Šiemet jos susitrauks 5,4 proc. – tai didžiausias nuosmukis nuo 2015 metų. Tokie rodikliai pateikiami ketvirtadienį Rusijos ekonominės plėtros ministerijos pristatytoje atnaujintoje makroprognozėje.
4 kartus blogiau nei galvojo
Dokumentas rodo, kad valdžios lūkesčiai dėl investicijų dar labiau suprastėjo: praėjusiais metais jos smuko 2,3 proc., o šiems metams ministerija iš pradžių prognozavo nuosmukio lėtėjimą iki 1,5 proc. Naujasis įvertinimas yra dvigubai prastesnis už praėjusių metų rezultatą ir beveik keturis kartus viršija gegužę skelbtas prognozes.
Greito investicijų atsigavimo ministerija nesitiki: kitais metais jos turėtų paaugti vos 0,2 proc., o 2028–2029 m. pasiekti 2,5–3 proc. augimą. Tai reiškia, kad tik 2029 metais investicijos sugrįš į praėjusių metų lygį ir bus 2,3 proc. mažesnės nei 2024-aisiais.
Rusijos ekonominės plėtros ministerija investicijų mažėjimą aiškina sparčiu jų augimu ankstesniais metais (2020–2024 m. jos augo 38 proc.), taip pat itin aukštomis palūkanų normomis, kurios, pagal naujausią Centrinio banko prognozę, bus mažinamos lėčiau nei planuota.
„Korekcija pasirodė esanti ilgesnė ir gilesnė, nei planavome“, – pripažino ekonominės plėtros ministras Maksimas Rešetnikovas. Kitas veiksnys, pasak jo, yra susijęs su „bendru neapibrėžtumu“ ir „infrastruktūrinėmis rizikomis“ ekonomikoje.
„Įmonę bet kada gali atimti“
2026 m. pirmąjį ketvirtį „Rosstat“ užfiksavo 14,6 proc. investicijų kritimą – tai didžiausias rodiklis nuo 2009 metų, o per pusmetį nuosmukis siekė beveik 10 proc. Ekonomistas Vladislavas Inozemcevas pažymi, kad pagrindinė priežastis – galutinai verslo suvoktas „visiškas nesaugumas“:
„Tai reiškia, kad [įmonę] bet kada gali atimti, nacionalizuoti ar apmokestinti tam tikrais apribojimais.“
Per ketverius su puse karo metų valdžia iš savininkų konfiskavo turto, kurio bendra vertė, advokatų biuro „Nektorov, Saveliev & Partners“ (NSP) vertinimu, siekia 7,6 trln. rublių. Didžiausias nuosavybės perdalinimas nuo 1990-ųjų privatizacijos laikų palietė Domodedovo oro uostą, aukso kasybos bendrovę „Južuralzoloto“, agrokoncerną „Rusagro“, rašo „The Moscow Times“.
Rusijos vldžia trečius metus iš eilės didina mokesčius. Be to, „nėra visai aišku, kas bus su gyventojų gerove, verslo produkcijos paklausa“, tęsia V. Inozemcevas: „Todėl investuoti dabar į bet kokį verslo aktyvumo plėtimą yra visiška beprotybė.“
