Dabar Ukraina susikoncentravo į arčiau esančius taikinius – svarbiausius kelius ir geležinkelius, kuriais į mūšio lauką pristatomi Rusijos kariai ir technika. Dažnu atveju jie nutolę nuo fronto per 160 km. Ukraina tai vadina „logistine blokada“ ir sistemingai perbraižo kovos lauko taisykles, bent jau iki tol, kol Rusijos pajėgos ras būdą prisitaikyti.
Gynybos pajėgos naikina neginkluotus sunkvežimius ir traukinius priešo užnugaryje, leidžia dronus su patobulintais varikliais ir akumuliatoriais, integruotomis „Starlink“ sistemomis ir naujais dirbtinio intelekto įrankiais. Dėl intensyvios atakų kampanijos Rusijai pradėjo stigti degalų, o tai apsunkina karių rotaciją ir silpnina Rusijos karinį aktyvumą fronte.
Ukrainos stebėsenos grupės „DeepState“ duomenimis, gegužė buvo pirmasis mėnuo nuo 2023-iųjų, kuomet Rusija patyrė grynąjį teritorijos nuostolį. Pirmadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad praeitą mėnesį gynybos pajėgos susigrąžino apie 103 kv.km daugiau teritorijos, nei prarado.
Atakos prieš Rusijos logistinę sistemą yra sinchroniškos, daugiasluoksnės kampanijos dalis, kuri apima artimą „žudymo zoną“, vidutiniu nuotoliu esančius tiekimo kelius, vedančius per Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas, ir objektus giliame Rusijos užnugaryje, kur Ukrainos pajėgos smūgiuoja taikiniams, susijusiems su ginklų technologijų gamyba.
„Šitai yra nauja ir dėl to rusams iš tikrųjų skauda“, – komentavo Australijos atsargos generolas Mickas Ryanas.
Gerai korrdinuota kampanija apsunkino Maskvos pastangas įgyti pagreitį, todėl Rusijos pavasario ir vasaros puolimo operacijos kol kas nedavė jokių realių rezultatų.
Ukrainos pareigūnų teigimu, šalies gamyklose gaminama tiek daug bepiločių orlaivių, kad dabar kas mėnesį galima surengti daugiau kaip 5 tūkst. vidutinio ir tolimojo nuotolio smūgių.
Praėjusios savaitės pabaigoje gynybos ministras Mychaila Fedorovas pareiškė, kad gegužę ukrainiečių pajėgos sudavė dvigubai daugiau smūgių zonoje, apimančioje bent 48 km atstumą nuo fronto linijos, nei mėnesį prieš tai.
Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai neseniai atliktame vertinime nustatė, kad tokie smūgiai padeda pastūmėti karą į naują etapą.
Gynybos pajėgos naudoja sistemas, „galinčias sutrikdyti Rusijos pajėgų veiklą visame jų veikimo gylyje“, todėl, anot analitinio centro tyrėjų, Ukraina turi „unikalią ir laikui jautrią galimybę“ rengti tokius mechanizuotus puolimus, kurie tapo labai sudėtingi dėl bepiločių orlaivių grėsmės.
Londono Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (RUSI) tyrimų grupės vyresnysis mokslinis bendradarbis Jackas Watlingas žurnale „Foreign Affairs“ rašė, kad karas pasiekė lūžio tašką, ir pažymėjo, jog Rusijos galimybėms pasiekti laimėjimų mūšio lauke prastėjant, Ukraina turi galimybę pastūmėti Maskvą paliaubų link.
Labai svarbu pasinaudoti šiuo momentu, praeito mėnesio pabaigoje atkreipė dėmesį 1-ojo atskirojo bepiločių sistemų centro 2-ojo bataliono vadas, nes Ukrainos kariuomenės pranašumas gali būti trumpalaikis.
Tol, kol sėkmė šypsosi, „svarbiausia, kad Rusija iš tikrųjų pajustų karo skonį, jog žinotų, kad atstumas neužtikrina saugumo“, sakė vadas, šaukiniu Banginis.
Jam kalbant, Ukrainos kariai ant tuzino bepiločių orlaivių sparnų rašė rusams žinutes. Kiekvienas iš tų dronų buvo prikimštas termobarinių sprogmenų.
Kitą dieną Ukrainos generalinis štabas paskelbė apie sėkmingus smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, sandėliams ir priešlėktuvinės gynybos sistemoms Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose.
Nors šiuo metu Ukraina išgyvena vilties kupiną akimirką, tačiau didelių iššūkių netrūksta. Rusija toliau niokoja Rytų Ukrainos miestus, kurie sudaro jos gynybos stuburą Donbase – Kremliaus jo trokšta labiausiai.
Po intensyvios smūgių kampanijos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą praeitą žiemą kausto nerimas dėl galimos humanitarinės katastrofos, jei karas tęsis dar vieną žiaurią žiemą.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai įspėjo, kad senkančios oro gynybos sistemos „Patriot“ raketų-perėmėjų atsargos pasiekė kritinį lygį. Jo teigimu, dabar Maskva naudojasi šiuo pažeidžiamumu, kad apšaudytų Kyjivą ir kitus miestus.
Anot kariškių, Ukrainos gebėjimas išlaikyti pagreitį priklauso nuo to, ar ji ir toliau didins ginklų gamybą.
