Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 15d. 15:43 , Atnaujinta: 2020 sausio 15d. 17:27

Atsistatydino Rusijos vyriausybė: Vladimiras Putinas išbando sistemą ir žmones

Vladimiras Putinas 15min tema
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Vladimiras Putinas

Praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė pakeisti šalies konstituciją taip, kad premjerą nuo šiol rinktų parlamentas, šalies vyriausybė atsistatydino – absoliučiai visa. Ką tai reiškia?

Apie vyriausybės pasitraukimą pranešė premjeras Dmitrijus Medvedevas – per susitikimą su V.Putinu. D.Medvedevas sakė, kad prezidento siūlomos permainos pakeis įstatymų vykdomosios, leidžiamosios ir teisminės valdžių balansą.

„Šiame kontekste akivaizdu, kad mes, kaip vyriausybė, privalome suteikti savo šalies prezidentui galimybę priimti visus tam būtinus sprendimus.

Susiklosčius tokioms sąlygoms, manau, būtų teisinga, kad, remiantis Rusijos Federacijos konstitucijos 117 straipsniu, dabartinės sudėties RF vyriausybė atsistatydintų“, – pareiškė D.Medvedevas.

Per vyriausybės narių susitikimą su V.Putinu D.Medvedevas kalbėjo apie anksčiau trečiadienį įvykusį valstybės vadovo metinį kreipimąsi į parlamentą, kuriame buvo paminėti „svarbūs darbo mūsų šalyje prioritetai artimiausiems metams“.

Be to, prezidento kalboje buvo „paminėta ištisa virtinė esminių Rusijos Federacijos konstitucijos pakeitimų“, sakė D.Medvedevas.

Jis kol kas tęs darbą premjero poste, tačiau jau kaip laikinasis vyriausybės vadovas. Kol kas toliau dirbs ir kiti ministrai.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Medvedevas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Medvedevas

V.Putinas D.Medvedevui iškart pasiūlė užimti Rusijos Saugumo Tarybos sekretoriaus pavaduotojo postą. Tarybos sekretorius – ilgametis prezidento sąjungininkas Nikolajus Patruševas, o jai vadovauja pats V.Putinas.

„Dmitrijus Anatoljevičius Medvedevas visuomet užsiėmė šiais klausimais; ir mūsų gynybinių pajėgumų didinimo ir saugumo požiūriu. Manau, kad įmanoma, ir prašiau jo, kad ateityje jis užsiimtų būtent šiais klausimais, – kalbėjo Rusijos prezidentas. – Įvesiu Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigybę.“

Kremliuje dirbantys žurnalistai programėlės „Telegram“ kanale pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip prieš D.Medvedevo atsistatydinimo paskelbimą jis kalbasi su V.Putinu.

Vėliau trečiadienį V.Putinas nominavo naują premjerą – Federalinės mokesčių tarnybos vadovą Michailą Mišustiną.

Pasiūlė konstitucijos pokyčius

Permainos akivaizdžiai planuotos iš anksto – V.Putinas trečiadienį lyg tyčia pasiūlė Rusijos konstitucijos pokyčius, įskaitant pataisas, kurios suteiktų galią parlamentui, o ne prezidentui nominuoti naują premjerą ir ministrų kabinetą. Esą konstitucija turėtų būti pakeista balsuojant referendume.

Gubernatorių vaidmuo taip pat bus sustiprintas, nors Rusija išlaikys savo prezidentinę sistemą, sakė V.Putinas.

„Rusija privalo išlikti stipri prezidentinė respublika“, – pabrėžė jis.

V.Putinas pasiūlė iš konstitucijos išbraukti normą, kuri neleidžia prezidentui eiti dviejų kadencijų iš eilės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Esą iš konstitucijos dalies apie Rusijos prezidentų kadencijas esą būtų galima pašalinti žodžius „iš eilės“ – kitaip tariant, tiesiog nebus galima dirbti daugiau nei dvi kadencijas.

„Nemanau, kad šiuo metu tai itin svarbu, bet su tuo sutinku“, – sakė V.Putinas.

„Tai reiškia, kad negalės būti antro Putino, kuris bus iš viso išdirbęs keturias kadencijas. Nuo šiol prezidentas daugiausia galės valdyti 12 metų.

Kitas prezidentas bus silpnesnis ir, dabar jau akivaizdu, – ne Putinas“, – pažymėjo Maskvos Carnegie centro analitikas Aleksandras Baunovas.

Negalės būti antro Putino, kuris bus iš viso išdirbęs keturias kadencijas. Nuo šiol prezidentas daugiausia galės valdyti 12 metų.

Kremliaus vadovas taip pat pasiūlė konstitucijoje įtvirtinti reikalavimus kandidatams į valstybės vadovo postą dėl gyvenimo Rusijoje ne mažiau kaip 25 metus ir užsienio pilietybės nebuvimo.

