Apie tai leidiniui „Atlantic Council“ rašo Ukrainos Nacionalinio strateginių studijų instituto mokslinis bendradarbis ir organizacijos „Sugrįžk gyvas“ vyresnysis analitikas Mykola Bilieskovas.
„Maskvai darosi vis sunkiau užtikrinti nuolatinį savanorių srautą, reikalingą išsekusioms Rusijos kariuomenės gretoms Ukrainoje papildyti. Susidūręs su šiomis augančiomis problemomis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kaip pranešama, svarsto galimybę paskelbti visuotinę mobilizaciją, siekdamas susigrąžinti iniciatyvą ir išgelbėti savo invaziją“, – pažymi analitikas.
Tačiau, pasak Bilieskovo, visuotinė mobilizacija Putinui būtų labai rizikinga. Nuo pat plataus masto invazijos pradžios Rusijos diktatorius dėjo daug pastangų, kad apsaugotų paprastus Rusijos gyventojus nuo karo pasekmių. Tuo pačiu jis tikėjosi, kad visuomenė nesipriešins ir nekritikuos jo pradėto karo.
„Putinas puikiai supranta su tuo susijusią riziką. Jis žino, kad nepatenkinti Rusijos šauktiniai suvaidino lemiamą vaidmenį neramumuose, nulėmusiuose carinės Rusijos žlugimą 1917 metais. Jis taip pat savo akimis matė, kaip visuomenės pasipiktinimas dėl sovietų šauktinių nuostolių Afganistane devintajame dešimtmetyje prisidėjo prie SSRS žlugimo“, – rašo straipsnio autorius.
Jis priduria, kad mobilizacija nėra vienintelė Putino galimybė, tačiau alternatyvos, tokios kaip puolimas prieš NATO ar kitokia netradicinė eskalacija, tikriausiai būtų dar rizikingesnės.
„Kadangi jo invazijai dabar iš tiesų gresia nesėkmė, vienintelis dalykas, kurio Putinas jau nebegali sau leisti, – atidėlioti problemos sprendimą ir sunkių sprendimų priėmimą“, – analizuoja Bilieskovas.
Taip pat pažymima, kad daugelis techninių prielaidų visuotinei mobilizacijai jau sukurtos. Pastaraisiais metais Rusija sukūrė išsamų elektroninį karinei tarnybai tinkamų asmenų registrą ir teoriškai galėtų išsiųsti šaukimus iškart po atitinkamo Kremliaus sprendimo.
„Oficialaus visuotinės mobilizacijos paskelbimo greičiausiai nebus iki Rusijos parlamento rinkimų 2026 metų rugsėjį. Nors šių rinkimų baigtis iš anksto aiški, Putinas yra linkęs pasinaudoti suklastotais rinkimų rezultatais kaip priedanga nepopuliariems sprendimams paskelbti“, – pabrėžia straipsnio autorius.
Vis dėlto svarbiausias klausimas išlieka, ar tokia mobilizacija padėtų laimėti karą. Autoriaus nuomone, bet kokia nauja mobilizacija tik pratęstų invaziją ir sukeltų dar daugiau nuostolių.
„Tai tiktų Putinui, kuris mano neturintis kitos išeities, kaip tik tęsti karą, tikėdamasis, kad Vakarų parama Ukrainai ilgainiui susilpnės“, – rašo ekspertas.
Analitiko teigimu, Putinas turi suprasti, kad vien okupacinių pajėgų skaičiaus didinimo nepakaks iniciatyvai susigrąžinti.
„Rusijos ir Ukrainos karas yra technologiškai pažangiausias karinis konfliktas istorijoje – mūšio lauke vis svarbesnį vaidmenį atlieka dronai ir robotizuotos sistemos. Jo neįmanoma laimėti vien siunčiant vis daugiau žmonių į mėsmalę. Iš tiesų visi rusai, kurie artimiausiais mėnesiais bus mobilizuoti dalyvauti Putino okupacinėje kampanijoje, rizikuoja tapti Ukrainos dronų taikiniais. Visuotinė mobilizacija reikš dar daugiau žūčių ir griovimo, tačiau vargu ar nulems karo baigtį“, – reziumuoja Bilieskovas.
