Sekite 15min Google
Pasak „Fox News“ šaltinio, dėl papildomų žaliavų eksporto pajamų, leidžiančių Rusijos vyriausybei papildyti biudžetą, Vladimiras Putinas galės tęsti karinę kampaniją Ukrainoje mažiausiai iki kito pavasario arba „dar vieną sezoną“.
Rusijos naftos „Urals“ kaina, metų pradžioje kritusi iki 40 JAV dolerių už barelį ir dar žemiau, antrąjį ketvirtį šoktelėjo iki 82 JAV dolerių – pusantro karto daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Centrinio banko duomenimis, balandį–birželį Rusijos ekonomika gavo 30 mlrd. JAV dolerių papildomų eksporto pajamų, o liepos mėnesį naftos ir dujų pajamos į biudžetą pasiekė daugiau nei 934 mlrd. rublių – rekordinį lygį per daugiau nei metus. Tai 18 proc. daugiau nei 2025 metų liepą ir 2,5 karto daugiau nei šią žiemą iš naftos ir dujų gavo Rusijos biudžetas.
Didesnės naftos kainos padėjo Kremliui padengti didesnę biudžeto deficito dalį ir atidėti momentą, kai ekonominiai sunkumai privers Putiną priimti sudėtingą sprendimą dėl karo, teigė „Fox“ šaltinis. „Tai neišsprendžia fundamentalių Rusijos ekonomikos problemų“, tačiau biudžeto požiūriu Putinas „nepatiria spaudimo“, pridūrė žvalgybos pareigūnas.
Finansų ministerijos duomenimis, sausį–liepą federalinio biudžeto deficitas pasiekė 6,5 trln. rublių ir 70 proc. viršijo visiems metams planuotą deficitą. Centro makroekonominių tyrimų vadovas Aleksandras Isakovas prognozuoja, kad metų pabaigoje deficitas gali išaugti iki 7 trln. rublių. Centrinis bankas neatmeta galimybės, kad jis viršys 8 trln. rublių.
Rusijos ekonomikos augimas praktiškai sustojo: 2023–2024 metais BVP kasmet augo daugiau nei 4 proc., pernai augimas siekė 1 proc., o per pirmąjį 2026 metų pusmetį – vos 0,6 proc. Už karinės pramonės komplekso ribų pramonė įklimpo į recesiją – gamybos apimtys, Centro makroekonominių tyrimų centro vertinimu, yra beveik 5 proc. mažesnės nei 2024 metais.
Tačiau vargu ar ekonominė padėtis privers Putiną sustabdyti karą, ypač dabar, kai jį remia aukštos naftos kainos, teigia Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnioji mokslininkė Elina Rybakova.
„Padėtis turėtų tapti gerokai blogesnė“, – mano ji. Pavyzdžiui, naftos kainos turėtų išsilaikyti apie 35–40 JAV dolerių už barelį ištisus metus. Vis dėlto, Rybakovos teigimu, atsižvelgiant į JAV, Izraelio ir Irano karą, toks scenarijus mažai tikėtinas.
JAV pareigūnai, pasak „The New York Times“, taip pat sutinka su Europos žvalgybos vertinimais, kad derybų dėl Ukrainos langas greičiausiai atsivers ne anksčiau kaip 2027 metų rudenį. Leidinio šaltiniai tikisi, kad kovos tęsis, Rusija žiemą pradės naują puolimą, taip pat surengs naują smūgių Ukrainos infrastruktūrai kampaniją, dėl kurios karas taps dar destruktyvesnis.
„The New York Times“ šaltiniai taip pat neatmeta, kad Putinas gali paskelbti naują mobilizaciją arba žengti eskalacijos su NATO keliu.