ES patvirtino Rusijos anglių embargą, uždarys uostus šios šalies laivams

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Odesos miesto taryba savo „Telegram“ kanale pranešė, kad dėl apšaudymo raketomis regione buvo pažeista infrastruktūra. Daugiau informacijos pranešime nepateikiama, o gyventojų prašoma neskelbti nuotraukų ar vaizdų įrašų. 

Ketvirtadienį humanitariniais koridoriais buvo evakuoti 4676 žmonės, pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Ji teigė, kad 3 256 žmonės išvyko iš Mariupolio ir Berdiansko. Iš jų 1 205 iš Mariupolio, o 2 050 – Zaporižios srities Polohy, Vasylivkos, Berdiansko ir Melitopolio miestų. Pasak vicepremjerės, devynių autobusų kolona vyksta į Melitopolį, kad padėtų evakuotis ir pristatytų humanitarinę pagalbą, o pakeliui atgal į Zaporižią paims žmones.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Du autobusai ketvirtadienį atvyko į Tomako miestą, penktadienį jie išvyks į Zaporižią. Taip pat penktadienį iš Zaporožės bus išsiųsti autobusai evakuoti žmonių iš Berdiansko, sakė I.Vereščuk.

Ji taip pat pridūrė, kad ketvirtadienį iš Luhansko srities Lysičansko, Severodonecko, Rubižnės ir Kreminos miestų buvo evakuota 1 420 žmonių.

Ketvirtadienį vakare išplatintame kreipimesi Ukrainos prezidentas V.Zelenskis sakė, kad tarptautiniams santykiams nekiltų grėsmė, jei pasaulio lyderiai turėtų bent dešimtadalį Ukrainos žmonių drąsos.

„Jei visi pasaulio gyventojai turėtų bent 10 proc. drąsos, kurią turime mes, ukrainiečiai, tarptautinei teisei apskritai nekiltų jokio pavojaus. Žmonių laisvei nekiltų jokios grėsmės“, – kalbėjo jis. 

V.Zelenskis taip pat sakė, kad Rusijos kariškiai renka nužudytųjų kūnus, kad galėtų juos panaudoti propagandinėms istorijoms.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Reikia daugiau informacijos apie tai, kad Rusijos propagandistai rengia, taip sakant, „veidrodinį atsaką“ į šoką, kurį sukėlė tai, ką normalūs žmonės pamatė Bučoje. Taip siekiama parodyti, kad aukas Mariupolyje nužudė ne Rusijos kariai, o neva ukrainiečių miesto gynėjai. Šiuo tikslu okupantai gatvėse renka lavonus ir juos išveža. Jie gali juos naudoti ir kitose vietose pagal propagandinius scenarijus.

<..> Norėdami pateisinti savo pačių žudynes, jie nužudytus žmones ima kaip dekoracijas, kaip propagandinį rekvizitą. Ir tai yra atskiras karo nusikaltimas, už kurį kiekvienas propagandistas bus patrauktas atsakomybėn“, – sakė V.Zelenskis. 

Karas Ukrainoje įžengė į „naują ir kitokį etapą“, sakė JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss po šiandien įvykusio NATO sąjungininkų susitikimo.

L.Truss teigė, kad dabar Ukrainoje vyksta „labiau koncentruotas Rusijos puolimas“, o NATO sutiko tiekti naują ir sunkesnę įrangą kovai su juo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Liz Truss

Kalbėdama po užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje, L.Truss sakė: „Putinas pakeitė savo taktiką, bet ne ketinimus. Jis nori užvaldyti visą Ukrainą“.

Anksčiau ji sakė, kad Jungtinė Karalystė „padidins“ savo ginklų tiekimą, tačiau daugiau detalių nepateikė. 

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos smogė geležinkelio viadukui netoli Barvinkovės ir užblokavo civilių evakuacijos iš Rytų Ukrainos maršrutą.