A.Baunuvas rašo, kad jei kandidatuoti nebus leidžiama asmenims, per pastaruosius 25 metus turėjusiems laikiną leidimą gyventi užsienio šalyje, rinkimuose negalės dalyvauti opozicionierius Aleksejus Navalnas, studijavęs JAV Jeilio universitete.

„Scanpix“/AP nuotr./Aleksejus Navalnas
„Scanpix“/AP nuotr./Aleksejus Navalnas

A.Navalnui neleista kelti savo kandidatūros 2018-ųjų prezidento rinkimuose dėl teistumo už grobstymą. Aktyvistas tikina, kad ši bausmė yra politiškai motyvuota.

Pasak ekspertų, tai sufleruoja V.Putino, kurio prezidento kadencija baigsis 2024 metais, siekį ir toliau išlikti valdžios vertikalės viršūnėje – iš anksto susilpninant būsimojo savo įpėdinio galias.

Skuba dėl rinkimų?

Apžvalgininkas Michailas Fišmanas tviteryje rašo, kad 2021-ųjų rinkimai į Dūmą kol kas vienintelis paaiškinimas, kodėl V.Putinas skuba su konstitucine reforma.

„Putinas nori spėti iki rinkimų į Dūmą. Paskutiniais Dūmos valdymo metais referendumų rengti negalima. Vadinasi, referendumas bus rugsėjį“, – rašo M.Fišmanas.

„Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas rašo, kad tokiu būdu mobilizacija vyks ne per pirmalaikius rinkimus, o per referendumą, kurio metu bus priimtos įvairios konstitucinės pataisos.

Pasak tyrimų centro „R.Politik“ vadovės Tatjanos Stanovajos, reformos yra susijusios su V.Putino siekiu daryti įtaką „būsimojo prezidento prerogatyvoms“.

„Putinas norėtų turėti kažkokių svertų, mechanizmų kontroliuoti ir įsitraukti, jei įpėdinis darys klaidų ar su juos nesutars“, – sakė ji laikraščiui „The Washington Post“.

Pasak T.Stanovajos, V.Putinas, pabaigęs prezidento kadenciją, greičiausiai nenori vėl tapti premjeru, tačiau jam patiktų sustiprinta Valstybės taryba.

Rusijos Centrinė rinkimų komisija trečiadienį paskelbė esanti pasiruošusi organizuoti nacionalinį referendumą dėl Konstitucijos pataisų „bet kuriuo metu, kai pasiūlymai bus finalizuoti“.

Nori išbandyti ir sistemą, ir žmones

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius 15min įspėjo, kad dabar svaidytis prognozėmis dėl būsimojo Rusijos premjero ar V.Putino įpėdinio prilygtų būrimui iš kavos tirščių.

„Vis dėlto akivaizdu, kad prasidėjo pasiruošimas valdžios sąrangos performavimui po 2024 metų, kai Putinas pasitrauks iš prezidento posto“, – tvirtino M.Laurinavičius.

Analitikui, kuris neturi abejonių, kad visi trečiadienio įvykiai gerokai iš anksto surežisuoti, atrodo labai svarbu sulaukti Kremliaus sprendimo dėl naujojo premjero: „Būtent tada gali aiškiau pasimatyti, kas planuojama.“

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Marius Laurinavičius
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Marius Laurinavičius

„Bet jau atsakyta į keletą klausimų. Pirma, kad (V.Putino, – red.) įpėdinio nebus, nors visi mes ir taip jau buvome supratę, kad Putinas vienaip ar kitaip liks valdžioje, tik ne prezidento poste.

Prisiminkime, kad scenarijų būta įvairių, bet renkamasis būtent šis“, – svarstė M.Laurinavičius.

Ekspertą, tiesa, kiek nustebino, kad ruošimasis valdžios perstumdymui prasideda taip anksti – juk D.Medvedevui tikrai nebuvo būtina su visu kabinetu pasitraukti būtent trečiadienį. Kodėl nebuvo galima palaukti iki planuojamo referendumo?

„Man tai staigmena. Bet panašu, kad Putinas nori išsibandyti tiek žmones, kuriuos jam reikės valdyti, tiek visą sistemą.

Tai svarbu, nes jei Kremlius surengs referendumą šių metų rugsėjį, bus pakankamai laiko esant reikalui dar kartą performuoti visą struktūrą – iki 2024-ųjų.

Panašu, kad Putinas nori išsibandyti tiek žmones, kuriuos jam reikės valdyti, tiek visą sistemą.

Vadinasi, egzistuoja kažkoks netikrumas dėl to, kaip geriausiai veiktų sistema Putinui formaliai pasitraukus iš prezidento posto“, – dėstė M.Laurinavičius.

