Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 22d. 22:55 , Atnaujinta: 2019 kovo 26d. 13:02

Britai kalba apie pakartotinį referendumą: Europoje tai – ne naujiena

„Brexit“
AFP/„Scanpix“ nuotr. / „Brexit“

Vis dar neradus išeities iš „Brexit“ aklavietės, Jungtinės Karalystės parlamentarai šią savaitę balsuos dėl kelių tolimesnių skyrybų su Londonu scenarijų, įskaitant antrą referendumą. BBC primena, kad pakartotinis balsavimas, susijęs su naryste ES, Europoje nebūtų precedento neturintis įvykis.

Pirmadienį britų įstatymų leidėjai 329 balsais prieš 302 laimėjo balsavimą, leisiantį jiems trečiadienį perimti parlamento darbotvarkės kontrolę.

Trečiadienį Bendruomenių Rūmai turės galimybę balsuoti dėl įvairių pasirinkimų, pavyzdžiui, atšaukti procesą, pradėtą pagal ES sutarties 50-ąjį straipsnį, ir atsisakyti „Brexit“, surengti naują referendumą, pritarti „Brexit“ sutarčiai, numatančiai narystę muitų sąjungoje ir bendrojoje rinkoje, arba išstoti iš ES be jokio susitarimo.

Vis dėlto net jeigu parlamentarų dauguma pasirinktų kurią nors kryptį, vyriausybė nėra teisiškai įpareigota vykdyti jų nurodymus.

Ar teisinga prašyti rinkėjų balsuoti dėl to paties klausimo daugiau nei vieną kartą? Jei taip, kokios turėtų būti pakartotinio balsavimo priežastys? Ar iš tiesų žmonės per kelis mėnesius gali persigalvoti šiek tiek pasikeitus sąlygoms ar jiems gavus daugiau informacijos? O gal tam reikia kelių metų ir ryškių kultūros bei demografinės padėties pokyčių?

Į šiuos klausimus bando atsakyti BBC, primindami, kad keliems su Europos Sąjunga susijusiems referendumams baigusis ne taip, kaip tikėjosi vyriausybės, šalys surengė pakartotinius balsavimus.

Tiesa, yra manančių, kad pakartotinis referendumas dėl „Brexit“ būtų pavojingas.

Airija apsigalvojo dukart

Kadangi Airijoje priimant naujus susitarimus tenka keisti šalies konstituciją, dėl jų privalu balsuoti referendumuose.

Airiai balsavimu jau du kartus atmetė su naryste ES susijusias sutartis. 2001 metais rinkėjai balsavo prieš Nicos sutartį, numatančią reformas, turinčias padėti Bendrijai geriau funkcionuoti po jos plėtros.

Tuomet dėl Nicos sutarties balsavo 35 proc. balso teisę turinčių asmenų, 54 proc. jų pasakė „ne“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Airijos vėliava
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Airijos vėliava

Po septynerių metų, Bendrijai išsiplėtus iki 27 narių, atėjo eilė Lisabonos sutarčiai. Ji buvo skirta atnaujinti ir optimizuoti bloko veikimo mechanizmą. 2008-ųjų referendume balsavo 53 proc. balso teisę turinčių asmenų, 53,4 proc. jų pasisakė prieš sutarties įgyvendinimą.

Galiausiai abiem klausimais Airija pakeitė nuomonę.

2002 metais jau daugiau nei 62 proc. rinkėjų balsavo už Nicos sutartį, referendume dalyvavo beveik 50 proc. rinkėjų.

Prie tautos nuomonės pokyčių daugiausia prisidėjo energinga kampanija ir pataisa, žadanti leisti Airijai išvengti priklausymo bet kokioms bendroms Europos gynybos pajėgoms.

TAIP PAT SKAITYKITE: Justinas Mickus: Europos Sąjungos gynybos politika ir Lietuvos strateginė mąstysena

Taip pat buvo įtraukta sąlyga, kad ateityje dėl Nicos sutarties bus balsuojama parlamente, o ne referendumo būdu.

2009 metais, praėjus 16-ai mėnesių po pirmojo bandymo, šalis parėmė Lisabonos sutartį. Šiame referendume dalyvavo 67 proc. balso teisę turinčių airių.

ES lyderiai, desperatiškai siekę išsaugoti Lisabonos sutartį, ją papildė Airijai svarbiais saugikliais.

„Scanpix“/AP nuotr./Demonstracija už ES
„Scanpix“/AP nuotr./Demonstracija už ES

Paryžius atsisakė referendumo

Prancūzija 2005 metais balsavo dėl ES konstitucijos įstatymo projekto. Nepaisant šalies lyderių raginimų tarti „taip“, gegužę 55 proc. prie balsadėžių suplūdusių prancūzų nubalsavo prieš siūlomą konstituciją.