„Geležinkelio stotyje įstrigo beveik 500 evakuojamųjų iš Luhansko srities“, – „Telegram“ kanale teigė jis. S.Haidajus šią geležinkelio liniją pavadino „vieninteliu Ukrainos kontroliuojamu geležinkelio išvažiavimu iš Slovjansko, Kramatorsko ir Lymano. Dešimtims tūkstančių mūsų piliečių dabar tai yra gyvenimo kelias“.

Trys evakuaciniai traukiniai buvo laikinai užblokuoti Slovjanske ir Kramatorske, esančiuose Donecko srityje, sakė jis. 

Ukrainos valdžios institucijos pranešė apie intensyvų apšaudymą visame rytiniame Donbaso regione prieš, kaip jos įspėja, galimą didelį Rusijos puolimą. 

„Laukiame, kol apšaudymas baigsis“, – sakė jis ir pridūrė, kad žmonės yra apgyvendinti stotyje, kol paaiškės situacija. Donecko srities miestų vietos valdžia pareiškė esanti pasirengusi nakčiai apgyvendinti nevietinius gyventojus.

Šveicarijos maisto milžinės „Nestle“ vadovas ketvirtadienį teisino savo įmonės buvimą Rusijoje, sakydamas, kad galimybė gauti maisto, ypač kūdikiams, yra pagrindinė teisė net karo metu.

Praėjusį mėnesį įmonė sulaukė Ukrainos prezidento V.Zelenskio kritikos, kuris vaizdo ryšiu kreipėsi į Berne susirinkusius protestuotojus, ir nuo to laiko raginimų boikotuoti „Nestle“ dėl jos veiklos Rusijoje padaugėjo.

„Nestle“ sustabdė savo investicijas Rusijoje po Maskvos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną, taip pat „Nespresso“ kavos kapsulių ir gazuoto vandens „San Pellegrino“ eksportą.

Visgi iš pradžių ji ir toliau gabeno pagrindinius maisto produktus bei naminiams gyvūnams skirtą ėdalą. Vėliau, aktyvistams spaudžiant, prekių eksportas sumažintas iki būtiniausių dalykų, tokių kaip kūdikių maistas ir specialios mitybinės paskirties produktai.

123RF.com nuotr./„KitKat“

„Mūsų prioritetas yra <...> užtikrinti pagrindinių maisto ir specialios mitybinės paskirties produktų tiekimą, kad ir kur jų prireiktų“, – kalbėjo generalinis direktorius Markas Schneideris virtualiame „Nestle“ akcininkų susirinkime.

Jis pripažino kritiką dėl tolesnio bendrovės buvimo Rusijoje.

„Tačiau net ir karo metu, esame įsitikinę, kad vertybės ir universalūs principai turi toliau galioti“, – pareiškė M.Schneideris.

„Kaip maisto įmonei, mums yra labai svarbi pagrindinė teisė gauti maisto produktų“, – pridūrė jis.

M.Schneiderio teigimu, bendrovė nesiekia pelno Rusijoje, kur turi 7 tūkst. darbuotojų, ir pridūrė, kad bet koks ten uždirbtas pelnas bus skirtas humanitarinės pagalbos organizacijoms.

Jis taip pat pridūrė, kad įmonės darbuotojų saugumas Ukrainoje, kur „Nestle“ turi tris gamyklas, taip pat yra pagrindinis prioritetas.

„Mes esame su Ukrainos žmonėmis, su savo 5,8 tūkst. bendradarbių šalyje ir su tarptautine bendruomene ragindami siekti taikos“, – kalbėjo M.Schneideris.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova pranešė, kad Borodiankos mieste, esančiame maždaug už 25 km į vakarus nuo Bučos, po dviem sugriuvusiais pastatais rasti 26 kūnai, praneša „Reuters“.

Tikslios šių žmonių mirties priežasties prokurorė nenurodė, tačiau pabrėžė, kad Rusija surengė oro antskrydžius mieste, iš kurio šalies agresorės kariai pasitraukė. 

Pasak jos, Borodiankoje situacija ypač sudėtinga – aukų skaičius čia bus didesnis, negu kitose vietovėse. 

