Ir vasarą naujienų netrūksta. 3 mėn. prenumerata vos už 1,49 Eur!
Išbandyti

Australija ir Naujoji Zelandija išsiuntė evakuacijos lėktuvus į Naująją Kaledoniją

Australija ir Naujoji Zelandija antradienį išsiuntė tris lėktuvus evakuoti turistų iš Naujosios Kaledonijos, kur jau aštuonias dienas vyksta plėšikavimai, padegimai ir kruvinos šaudynės.
Naujosios Zelandijos ir Naujosios Kaledonijos susitikimas. / Michael Craig / AP
Naujosios Zelandijos ir Naujosios Kaledonijos susitikimas. / Michael Craig / AP

Skelbiama, kad dėl daugiau nei prieš savaitę prasidėjusių neramumų Prancūzijos Ramiojo vandenyno teritorijoje įstrigo daugiau nei 3 tūkst. žmonių. Tuo metu Paryžius atsiuntė 1 tūkst. karių ir policininkų pastiprinimą ir sustabdė visus komercinius skrydžius į šią populiarią atostogų vietą. 

Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministras Winstonas Petersas (Vinstonas Pitersas) pareiškė, kad šalis siunčia vyriausybinį lėktuvą repatrijuoti 50 keleivių.  

„Bendradarbiaudami su Prancūzija ir Australija, artimiausiomis dienomis planuojame kitus skrydžius“, – teigė ministras. 

Tuo metu Kanbera pranešė gavusi leidimą dviem skrydžiams, kuriais iš Naujosios Kaledonijos bus namo grąžinti Australijos piliečiai ir kiti turistai. 

„Keleiviams teikiama pirmenybė atsižvelgiant į poreikius. Toliau dedame pastangas dėl kitų skrydžių“, – socialiniuose tinkluose nurodė Australijos užsienio reikalų ministrė Penny Wong (Peni Vong).

Neramumai dėl naujų balsavimo taisyklių

Naujojoje Kaledonijoje neramumai tęsiasi nuo gegužės 13 dienos, kai saloje kilo nepasitenkinimas dėl Prancūzijos planų įvesti naujas balsavimo taisykles, pagal kurias dešimtims tūkstančių ne vietinių gyventojų būtų suteikta teisė balsuoti.

Nuo neramumų pradžios žuvo šeši žmonės, įskaitant du policininkus, ir dar šimtai buvo sužeisti.

Vienas australų turistas Maxwellas Winchesteris (Maksvelas Vinčesteris) pabrėžė, kad po savaitės, praleistos užsibarikadavus viename kurorte, jis ir jo žmona Tiffany (Tifani) džiaugiasi, kad prasidėjo evakuacijos skrydžiai. 

„Bent jau žinome, kad per kelias ateinančias dienas galėsime išsigelbėti“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis. 

Įstrigę turistai AFP pasakojo, kad netoli kurortų trūksta maisto, dažnai šaudoma, padeginėjama ir plėšikaujama, todėl jie baiminasi dėl savo saugumo. 

Prancūzijos valdžios institucijos Naujojoje Kaledonijoje antradienį pranešė, kad bando atkurti ramybę visoje teritorijoje, valo nuo kelių sudegusias transporto priemones ir siunčia karius viešiesiems pastatams saugoti.

Prancūzijos vyriausiojo komisaro biuras nurodė, kad policija sulaikė beveik 270 riaušininkų ir kad 21 prekybos centras gali vėl atsidaryti ir palaipsniui papildyti prekių atsargas.

Tačiau dėl kelių blokadų buvo paralyžiuota didžioji dalis teritorijos, įskaitant svarbų tiekimo kelią iš sostinės į oro uostą.

Užkardos

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) teigia, kad padaryta akivaizdi pažanga atkuriant tvarką. 

Tačiau dar neaišku, ar pagrindiniame kelyje į Tontutos tarptautinį oro uostą, kuris bent iki ketvirtadienio uždarytas visiems komerciniams skrydžiams, tebėra blokados.

Savaitgalį apie 600 gerai ginkluotų prancūzų policijos ir sukarintų pajėgų pareigūnų sunaikino 76 užkardas kelyje į oro uostą, pranešė pareigūnai. 

Tačiau AFP žurnalistai pažymėjo, kad kai kurias sugriautas užkardas nepriklausomybės šalininkai greitai atstatė. 

Kanakų aktyvistų grupė „Ground Action Coordination Cell“ (CCAT) pirmadienį pareiškė, kad ir toliau blokuoja kelius.

Anot CCAT, jos tikslai yra taikūs, tačiau įspėjo, kad kanakai per ilgai buvo diskriminuojami. 

Nepaprastoji padėtis 

Naujosios Kaledonijos prekybos ir pramonės rūmai pranešė, kad neramumai padarė didžiulę ekonominę žalą, ir pridūrė, kad buvo apiplėšta arba padegta apie 150 įmonių. 

Prancūzija svarsto galimybę pratęsti 12 dienų nepaprastąją padėtį. Dėl jos įvesta komendanto valanda, įtariamiems lyderiams taikomas namų areštas, draudžiama „TikTok“ platformos veikla, prekyba alkoholiu, ginklų nešiojimas ir masiniai susibūrimai.

Nepaprastosios padėties pratęsimui turi pritarti abeji Prancūzijos parlamento rūmai. 

Naujoji Kaledonija nuo XIX amžiaus vidurio priklauso Prancūzijai.

Tačiau praėjus beveik dviem šimtmečiams, nuomonės dėl to, ar salos turėtų priklausyti Prancūzijai, ar turėtų būti autonominės, ar nepriklausomos, skiriasi pagal etnines grupes.

Vietiniai kanakai, kurie sudaro apie 40 proc. gyventojų, teigia, kad naujosios balsavimo taisyklės susilpnins jų balso teisę. 

Tačiau Naujosios Kaledonijos naujakuriai teigia, kad iš jų atimama teisė balsuoti vietos rinkimuose.

Tuo metu ankstų pirmadienio rytą Prancūzijoje nusileido karinis lėktuvas su dviejų Naujojoje Kaledonijoje žuvusių žandarų palaikais.

„Visa tauta lenkiasi prieš jų karstus“, – sakė Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Playtime 2024“ – jau rugsėjį Kauną sudrebins didžiausias Lietuvoje kompiuterinių žaidimų festivalis
Reklama
Kaip sutaupyti įsirengiant automatinę laistymo sistemą?
Reklama
Testas apie vėjo elektrines: ką žinote apie elektros gamybą iš vėjo?
Reklama
Dantų atkūrimas per parą – implantacijos laimėjimas, leidžiantis akimirksniu susigrąžinti šypseną
Užsisakykite 15min naujienlaiškius