Sekite 15min Google
O Putinas įsakė, kad investicijos augtų
Tačiau V.Putinas įsakė sugrąžinti investicijų augimą ir perspėjo: tai taps „svarbiausiu ekonominių valdžios institucijų darbo efektyvumo rodikliu“.
Praėjusio investicijų ciklo pabaigą A.Novakas aiškina padėtimi didžiausiose korporacijose, įskaitant valstybines. Pasak jo, penkioms didžiausioms valstybinėms įmonėms tenka daugiau nei 15 proc. visų šalies investicijų. Tačiau nuo pernai „daugelis vadinamųjų megaprojektų praėjo pagrindinę investicijų fazę... praktiškai užsibaigė“. Tarp tų, kurie mažina investicijų programas, – „Gazprom“, Rusijos geležinkeliai ir „Rosatom“.
Naujam ciklui paleisti, vardijo prioritetus A.Novakas, reikia išvalyti pagrindines ūkio šakas nuo sukauptų skolų ir nuostolių, sudaryti paskatas visiškai išnaudoti esamą infrastruktūrą, užtikrinti valstybės paramą investicijoms ir pagerinti investicinį klimatą.
Kam ruošiasi Rusijos verslas
Verslas apie naują ciklą nežino. Tarp 12 tūkst. Rusijos centrinio banko apklaustų įmonių daugiau tų, kurios ketina mažinti investicijas, nei tų, kurios rengiasi jas didinti. Investicijos iš esmės yra „pasitikėjimas ir nuotaika“, pastebėjo ekonominės plėtros ministras Maksimas Rešetnikovas, o Rusijos verslininkų nuotaikos šiuo metu blogos.
A.Novakas tradiciškai žadėjo, kad investicijoms skatinti bus užtikrintos „stabilios mokesčių sąlygos, nuosavybės teisių apsauga, administracinių kliūčių mažinimas“. Realybėje vyksta kaip tik priešingai, o verslas, pasak M.Rešetnikovo, „nieko nepamiršta“.
Rusijos valdžia, nepaisant V.Putino ir finansų ministro Antono Siluanovo pažadų, du kartus kėlė mokesčius – 2025 m. pelno ir gyventojų pajamų mokestį, 2026 m. pridėtinės vertės mokestį, – ir verslas baiminasi, kad kitąmet mokestinė našta vėl išaugs: biudžeto deficitas per septynis mėnesius sudarė 6,5 trln. rublių.
Naujų mokesčių lūkesčiai labai nervina verslą, pažymėjo „Sberbank“ pirmininko pavaduotojas Tarasas Skvorcovas. Pajamų į biudžetą didinimas greitai įvedamomis tikslinėmis priemonėmis trumpina įmonių planavimo horizontą ir apsunkina projektų su ilgu atsipirkimo laikotarpiu įgyvendinimą, perspėjo analizės centro CMAKP pagrindinis ekspertas Emilas Ablajevas. A.Novakas svarbia vadino priimtą įstatymą dėl senaties termino privatizacijos sandoriams – tačiau jis nesustabdė nuosavybės perskirstymo, o administracinės kliūtys, dažnai beprasmės, tik auga, pastebėjo ekonomikos mokslų daktaras Vladislavas Inozemcevas.
Specialistai aiškina, kad reikia integracijos į pasaulio ekonomiką
Be investicijų nebus ekonomikos augimo, įsitikinęs V.Putinas, tačiau esmė ne tiek pačiose investicijose, kiek jų kokybėje. Pastarųjų metų investicijų bumas nedavė didelės grąžos, skelbia „The Moscow Times“.
„Per pastaruosius trejus metus investicijos išaugo trečdaliu. Tačiau kol kas nematome, kad tai virto darbo našumo augimu“, – sakė Rusijos centrinio banko pirmininkė Elvyra Nabiulina.
„Tiek tarp paprastų žmonių, tiek ekspertų vyrauja nuomonė, kad investicijos yra pagrindinis ekonomikos augimo variklis. Tačiau tai tik vienas iš veiksnių“, – sako Centrinio banko pirmininko patarėjas Kirilas Tremasovas. – Ekonomikos augimas, pagrįstas vien investicijomis, paprastai yra blėstantis augimas.“
Stipresnis ir tvaresnis augimas, kurio reikalauja V.Putinas, jo nuomone, galimas didinant bendrą našumą, o tai „be kita ko, reiškia institucijų tobulinimą ir integraciją į pasaulio ekonomiką“.
Kokia Rusijos ekonomikos padėtis
Rusijos finansų ministerijos duomenimis, sausį–liepą federalinio biudžeto deficitas pasiekė 6,5 trln. rublių ir 70 proc. viršijo visiems metams planuotą deficitą.
Rusijos ekonomikos augimas praktiškai sustojo: 2023–2024 metais BVP kasmet augo daugiau nei 4 proc., pernai augimas siekė 1 proc., o per pirmąjį 2026 metų pusmetį – vos 0,6 proc.
Tačiau vargu ar ekonominė padėtis privers V.Putiną sustabdyti karą, ypač dabar, kai jį remia aukštos naftos kainos, teigia Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnioji mokslininkė Elina Rybakova.
„Padėtis turėtų tapti gerokai blogesnė“, – mano ji. Pavyzdžiui, naftos kainos turėtų išsilaikyti apie 35–40 JAV dolerių už barelį ištisus metus. Vis dėlto, E.Rybakovos teigimu, atsižvelgiant į JAV, Izraelio ir Irano karą, toks scenarijus mažai tikėtinas.