VIDEO: V.Zelenskis: Borodiankoje vaizdas gerokai baisesnis negu Bučoje

V.Zelenskis: Borodiankoje vaizdas gerokai baisesnis negu Bučoje

Reuters

Šiandien apšaudant Charkivo miestą žuvo mažiausiai vienas žmogus, 14 sužeista, pranešė regiono gubernatorius Olehas Synehubovas.

Ukrainos kariuomenė anksčiau sakė, kad Rusijos kariai apšaudo miestą sviediniais ir raketomis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Charkive apšaudytas pastatas

Anksčiau skelbta, kad Rusijos raketos naktį sunaikino keturias degalų saugyklas Ukrainos miestuose Mykolajive, Charkive, Zaporižioje ir Čuhujive.

JAV Kongresas ketvirtadienį balsavo už normalių prekybos santykių su Maskva nutraukimą ir Rusijos naftos draudimo kodifikavimą, Baltiesiems rūmams stiprinant spaudimą prezidentui Vladimirui Putinui dėl invazijos į Ukrainą.

Įstatymo projektas, kuris taip pat bus taikomas Rusijos sąjungininkei Baltarusijai ir leis prezidentui Joe Bidenui staigiai didinti importo muitus, buvo vienbalsiai priimtas Senate, prieš pateikiant tvirtinti Atstovų Rūmams.

J.Bidenas apie tokius žingsnius paskelbė praėjusį mėnesį sakydamas kalbą ir pareikšdamas, kad Rusija turi „sumokėti kainą“ už kraujo praliejimą kaimyninėje valstybėje.

Plačiau skaitykite ČIA. 

JAV vyriausybė uždraudė eksportuoti prekes Rusijos valstybinei oro linijų bendrovei „Aeroflot“ ir dar dviem oro vežėjams dėl tarptautinių sankcijų pažeidimų, ketvirtadienį pranešė Prekybos departamentas.

Praėjusį mėnesį Vašingtonas įspėjo, kad šios bendrovės pažeidė Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą paskelbtas sankcijas, kadangi naudojosi „Boeing“ lėktuvais – kaip ir milijardierius futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius, skridęs „Gulfstream“ lėktuvu.

Prekybos departamentas, primindamas apie tą įspėjimą, paskelbė, kad „Aeroflot“, taip pat „Azur Air“ ir „Utair“ artimiausias 180 dienų draudžiama gauti amerikietiškas prekes.

„Mes ne tik užkertame kelią jiems gauti prekių iš Jungtinių Valstijų, bet ir reeksportuoti JAV kilmės prekes iš užsienio“, – pareiškime cituojama prekybos sekretorė Gina Raimondo.

„Visos bendrovės, kurios nepaisys mūsų eksporto kontrolės, ypač tos, kurios tai daro [Rusijos prezidento] Vladimiro Putino naudai ir Ukrainos žmonių nenaudai, pajus visą departamento vykdomųjų priemonių jėgą“, – perspėjo ji.

Prekybos departamentas nepaskelbė jokių veiksmų prieš R. Abramovičių, neoficialiai atstovaujantį Rusijai per Turkijoje surengtas taikos derybas su Ukraina.

Remiantis pareiškimu, oro bendrovės, kurioms taikomos sankcijos, vykdė skrydžius Rusijos teritorijoje, taip pat į tokias šalis kaip Kinija, Vietnamas, Turkija, Indija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, neprašydamos JAV leidimo, kaip to reikalauja sankcijos.

Kyjivo srities humanitarinės pagalbos štabo vadovas Oleksijus Kuleba „Telegram“ kanale pranešė, kad prasidėjo Borodiankoje žuvusių žmonių paieškos. Anot jo, vykdoma ir pastatų inventorizacija – nustatinėjama, kurie statiniai turės būti nugriauti, o kuriuos dar galima atstatyti. 

„Deja, šiandien jau yra patvirtintos informacijos, kad po griuvėsiais rasti mirę žmonės“, – nurodė jis ir pridūrė, kad aukų skaičius tikslinamas. 

