„Didžioji dauguma Vengrijos piliečių per visuotinio referendumo balsavimą pasisakė prieš skubotą Ukrainos priėmimą į Europos Sąjungą“, – pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pareiškimu.
Platinamoje žinutėje rašoma:
„Vengrija nepritaria Ukrainos priėmimui į ES. Tai patvirtino visuotinio referendumo rezultatai, kuris vyko paštu ir internetu nuo balandžio vidurio. Savo nuomonę išreiškė kas penktas vengras. Rezultatus apibendrino ministras pirmininkas Viktoras Orbanas:
„95 proc. balsavusiųjų pasisakė prieš. Tik 5 proc. palaikė Ukrainą. Tokia yra situacija. Šiandien kalbėsiu daugiau nei dviejų milijonų vengrų vardu – Vengrija nepalaiko Ukrainos narystės Europos Sąjungoje.“
Orbanas pabrėžė, kad piliečių poziciją pristatys derybose Briuselyje. Ten šiandien prasideda ES viršūnių susitikimas. Balsavimas dėl naujų sankcijų Rusijai numatytas rytoj, birželio 27 dieną“.
Tačiau Rusijos žiniasklaidoje nutylima nemažai detalių.
Koks tai referendumas?
Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Vengrija priėmė beveik 2 mln. karo pabėgėlių. Maždaug 40 tūkst. ukrainiečių šalyje gavo laikinosios apsaugos statusą, o likusieji išvyko į kitas Europos Sąjungos šalis arba grįžo į Ukrainą.
Tačiau Vengrijos vyriausybė ne kartą blokavo pagalbą Ukrainai bei jos siekį tapti ES nare.
Būtent dėl pastarojo klausimo Vengrijos valdžia surengė vadinamąjį referendumą, kuris iš tiesų neturi nieko bendra su teisėtu referendumo procesu.
Pagal Vengrijos Konstituciją, privalomam referendumui surengti būtina surinkti 200 tūkst. rinkėjų parašų arba 100 tūkst. parašų ir gavus prezidento pritarimą rengti neprivalomą referendumą.
Referendumo tema turi priklausyti parlamento kompetencijai, o biuletenio formuluotes privalo patvirtinti Nacionalinė rinkimų komisija.
Procedūra, apie kurią 2025 m. birželio 26 d. kalbėjo ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, buvo ne referendumas, o vadinamoji nacionalinė konsultacija.
Tai – vyriausybės inicijuojama apklausa, kuriai nereikia rinkti parašų, tvirtinti klausimų formuluočių ar laikytis rinkimų priežiūros institucijų reikalavimų.
Tokios apklausos rezultatai neturi jokios teisinės galios, tačiau Vengrijos valdžia jais dažnai remiasi viešai pagrįsdama savo politinius sprendimus.
Skiriasi ir balsavimo tvarka: rinkėjams nereikia eiti į balsavimo apylinkes – apklausos lapeliai išsiunčiami paštu, o užpildytus galima grąžinti pridėtame apmokėtame voke. Taip pat yra galimybė balsuoti internetu – 2025 m. ja pasinaudojo beveik 250 tūkst. gyventojų.
Buvo raginami pasisakyti prieš
Svetainėje, kur buvo pateikiama balsavimo medžiaga, buvo patalpinta „atmintinė“, kurioje rinkėjai buvo bauginami teiginiais, dėl ko piliečiai turėtų balsuoti prieš Ukrainos narystę ES. Štai pagrindiniai argumentai:
-
Finansiniai nuostoliai: esą Ukrainai įstojus į ES, Europos Sąjungos lėšos, kurios iki šiol skiriamos Vengrijai, būtų nukreiptos į Ukrainą, o pačiai Vengrijai tektų mokėti dalį naujos ES paskolos. Teigta, kad tai kiekvienam Vengrijos namų ūkiui kasmet kainuotų kelis šimtus tūkstančių forintų.
-
Žemės ūkio subsidijų praradimas: Ukrainos žemės ūkis esą užimtų didžiąją dalį subsidijų, todėl Vengrijos ūkininkai netektų paramos, paremtos dirbamos žemės plotu.
-
Darbo rinkos pavojai: tariamai Ukrainos darbo jėga dėl mažesnių atlyginimų keltų grėsmę Vengrijos darbuotojams – tiek dėl darbo vietų, tiek dėl atlyginimų lygio.
-
Pensijų sistemos grėsmės: priminta apie dar galiojantį sovietmečio susitarimą, kuris, pasak vyriausybės, leistų milijonams ukrainiečių pensininkų pretenduoti į Vengrijos pensijas.
-
Visuomenės saugumo pavojai: Ukrainos organizuotas nusikalstamumas, nelegalūs ginklai ir narkotikai esą taptų dar didesne grėsme, jei šalis įstotų į ES.
-
Maisto saugos rizika: vyriausybė tvirtino, kad Ukrainoje leidžiami genetiškai modifikuoti produktai patektų į Vengrijos rinką ir neva keltų pavojų vartotojų sveikatai.
-
Visuomenės sveikatos grėsmės: buvo teigiama, kad dėl skirtingų skiepijimo standartų ukrainiečių atvykimas keltų pavojų epidemiologinei situacijai šalyje.
Visi šie teiginiai buvo pateikti kaip argumentai prieš Ukrainos stojimą į ES, bet nebuvo grindžiami nepriklausomų ekspertų ar ES institucijų analizėmis.
Klaidingai interpretuojami rezultatai
Rusijos platinamose publikacijose pateikiami iškraipyti skaičiai apie balsavusiųjų prieš Ukrainos narystę ES dalį.
Pagal oficialius Vengrijos vyriausybės paskelbtus duomenis, 2025 m. nacionalinėje konsultacijoje dalyvavo 2 284 732 žmonės – iš jų 95 proc. pasisakė prieš. Visgi tai sudaro tik apie 29 proc. visų šalies rinkėjų.
15min verdiktas: manipuliacija. Tvirtinimas, kad Vengrijoje vyko visuotinis referendumas dėl Ukrainos narystės ES – klaidinantis. Tai buvo ne referendumas, o vyriausybės inicijuota apklausa, kurios rezultatai neturi juridinės galios.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
