Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ar Vengrijos lyderio Viktoro Orbano statoma siena atkirs jį nuo Europos?

V.Orbanas ir J-C.Junckeris.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / V.Orbanas ir J.C.Junckeris.
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Vengrija su savo premjeru Viktoru Orbanu priešakyje, siekdama apsiginti nuo į šalį plūstančių pabėgėlių, užsimojo pastatyti sieną, kuria atsiskirtų nuo Serbijos ir per ją vykstančių migrantų. Ar tai – pagrįstas ir įgyvendinamas sprendimas?

„Tokie Vengrijos premjero V. Orbano planai atspindi jo požiūrį į Europos integracijos procesus ir simboliškai parodo, kad reikia atsitverti nuo likusio pasaulio, reaguojant į tokius reiškinius, kaip suintensyvėjusi migracija ar pabėgėlių judėjimas tarp Europos šalių“, – apie Vengrijos premjero užmačias LRT.lt sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas.

Jis taip pat pastebi, kad noras statyti sieną su Serbija demonstruoja ir Vengrijos vyriausybės vadovo požiūrį į šios kaimynės siekius tapti Europos Sąjungos (ES) nare: „Manau, daugelis ES šalių ir institucijų vadovų kritiškai įvertintų tokį Vengrijos sprendimą. V. Orbanas savo planais statyti sieną gali orientuotis tik į savo partiją bei jos šalininkus, kurie palaiko jo euroskepticizmą.“

Paklaustas, kaip sienos projektas atsilieptų Vengrijos biudžetui, jei vis dėlto V. Orbanas jo imtųsi, R. Vilpišauskas teigė, jog svarbiau – simbolinė, o ne praktinė šio projekto prasmė: „Sunku būtų net paskaičiuoti, kiek tai galėtų kainuoti. Nesu matęs panašių projektų vertinimo, bet, esu tikras, pirmiausia Vengrijos premjeras tokiais planais siekia akcentuoti savo politikos kryptį.“

G. Landsbergis: Vengrijos nerimas – suprantamas

Europarlamentaras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, vertindamas Vengrijos siekius net pačiais drastiškiausiais būdais apsisaugoti nuo pabėgėlių, pažymėjo, jog ši ES susiduria su dideliu migrantų antplūdžiu: „Vien praėjusiais metais Vengrija, skaičiuojant vienam šalies gyventojui, priėmė daugiausiai pabėgėlių iš visų ES šalių, išskyrus Švediją. Šiemet srautai dar labiau auga ir jau viršija pernykščius skaičius.

Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Gabrielius Landsbergis
Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Gabrielius Landsbergis

Panašu, kad dauguma migrantų nėra karo pabėgėliai, bet yra vedami ekonominių motyvų ir atvyksta tranzitu per Serbiją. Tad didelė atsakomybė dėl susidariusios situacijos tenka ir Serbijai –  ji irgi turėtų svariai prisidėti prie susidariusios situacijos sprendimo, o ne permesti problemą kitiems. Todėl yra suprantama Vengrijos teisė ieškoti būdų, kurie padėtų spręsti šią problemą. Vengrijos nerimas bei siekis ieškoti skubių sprendimų yra suprantami." 

Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas gan skeptiškai vertino V. Orbano planus pabėgėlių problemas spręsti, atsitveriant siena: „Net neįsivaizduoju, kaip šiandien galima būtų tokį projektą įgyvendinti praktiškai. Juk Vengrija – ne Izraelis, pastatęs sieną, gindamasis nuo palestiniečių radikalų. O V. Orbanas tiesiog žaidžia savo pastarųjų metų politinius žaidimus, demonstruodamas vadinamąjį vengrišką stuburą.“

Kita vertus, L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį į tai, kad V. Orbano planai atsitverti nuo istoriniais ryšiais su Vengrija susijusios Serbijos siena parodo, jog pabėgėlių klausimu visa ES yra atsidūrusi aklavietėje. „O tas kvotų siūlymas kiekvienai šaliai narei priimti tam tikrą skaičių pabėgėlių – tik trumpalaikis ir niekur nevedantis sprendimas“, – LRT.lt tvirtino politologas.

L. Kasčiūnas: netolerantiški imigrantai – Europos problema

L. Kasčiūnas teigė manąs, kad pirmiausia ES ir visas pasaulis turėtų susirūpinti bei kuo greičiau imtis realių, o ne desperatiškų sprendimų, kad pabėgėlių srautai iš Afrikos ir kitų konfliktų apimtų valstybių mažėtų.

Laurynas Kasčiūnas
Laurynas Kasčiūnas

Pasak jo, taip pat netreikėtų pamiršti, jog karo pabėgėlių šydu neretai dangstosi įvairios nusikalstamos grupuotės arba ekonominiai pabėgėliai.

„Be to, ne viena Europos valstybė susiduria su problema – kaip toleruoti netolerantiškus imigrantus. Jei toleruojami netolerantiški atvykėliai, tai ima rastis kolizija tarp liberaliosios demokratijos ir tolerancijos principų. Kol neturime atsakymų į multikultūrinius iššūkius,  dėl pabėgėlių ir imigrantų srautų didėjimo Vakarų Europoje stiprėja kai kurios politinės jėgos. Tai įrodo ir Švedijos patirtis. Ji buvo puikus multikultūrinės valstybės pavyzdys, o dabar prieš pabėgėlius ir imigrantus nusistačiusi švedų Demokratų  partija surenka 13–14 proc. rinkėjų balsų ir yra trečia politinė jėga šalyje. Todėl nereikėtų visko suversti tik V. Orbano radikalizmui. Ta jo siena – rimtas įspėjimas visai Europai“, – atkreipė dėmesį L. Kasčiūnas.

Į Vengriją šiemet jau atvyko 54 tūkst. pabėgėlių, o pernai – 43 tūkst. Nors Jungtinės Tautos kritikuoja Vengrijos vyriausybės sprendimą atsitverti nuo pabėgėlių aukšta 175 kilometrų tvora, V. Orbanas teigė, jog jos statybos bus imtasi nedelsiant.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min