Borodianka po rusų karių pasitraukimo

JT Generalinė Asamblėja pritarė Rusijos narystės stabdymui, 93 šalims balsavus „už“, 24 – „prieš“, ir dar 58 susilaikius.

Po rezoliucijos priėmimo Baltijos valstybių vardu pasisakęs Lietuvos nuolatinis atstovas JT, ambasadorius Rytis Paulauskas pažymėjo, kad tarptautinė bendruomenė garbingai laikosi žodžio drauge imtis ryžtingų veiksmų reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir sisteminį tarptautinės teisės ir JT Chartijos pažeidinėjimą.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ambasadorius Rytis Paulauskas

„Šia rezoliucija išsaugojome Žmogaus teisių tarybos moralinį integralumą, parodant, jog brutaliai agresorei šioje organizacijoje vietos nėra. Esame šokiruoti pastarųjų dienų sukrečiančių vaizdų iš žudynių Bučoje ir kitų Ukrainos miestų, masinių civilių žūčių“, – sakė diplomatas.

„Talentingo lietuvių režisieriaus Manto Kvedaravičiaus nužudymas Ukrainoje, kur jis dokumentavo Rusijos vykdomus nusikaltimus, neseniai įvykdytas Rusijos ginkluotųjų pajėgų Mariupolyje, negalės būti užmirštas“, – pridūrė jis.

R.Paulausko teigimu, tarptautinių ekspertų fiksuojami žiaurūs Rusijos armijos vykdomi karo nusikaltimai, kaip moterų ir nepilnamečių žaginimai, neteisminiai žudymai ir masiniai civilių trėmimai į Rusijos teritoriją, negali likti be tarptautinės bendruomenės atsako.

Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį pareiškė, kad tikėtina, jog Rusijos pajėgos vykdo daugiau „žiaurumų“ Ukrainoje.

Tai jis pareiškė praėjusį savaitgalį pasirodžius nužudymų netoli Kyjivo esančioje Bučoje vaizdams. Ukrainos pareigūnai apkaltino Rusijos pajėgas nužudžius šimtus civilių gyventojų platesniame regione aplink Kyjivą. Maskva tokius kaltinimus neigia.

„Kiekvienai bučai tenka daug daugiau miestų, kuriuos Rusija yra okupavusi, ir dar daugiau miestų, kuriuos ji vis dar okupuoja, vietų, kuriose, reikia manyti, Rusijos kariai šiuo metu vykdo daugiau žiaurumų“, – po susitikimo su NATO ir Ukrainos užsienio reikalų ministrais Briuselyje žurnalistams sakė A.Blinkenas.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Buča

Jis teigė, kad prieš Rusijos invaziją JAV įspėjo, jog dalis Kremliaus „kampanijos plano buvo vykdyti žiaurumus, taikytis į asmenis, daryti tokius nusikaltimus, kuriuos dabar matome, siekiant terorizuoti civilius gyventojus“.

„Taigi, kaip matėme, tai visą laiką buvo plano dalis“, – pridūrė amerikiečių diplomatijos vadovas.

„Matėme, kaip ukrainiečiai atstumia Rusijos bangą, ir kaip ši banga atsitraukia, o kas lieka po jos – tai siaubinga mirtis ir destrukcija“, – kalbėjo jis.

A.Blinkenas susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru D.Kuleba, kuris Briuselyje ragino NATO nares suteikti daugiau sunkiosios ginkluotės, baiminantis didelio Rusijos puolimo rytiniame Donbaso regione.

„Mums bekalbant, toliau teikiame tai, ko reikia Ukrainai, tačiau tai taip pat yra nuolat besikeičiantis vaizdas“, – sakė A.Blinkenas.

Jis sakė, kad ukrainiečiai „siūlo naujas sistemas, kurios, jų nuomone, būtų naudingos ir veiksmingos“.