M.Fedorovas dar gegužę paskelbė apie planus išleisti daugiau kaip 113 mln. dolerių (97,6 mln. eurų) ginklams, kad būtų įtvirtinta „logistikos blokada“.
Vokietijos Kylio instituto duomenimis, šiemet Europos valstybės Ukrainos dronų gamybos pajėgumams skyrė 1,63 mlrd. dolerių, taip viršydamos visų 2025-ųjų biudžetą.
Metų metus Ukraina prašė sąjungininkų suteikti ginklų, kuriais būtų galima smogti dideliu atstumu. Tačiau iš gautų Vakarų ginklų buvo ne tiek daug naudos: juos ribojo amunicijos trūkumas, techninis ribotumas sekti ir smūgiuoti judantiems taikiniams bei geografinės „raudonosios linijos“, kurių laikantis siekta išvengti eskalacijos.
Dėl šių priežasčių Ukraina sutelkė visas savo jėgas į vietinės gynybos pramonės vystymą.
Ukrainos bendrovės, gaminančios bepiločius orlaivius „Bars“ su reaktyviniais varikliais, vadovas nurodė, kad 2024 m. bendrovė sudarė susitarimą tais metais pagaminti 112 tolimojo nuotolio atakos bepiločių orlaivių. Naujausia sutartis, pasak jo, yra dėl 25 tūkst. dronų, galinčių vykdyti tolimojo ir vidutinio nuotolio smūgius.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas, kuris baiminosi dėl savo saugumo, pažymėjo, kad nepaprastai svarbu yra tai, jog visos Ukrainos bendrovės susitarė per Gynybos ministerijos sukurtą mechanizmą dalintis technologine medžiaga ir taktiniais laimėjimais.
Kampanija, nukreipta prieš Rusijos logistiką, akivaizdžiausių rezultatų duoda pietiniame fronte, kur geografinė padėtis palanki ukrainiečiams.
Šioje teritorijoje yra vadinamasis Rusijos sausumos tiltas į okupuotą Krymą, o Maskva, aprūpindama savo pajėgas, remiasi beveik 300 km ilgio neapsaugotų greitkelių ruožu.
Pirmadienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad jos dronų operatoriai iš oro nustatė Rusijos pajėgų naudojamo sausumos kelio ruožo kontrolę, o tai gerokai apsunkino logistiką, susijusią su Rusijos armijos aprūpinimu ir degalų tiekimu į Krymą.
Vienintelė kita jungtis tarp Rusijos ir Krymo – Kerčės tiltas. Jis jau ne kartą buvo atakuojamas Ukrainos.
Šių metų pradžioje Ukraina sudėliojo planą, kaip izoliuoti Rusijos pajėgas, pareiškė 1-ojo Nacionalinės gvardijos „Azov" korpuso bepiločių sistemų pajėgų vadas.
Pavasarį, sakė jis, per pilotuojamo drono objektyvą jau buvo galima matyti užimtą Mariupolio miestą, kuris yra daugiau kaip už 95 km nuo fronto linijos.
Ukrainiečiai modifikavo „Hornet“ droną, kad juo būtų galima taikytis į Rusijos logistiką. "Hornet“ dronai gabena palyginti nedidelį kiekį sprogmenų, todėl jie negali prasiskverbti į stipriai įtvirtintus ar požeminius Rusijos amunicijos sandėlius. Tačiau, kitaip nei raketas ir bombas, dronus valdo pilotas, todėl „Azov“ operatoriai gali taikytis į nešarvuotus transporto sunkvežimius ir traukinius.
-
ES: kinai surengė slaptus mokymus rusų kariams 6 karinėse bazėse
-
Putinas skundžiasi – pasakė, ko dronų smūgiais siekia Ukraina
-
Bėda viena nevaikšto: dėl šito rusams kilo problemų ne tik Kryme
-
Karas Ukrainoje. Mažėjant JAV paramai NATO rengia „planą B“ Europos gynybai nuo Rusijos
-
Gubernatorius: dronais atakuotas jūrų terminalas Rusijos Krasnodaro krašte
Gerai įtvirtintos vietovės atakuojamos kitais ginklais, pavyzdžiui, galingomis sklendžiančiomis bombomis. Neseniai Ukraina paskelbė apie pirmąjį sėkmingą šalyje pagamintos sklendžiančiosios bombos bandymą, kuri, ukrainiečių teigimu, gali atakuoti taikinius, įskaitant įtvirtintus objektus, esančius už kelių dešimčių kilometrų.
Rusija tokias bombas pasitelkė Ukrainos miestams griauti.
Ukrainos kariuomenė tvirtina, kad per pastarąjį mėnesį smogė šimtams taikinių vidutiniame nuotolyje. Nepriklausomas Ukrainos atvirųjų šaltinių projektas „Točnyj“ gegužės mėn. geolokalizavo 130 smūgių karinėms transporto priemonėms ir tiekimo grandinės struktūroms, esančioms už 32-160 km nuo fronto linijos.
„Azov“ bepiločių sistemų vadas pabrėžė, kad Rusijai yra neįmanoma ištempti savo priešlėktuvinės gynybos ir karių vis didėjančiais atstumais, kuriuos vis tiek gali įveikti ukrainiečių pilotuojami dronai.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