Nors iki šiol kalbėta, kad V.Putinui vėliau gali būti pagal ilgamečio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo pavyzdį sukurtas koks nors ceremoninis postas, taip pat – kad jis gali vadovauti Rusijos ir Baltarusijos sąjungai, M.Laurinavičius mano, kad jis bus arba Valstybės Dūmos ar Federacijos Tarybos pirmininkas, arba premjeras.

Tiesa, yra svarstymų, kad V.Putinas išplės Saugumo Tarybos galias, o į ją D.Medvedvą esą kviečia ne šiaip sau, o tempdamas galios svarstykles.

„Medvedevas Putinui iš tiesų yra labai svarbus žmogus“, – kalbėdamas su 15min pabrėžė M.Laurinavičius.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Vladimiras Putinas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Vladimiras Putinas

Reikalingi nauji rinkimai

Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala 15min teigė, kad vyriausybė greičiausiai atsistatydino todėl, jog „norima pradėti konstitucijos pakeitimo procesą ir galių balansų perdėliojimą“.

„O vyriausybė, kaip senosios sistemos dalis, ko gero, yra pirmoji, kuri galėtų tokį sprendimą priimti. Nes, be abejo, parlamentui ir prezidentui reikalingi nauji rinkimai“, – teigė politologas.

Pasak L.Kojalos, kalbant apie V.Putino ateitį po 2024-ųjų, scenarijų yra nemažai, bet visi jie yra ne prezidentiniai. Esą dabar žinoma tik kryptis, kuri yra susijusi su institucijų galios balanso keitimu, iš prezidento perleidžiant daugiau atsakomybių parlamentui, ir tuo pačiu, vyriausybei.

„Putinas, matyt, bent jau dabar atsisako galimybės ieškoti variantų, kuriais būtų pratęsiamos prezidento kadencijos, panaikintas kadencijų limitas ir pan. O tai buvo vienas iš svarstytinų scenarijų po 2018 metų prezidento rinkimų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Kojala
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Kojala

Vadinasi, jo ateitis gali būti susisieta su viena iš naujų institucijų arba senų institucijų, kurios įgis naujas galias. Jis galėtų būti naujasis vyriausybės vadovas, kuris realiai turėtų savo rankose konsoliduotą galią. Galbūt net Dūmos pirmininkas, jei manytumėme, kad galia bus sutelkta parlamente. Galbūt net kažkokios Super Tarybos, kuri virš visų institucijų, pirmininkas“, – 15min sakė RESC direktorius.

Pasak L.Kojalos, Rusijos premjero įpėdinis gali būti šiuo metu mažai žinomas asmuo, kaip praeityje buvo V.Putinas ir D.Medvedevas.

„Tie asmenys nebuvo natūraliai iškilę politinėje sistemoje, kuri yra labai uždara ir funkcionuoja pagal savo pačios logiką“, – tikino politologas.

Reitingai krenta

T.Stanovaja feisbuke rašo, kad Rusija įžengė į valdžios perdavimo laikotarpį anksčiau nei planuota. Pasak jos, panašu, kad V.Putinas ruošiasi pasitraukti iš prezidento posto – ar 2024 metais, ar anksčiau.

„Tuo pat metu jis atsikrato Medvedevo, kuris tapo toksiškas elitui ir populiacijai – dėl to pereinamasis laikotarpis turėtų būti sklandesnis“, – vyriausybės atsistatydinimo priežastis aiškino ekspertė.

Istorikas Sergejus Radčenka, Kardifo universitete Velse nagrinėjantis Šaltąjį karą ir Rusijos istoriją po jo, savo ruožtu pažvelgti į pokyčius kitu kampu.

„Taip, Putinas nori likti valdžioje. Bet, žiūrėkite, prezidento galių ribojimas yra gerai – kad ir kas bus valdžioje Rusijai labai reikia stipraus parlamento ir dar stipresnio premjero. Tai žingsnis teigiama kryptimi“, – tviteryje parašė S.Radčenka.

Jis priminė, kad Rusija stiprų parlamentą turėjo tik iki 1993 metų, kada jį „brutaliai sunaikino“ Borisas Jelcinas. Esą jo veiksmai ilgainiui ir privedė prie autoritarizmo.

67 metų amžiaus V.Putinas nuo 1999-ųjų eina Rusijos prezidento arba premjero pareigas.

2018-ųjų prezidento rinkimuose V.Putinas nugalėjo surinkęs 76,69 proc. balsų. Tačiau kritikai tikina, kad rinkimai nebuvo sąžiningi.

V.Putino reitingai išlieka aukšti, tačiau pamažu krenta. Gruodį „Levada Center“ atliktos apklausos duomenimis, jį teigiamai vertino apie 68 proc. apklaustųjų.

Komentarai: 33

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min