„Pasitelkėme savo, ypač Pentagono, patirtį, kad padėtume nustatyti, kas, mūsų nuomone, iš tiesų galėtų būti veiksminga, ką ukrainiečiai būtų pasirengę panaudoti, kai tik gaus, ir ką mes iš tikrųjų turime“, – nurodė JAV valstybės sekretorius.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodo, kad Rusijos pastangos sutelktos į Mariupolio užėmimą, puolimą prie Iziumo miesto ir bandymus pralaužti gynybą Donecko kryptimi. 

Naujausiame štabo pranešime teigiama, kad Charkivo srityje iki devynių priešo batalionų taktinių grupių toliau blokuoja miestą ir bombarduoja jį iš daugybės raketų paleidimo įrenginių, artilerijos ir minosvaidžių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Toliau pranešime rašoma, kad Rusija taip pat suintensyvino savo veiksmus šiaurinėje Donecko pusėje.

„Tikėtina, kad artimiausiu metu okupantai bandys pralaužti mūsų karių gynybą Severodonecko, Avdijivkos ir Kurachivkos rajonuose“, – teigia generalinis štabas. 

BBC pateikia tai, ką svarbiausio po Briuselyje vykusio aljanso aukščiausiojo lygio susitikimo pasakė NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas: 

• Jis teigė, kad šiandienos susitikimas aiškiai parodė, jog sąjungininkai yra „pasirengę padaryti daugiau“ dėl Ukrainos tiekiant karinę pagalbą, o taip pat, kad aljansas supranta ir pripažįsta, kaip tai yra skubu. 
• Jis nepateikė išsamios informacijos apie konkrečią ginkluotę, tačiau sakė, kad NATO sąjungininkai tiekia įvairias ginklų sistemas, įskaitant sovietų laikų ir modernius ginklus.
• Jis sakė, kad NATO sąjungininkai smerkia civilių gyventojų žudynes Bučoje ir kitose vietose bei remia siekį atlikti tarptautinį tyrimą.
• Jis sakė, kad bet koks skirtumas tarp „puolamųjų“ ir „gynybinių“ ginklų yra „keistas“, nes Ukraina ginasi nuo užpuolimo.
• NATO didina paramą Ukrainai kibernetinio saugumo srityje bei suteiks įrangos, padėsiančios Ukrainai apsisaugoti nuo cheminės ar biologinės atakos.
• Aljansas taip pat padės kitoms šalims partnerėms, įskaitant Gruziją bei Bosniją ir Hercegoviną, „sustiprinti jų atsparumą“ ir „gebėjimą apsiginti“.
• Jis įspėjo, kad pasaulis turi būti pasirengęs „ilgam laikui“, kuris gali trukti mėnesius ar net metus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį paragino įleisti humanitarinę pagalbą į rusų pajėgų apsuptą Ukrainos Mariupolio miestą ir pranešė, kad per karą patvirtinta daugiau nei 90 išpuolių prieš sveikatos priežiūros tarnybas.

PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge per spaudos konferenciją Lvive apgailestavo, kad nors medikų pagalba pasiekė daug „paveiktų rajonų“, kai kurie tebėra nepasiekiami.

„Tiesa, kai kur tebėra labai sunku. Manau, visi sutiksime, kad svarbiausias turėtų būti Mariupolis“, –  žurnalistams sakė H.Kluge.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Žmonių kūnai karo sugriautame Mariupolyje

Mariupolis, esantis strategiškai svarbioje vietoje tarp Rusijos aneksuoto Krymo ir Donbaso separatistų kontroliuojamų teritorijų Ukrainos rytuose, tapo vienų įnirtingiausių kautynių židiniu nuo Maskvos karinės invazijos pradžios vasario pabaigoje.

Miesto gyventojai pasakoja apie siaubingus nuniokojimus ir pragariškas sąlygas. Mieste, iki invazijos pradžios turėjusiame apie pusę milijono gyventojų, dabar dar yra likę apie 120 tūkst. žmonių.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis trečiadienį apkaltino Rusiją blokuojant humanitarinę pagalbą miestui, kad paslėptų įrodymus, liudijančius apie „tūkstančius“ ten nužudytų žmonių.