Kai rinkėjai Prancūzijoje ir Nyderlanduose atmetė konstituciją, ES lyderiai sukūrė Lisabonos sutartį. Daugeliu atžvilgių ji buvo panaši į referendumuose atmestą konstituciją, tačiau Lisabonos sutartis ne pakeitė ankstesnes sutartis, o jas papildė.

Nepaisant panašumų ir paramos pakartotiniam referendumui, Prancūzijos vyriausybė nusprendė nebesikreipti į tautą. 2008-ųjų vasarį Versalio rūmuose buvo sušauktas specialus kongresas, kuriame dalyvavo Prancūzijos parlamentarai ir senatoriai.

560 jų pasisakė už Lisabonos sutarties priėmimą, 181 – prieš, nemažai susilaikė.

Tvirtas norvegų „ne“

1972 metais norvegai balsavo dėl įstojimo į ES, tuomet besivadinusią Europos ekonomine bendrija. 53,5 proc. balsavusiųjų pasisakė prieš.

Po 22 metų norvegai ir vėl sprendė, ar nori prisijungti prie ES. Tuo metu šalies demografinė padėtis ir pati ES buvo pasikeitusi, todėl, bent jau teoriškai, buvo galima tikėtis kitokio sprendimo.

Po 22 metų norvegai ir vėl sprendė, ar nori prisijungti prie ES. Tuo metu šalies demografinė padėtis ir pati ES buvo pasikeitusi, todėl, bent jau teoriškai, buvo galima tikėtis kitokio sprendimo.

Tačiau narystė ES ir vėl buvo atmesta. Prieš ją pasisakė 52,2 proc. balsavusiųjų referendume. Ir nors apklausos rodo, kad šalies gyventojai Bendriją vertina vis palankiau, kol kas trečias balsavimas nebuvo organizuojamas.

Danijos pamokos

1992 metais, kai buvo parengta Mastrichto sutartis, pagal kurią sukurta ES ir bendra valiuta, danai dėl jos balsavo referendume.

Iš viso referendume savo nuomonę pareiškė 83,1 proc. rinkėjų, 50,7 proc. jų pasisakė prieš sutarties priėmimą.

Tuomet sutartis papildyta įvairiomis pataisomis, įskaitant leidimą neįsivesti euro. Danai balsavo ir vėl, tąkart už Mastrichto sutartį pasisakė 56,7 proc. rinkėjų.

Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, danai stebėjo, kaip Prancūzija ir Nyderlandai atmeta Europos konstituciją. Siekiant išvengti rizikos, nuspręsta nerengti referendumo nei dėl konstitucijos, nei dėl Lisabonos sutarties.

O kas vyksta JK?

2016-ųjų birželį už pasitraukimą iš ES pasisakė 51,89 proc. balsavusiųjų. Iš viso referendume dalyvavo 72,21 proc. balso teisę turinčių rinkėjų.

Numatoma, kad JK iš ES turi pasitraukti 2019 metų kovo 29 dieną. Dabartiniame susitarimo dėl „Brexit“ projekte rašoma, kad, siekiant užtikrinti sklandų JK pasitraukimą, pereinamasis laikotarpis tęsis iki 2020-ųjų gruodžio 31 dienos. Šiuo laikotarpiu Londono ir Briuselio santykiai turėtų išlikti praktiškai nepakitę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Theresa May
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Theresa May

Anksčiau šį mėnesį premjerė Theresa May atšaukė balsavimą dėl „Brexit“ projekto baimindamasi, kad jis nesulauks daugumos parlamentarų pritarimo. Iškart po to JK vyriausybės vadovė susitiko su ES lyderiais, tačiau jie laikosi griežtos nuomonės nekeisti susitarimo sąlygų.

Anksčiau šią savaitę Th.May paskelbė, kad kitas balsavimas dėl „Brexit“ sutarties vyks sausio 14 dieną. Premjerės kritikai ją kaltina „laiko švaistymu“.

Daugiausia aistrų Britanijos parlamente verda dėl vadinamosios „apsidraudžiamosios priemonės“ (backstop). Būtent parlamentarų nepritarimas šiai priemonei paskatino Th.May atidėti balsavimą dėl „Brexit“ sutarties.

Šiuo metu susitarimo projekte numatyta, kad 2020-ųjų gruodį, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, „apsidraudžiamoji priemonė“ bus taikoma tik tol, kol ES ir JK susitars dėl kitų sąlygų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos
AFP/„Scanpix“ nuotr./Siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos

Backstop sukurs bendrą ES-JK muitų teritoriją, kad būtų išvengta fizinės sienos, muitų ir prekių patikrinimų Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje. Airija, priešingai nei Šiaurės Airija, JK nepriklauso, todėl liks bloko sudėtyje.

Th.May tikina, kad „apsidraudžiamoji priemonė“ bus taikoma tik laikinai, tačiau kai kurie konservatoriai nerimauja, jog ji išaugs į nuolatinį susitarimą, todėl JK bus visam laikui priversta laikytis ES taisyklių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min