėje pažymėta, kad, norint pasiekti svarbiausius Paryžiaus susitarimo tikslus, reikia padaryti daug daugiau.
Šiemetė konferencija itin svarbi ir dėl to, kad baigtas pirmasis pasaulinis įvertinimas (global stocktake, GST), kokia pažanga pasiekta įgyvendinant Paryžiaus susitarimą.
„Akivaizdu, kad pasaulis nespėja pasiekti susitarimo tikslų, tačiau tikimasi, kad COP28 vyriausybės pateiks veiksmų planą klimato kaitos srityje paspartinti“, – įvertino Jungtinės Karalystės smegenų centras „Chatham House“ ir pabrėžė, kad vyriausybės privalo susitarti, kaip transformuoti maisto sistemas.
Pasaulio ekonomikos forumas savo ruožtu kviečia COP28 paversti „maisto COP“. „Turime pereiti prie naujo žemės ūkio modelio, kuris patenkintų maisto ir susijusių produktų paklausą, bet kurio esmė – regeneracija“, – pabrėžė forumo ekspertai.
Bet maistas ir juo labiau konkrečiai mėsos vartojimas, priešingai nei gali susidaryti įspūdis iš įrašų socialiniuose tinkluose, bus toli gražu ne pati svarbiausia COP28 tema. Dėmesio sulauks iškastinis kuras, išmetimams mažinti skirtos technologijos, švarios energetikos pajėgumų didinimas, klimato kaitos sąnaudų padengimas ir pan.
Čia galima rasti konferencijos renginių, susijusių su maistu ir žemės ūkio programa, bet nepateikta jokių projektų, kuriuose būtų nurodyta, kad planuojama privalomai riboti mėsos vartojimą.
Kalčiausias žemės ūkis
Maisto grandinė apima ne vieną procesą – auginimą, gamybą, transportavimą, pristatymą, paruošimą, vartojimą, o kartais ir atliekų sutvarkymą. Kiekvienas iš šių žingsnių sukuria šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios neleidžia išsisklaidyti saulės šilumai ir prisideda prie klimato pokyčių.
JT paskaičiavimu, maždaug trečdalis visų žmogaus veiklos sukurtų šiltnamio efektą sukuriančių dujų yra susijusios su maistu.
Didžiumą jų sukuria žemės ūkis. Tai yra metano dujos, kurios susidaro karvėms virškinant pašarą, azoto oksidas iš trąšų, dėl medžių kirtimo ir plečiamų žemės ūkio naudmenų didėjantis anglies dioksido kiekis ir pan. Šiek tiek dujų prideda ir maisto šaldymas bei transportavimas, gamybos procesai, atliekų perdirbimas.
Šių teršalų intensyvumas išreiškiamas kilogramais „anglies dioksido ekvivalentų“ (įskaitant visas šiltnamio efektą sukeliančias dujas) vienam kilogramui maisto, vienam gramui baltymų arba vienai kalorijai.
Gyvūninės kilmės maistas, ypač raudona mėsa, pieno produktai ir ūkiuose auginamos krevetės, siejami su didžiausiu tokių dujų išmetimu.
Taip pat skaitykite: Galvijai ir klimato kaita: ar karvės tikrai neprisideda prie šios problemos?
Augaliniams maisto produktams (vaisiams, daržovėms, sveikiems grūdams, pupelėms, žirniams, riešutams ir pan.) paprastai reikia mažiau energijos, žemės ir vandens, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumas yra mažesnis.
Augaliniu maistu paremta dieta, kurią sudaro mažiau mėsos produktų ir sočiųjų riebalų (pieno, sūrio, sviesto, kokosų ir palmių aliejaus ir pan.) gali sumažinti šiltnamio dujų išmetimus.
Alternatyvieji proteinai, pavyzdžiui, augalinės kilmės mėsos ir pieno produktų pakaitalai, proteinai iš vabzdžių, laboratorijoje užauginta mėsa laikomi kur kas mažiau turinčiais įtakos klimatui.
JT pateikia įvairių patarimų, kaip galima sumažinti maisto poveikį klimatui.
Kaip sumažinti maisto poveikį klimatui
- Valgyti sveikesnį maistą. „Tai, ką valgote, yra daug svarbiau nei tai, kiek toli tas maistas nukeliavo arba kiek jis turi pakuočių. Transportavimas ir pakavimas paprastai sudaro tik nedidelę maisto produktų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalį.“
- Mažinti maisto atliekų
- Pirkti tai, ko tikrai reikia, ir vartoti tai, kas įsigyta
- Apsipirkti su daugkartiniu maišeliu
Šaltinis: un.org
15min verdiktas: trūksta konteksto. JT klimato kaitos konferencijoje tikrai bus kalbama apie mėsos gamybos ir maisto sektoriaus apskritai įtaką klimato kaitai, turtingosios valstybės gali būti paragintos mažinti mėsos vartojimą ir ją keisti alternatyviais produktais, bet tai nebus privalomas įpareigojimas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
Šis tekstas parašytas COP28 proga Amane (Jordanija) organizacijos „Arabų tiriamosios žurnalistikos reporteriai“ (Arab Reporters for Investigative Journalism, ARIJ) surengto seminaro metu.