H.Kluge pažymėjo, kad PSO „į labiausiai nukentėjusius šalies rajonus pristatė daugiau nei 185 tonas medicininių prekių, kurios pasiekė pusę milijono žmonių“.

Karo žiaurumas Mariupolyje

+1

Jungtinių Tautų sveikatos agentūra taip pat pranešė patvirtinusi 91 išpuolį prieš įvairius sveikatos priežiūros objektus, įskaitant atsargų sandėlius, greitosios pagalbos automobilius ir kelias ligonines.

„Tai akivaizdus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas“, – sakė H.Kluge, pabrėždamas, kad PSO neturi įgaliojimų įvardinti šių išpuolių kaltininkus, tačiau patvirtina tokių išpuolių faktą.

PSO regiono direktorius taip pat pažymėjo, kad „50 procentų Ukrainos vaistinių, manoma, yra uždarytos, o 1 000 sveikatos priežiūros įstaigų yra netoli konflikto rajonų arba pasikeitusios kontrolės rajonuose“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras D.Kuleba ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas yra Maskvos pajėgų Ukrainoje įvykdytų „nusikaltimų bendrininkas“, nes, anot jo, siekia juos pateisinti.

Socialinių tinklų nuotr./Sergejus Lavrovas

„Tai, kad jis pateisina Mariupolio ligoninės bombardavimą ir karo nusikaltimus, įvykdytus Bučoje bei kituose Ukrainos miestuose ir kaimuose, taip pat vadina juos falsifikacijomis, daro jį šių nusikaltimų bendrininku“, – sakė D.Kuleba po susitikimo su NATO užsienio reikalų ministrais Briuselyje.

Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus telegram kanale pranešė, kad dėl Rusijos karinių veiksmų Luhansko srityje nebeliko nė vienos ligoninės. 

S.Haidajaus telegram kanale publikuota nuotr. /Sugriauta Rubižnės ligoninė

„Luhansko srityje nėra jokios kompleksinės ligoninės. Prasidėjus Rusijos ir Ukrainos karui, visos mūsų regiono gydymo įstaigos buvo apšaudytos“, – skelbia jis. 

S.Haidajus taip pat pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota sugriauta Rubižnės ligoninė. Pranešama, kad dabar veikianti ligoninė tėra okupuotoje miesto dalyje. Anot S.Haidajaus, joje Rusija filmuoja propagandinį vaizdo įrašą, kuriame bando apkaltinti Ukrainos pajėgas dėl bombardavimų. 

S.Haidajaus telegram kanale publikuota nuotr. /Sugriauta Rubižnės ligoninė

Specialiųjų operacijų pajėgų grupė užgrobė keletą Rusijos priešlėktuvinės gynybos technikos vienetų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų vadavietė tai paskelbė savo paskyroje „Facebook“.

„Per specialią akciją Ukrainos SOP grupė užgrobė kelis priešo priešlėktuvinės gynybos technikos vienetus. Visų pirma kalbame apie BUK M1 ir BUK M2 zenitinių raketų paleidimo kompleksus“.

Pranešama, kad ši technika tinkama naudoti.

Lietuvos ambasadorius Valdemaras Sarapinas ketvirtadienį grįžo dirbti į Kyjivą, invaziją tęsiančioms Rusijos pajėgoms atsitraukus nuo Ukrainos sostinės.

„Tik ką įžengiau pro ambasados duris“, – BNS sakė diplomatas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas šalia Aukščiausiosios Rados

Pastaruoju metu Lietuvos ambasada veikė Lvive, dar anksčiau ji dirbo Ukrainos-Lenkijos pasienyje. Lietuvos užsienio reikalų ministerija šią savaitę paskelbė apie sprendimą grąžinti ambasadorių į Kyjivą.

