B.Browderis jau du dešimtmečius kariauja su Vladimiro Putino režimu po to, kai iš jo fondo, padedant mokesčių pareigūnams, buvo atimtos kelios įmonės, jog iš Rusijos biudžeto būtų pavogti pinigai, o fondo teisininkas Sergejus Magnickis buvo pasodintas į kalėjimą, kur mirė.
Nepalenkiamas Kremliaus priešas, kuris inicijavo S.Magnickio įstatymo priėmimą JAV ir kitose Vakarų šalyse ir kuris prieš karą tarptautiniuose renginiuose, pavyzdžiui, Pasaulio ekonomikos forume Davose, reguliariai reikalavo Rusijos pareigūnus atsakomybės, mano, kad maždaug 300 mlrd. JAV dolerių Rusijos rezervų „turėtų būti konfiskuoti ir atiduoti ukrainiečiams arba gynybai, arba, jei karas kada nors baigsis, atstatymui“.
B.Browderis sakė, kad jį „labai nuvylė daugelio [Europos] vyriausybių pozicija: jos kažkodėl manė, kad Rusija yra apsaugota arba kad jos pinigus saugo suverenus imunitetas, o pati Rusija negerbia suverenių kaimyninės valstybės sienų“.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis padėtis pasikeitė. Europos Komisija pasiūlė išmokėti Ukrainai 140 mlrd. eurų „kompensacinę paskolą“, kuriai būtų panaudoti grynųjų pinigų likučiai Rusijos banko sąskaitoje Belgijos depozitoriume „Euroclear“. Juos siūloma pakeisti ES vyriausybių įsipareigojimais grąžinti skolą, jei Rusija pradės mokėti reparacijas Ukrainai; tuomet teisiškai lėšų išėmimas nebūtų laikomas konfiskavimu.
Kremlius grasino atsaku
Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tokie veiksmai „neliks be atsako“, ir pagrasino konfiskuoti Vakarų turtą Rusijoje.
Į tai B.Browderis sakė sureagavo: „Leiskite man pasakyti štai ką: kiekvienas, kuris dar turi Rusijoje turto, nusipelno, kad jis būtų atimtas“. B. Browderis „nejaučia jokios užuojautos“ tokiems žmonėms ir bendrovėms ir „gali garantuoti“, kad tokio turto suma „toli gražu nesiekia 300 mlrd. dolerių“.
Analitikos centro Atlanto tarybos atstovo Luko Andriukaičio skaičiavimais, ES bendrovės Rusijoje turi 70-100 mlrd. eurų vertės turto, kurio didžiausi savininkai yra Austrijos bankas „Raiffeisen“ ir Italijos „UniCredit“, mažmeninės prekybos tinklas „Auchan“, Prancūzijos naftos ir dujų bendrovė „Total“ ir Austrijos energetikos bendrovė OMV.
Jei ES nuspręs pasinaudoti įšaldytomis Rusijos atsargomis, didžiąją dalį šio turto greičiausiai konfiskuos Vladimiras Putinas, „EU Observer“ sakė L.Andriukaitis.
Tačiau „Raiffeisen“ banką Rusijos valdžia nori išsaugoti: tai vienas iš nedaugelio likusių oficialių tarptautinių mokėjimų kanalų, todėl bankui neleidžiama palikti Rusijos. „Blogiausiu atveju galime sulaukti 30-40 mlrd. eurų vertės ES turto arešto“, – „EU Observer“ sakė Rusijos nepriklausomas finansų konsultantas Andrejus Barchota.
Paaiškino, kodėl Europa visgi atims Rusijos pinigus
ES galiausiai leis Rusijos lėšoms padėti Ukrainai ir „tai įvyks dėl vienos labai paprastos priežasties“, – sako B.Browderis.
„Kadangi karas tęsiasi jau taip ilgai, kad europiečiai nebeturi pinigų, o D.Trumpui atsisakius [finansinės paramos Kyjivui], jie dabar yra pagrindiniai Ukrainos rėmėjai. Arba mokės britų, prancūzų, vokiečių mokesčių mokėtojai, arba mokės Putinas. Manau, kad Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės gyventojams daug lengviau paaiškinti, kad Putinas sumokės, nei didinti mokesčius“, – tikino B.Browderis.