Pasak ambasadoriaus, Kyjive dirbs šeši Lietuvos diplomatai ir keli kiti darbuotojai. Iki personalo evakuacijos prieš prasidedant Rusijos invazijai vasarį diplomatinėje atstovybėje dirbo 32 žmonės.

V.Sarapinas patvirtino, kad Lietuva yra pirmoji šalis, grąžinusi ambasadą į Kyjivą. Nepaisant prasidėjusio karo, Ukrainos sostinės nepaliko Lenkijos ir Šventojo Sosto diplomatinės atstovybės.

„Esu pirmas, kuris buvo išvykęs, bet grįžo“, – kalbėjo Lietuvos diplomatas.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Balandžio 7 d. paaiškėjo, kad Balaklajos meras Ivanas Stolbovojus paliko bendruomenės teritoriją ir išvyko į Rusijos Federaciją.

Tai  interviu leidiniui „Fakty“ pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas.

„Mūsų žiniomis, Balaklajos meras su šeima paliko šį miestą ir išvyko į Rusijos teritoriją. Deja, turime tokių faktų, ir esu įsitikinęs, kad šie žmonės bus teisingai ir griežtai nubausti už savo veiksmus, už išdavystę Ukrainos ir kiekvieno miesto gyventojo“, – sakė jis.

O.Sinehubovo teigimu, I.Stolbovojui iškelta baudžiamoji byla, tęsiami tyrimo veiksmai, kurie, pasak O.Sinehubovo, baigsis įtarimų pareiškimu.

Baltarusijos, pagrindinės Rusijos sąjungininkės, autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį paragino įtraukti Minską į taikos derybas karui Ukrainoje užbaigti, pavartodamas Maskvos draudžiamą terminą.

Rusija savo agresiją Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“ ir reikalauja, kad šis terminas būtų naudojamas žiniasklaidoje ir visuomenėje, o už žodžių „invazija“ arba „karas“ vartojimą Ukrainos kontekste yra numatytos bausmės.

Tačiau A.Lukašenka ketvirtadienį susitikime su saugumo pareigūnais ne kartą pavartojo žodį „karas“.

Jis skundėsi, kad Minskas nedalyvauja Kyjivo ir Maskvos delegacijų taikos derybose, kurių atskiri etapai jau vyko Baltarusijoje ir Stambule.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Aliaksandras Lukašenka

„Remiamės tuo, kad šis karas vyksta čia pat už tvoros nuo mūsų šalies, ir jis turi didelį poveikį padėčiai mūsų šalyje“, – sakė A.Lukašenka.

„Todėl negali būti jokių atskirų susitarimų už Baltarusijos nugaros, – nurodė jis. – Jeigu jau jūs įtraukėte mus į tai – pirmiausia (kalbu apie) Vakarų šalis – tuomet derybose turėtų būti išgirsta Baltarusijos pozicija.“

Baltarusija leidžia Rusijos pajėgoms naudotis savo sieną su Ukraina turinčia teritorija ir surengė tris Rusijos ir Ukrainos taikos derybų etapus.

A.Lukašenka skundėsi, kad praėjusį mėnesį Stambule vykusios derybos buvo „Vakarų spaudimo Ukrainai už jokius pinigus nevykti į Baltarusiją“ rezultatas.

Tačiau jis patikino, jog Baltarusija primygtinai nereikalauja, kad derybos vyktų jos teritorijoje.

„Tegul jie ten veda derybas. Svarbiausia, kad tik būtų rezultatas. Nes, dar kartą pabrėžiu, karas daro didelę žalą Baltarusijai“, – nurodė A.Lukašenka.

Ukrainos Bučos mieste ir kitose vietovėse netoli Kyjivo po Rusijos pajėgų atsitraukimo rastų kūnų vaizdai aptemdė pozityvią atmosferą, tvyrojusią po neseniai vykusių Rusijos ir Ukrainos derybų, ketvirtadienį pareiškė Turkija.

„Vaizdai Bučoje, Irpinėje ir kituose regionuose yra nepriimtini. Šios scenos aptemdė derybas“, – po NATO susitikimo Briuselyje žurnalistams sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

„Atsirandanti teigiama atmosfera, deja, buvo aptemdyta“, – pridūrė jis.

NATO narė Turkija, palaikanti draugiškus ryšius tiek su Rusija, tiek su Ukraina, tarpininkauja pastangoms užbaigti prieš šešias savaites prasidėjusį karą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Buča

Praėjusią savaitę Turkija priėmė Rusijos ir Ukrainos derybininkų grupes. Kovo 31 dieną M.Cavusoglu pareiškė, kad abiejų šalių užsienio reikalų ministrai galėtų susitikti per dvi savaites.

Nužudymų Bučoje vaizdai pasirodė praėjusį savaitgalį. Ukrainos pareigūnai apkaltino Rusijos pajėgas nužudžius šimtus civilių gyventojų platesniame regione aplink Kyjivą. Maskva tokius kaltinimus neigia.

Turkijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį tvirtino, kad derybos bus tęsiamos, ir pridūrė, kad Rusija ir Ukraina „šiltai“ vertina galimybę, kad Turkija surengtų dar vieną derybų raundą.

Anksčiau ketvirtadienį Rusija apkaltino Ukrainos derybininkus, kad šie po derybų Stambule pakeitė savo reikalavimus. Maskva taip pat pareiškė, jog Kijevas esą nesuinteresuotas nutraukti kautynes.

Ukraina paragino Rusiją mažinti „priešiškumą“ ir taip parodyti, kad ji pasirengusi dialogui.

M.Cavusoglu pranešė, kad Briuselyje susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru D.Kuleba ir sakė jam, jog scenos iš Bučos yra „gėdingos žmonijos vardui“.

 Jungtinių Tautų vyriausiasis humanitarinių reikalų pasiuntinys Martinas Griffithsas ketvirtadienį lankydamasis netoli Kyjivo esančiame Bučos mieste pareiškė, kad bus tiriamos civilių žūties mieste aplinkybės.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Karo nusikaltimai Bučoje

„Pasaulis jau dabar yra labai sukrėstas“, – sakė M.Griffithsas mieste, kur po Maskvos pajėgų pasitraukimo buvo rasta daugybė civilių gyventojų lavonų, ir pridūrė, kad „kitas žingsnis yra tyrimų vykdymas“.

„Facebook“ valdanti bendrovė „Meta“ ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos valstybiniai subjektai ir kiti veikėjai nepaliaujamai bando panaudoti šį socialinį tinklą prieš Ukrainą, vykdydami apgaulės, įsilaužimo ir koordinuotas engimo kampanijas.

Socialiniai tinklai tapo vienu iš Rusijos invazijos į Ukrainą frontų – juose kartais skelbiama klaidinanti informacija, bet tuo pat metu realiuoju laiku stebima viena didžiausių per pastaruosius dešimtmečius geopolitinių krizių.

„Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios mūsų komandos buvo itin budrios, kad galėtų aptikti ir užkirsti kelią grėsmėms ir piktnaudžiavimui platformoje, įskaitant mūsų anksčiau pašalintų tinklų bandymus atnaujinti veiklą“, – teigiama naujausioje „Meta“ ataskaitoje apie grėsmes.

Pasak „Meta“ įtakos operacijų grėsmių stebėjimo vadovo Beno Nimmo, prieš pat Maskvos įsiveržimą į Ukrainą vasario pabaigoje padidėjęs aktyvumas, nukreiptas prieš šią šalį, peraugo į užsitęsusią kovą.

Viena iš pasitelkiamų taktikų yra tokia: naudojant fiktyvias paskyras skleidžiamos melagingos istorijos, pavyzdžiui, kad Ukrainos kariai pasiduoda, arba raginama Varšuvoje rengti protestus prieš Lenkijos vyriausybę.

„Meta“ pranešė Rusijoje išardžiusi maždaug 200 bendrai veikusių „Facebook“ paskyrų tinklą. Šios paskyros melagingai kaltino žmones socialinio tinklo politikos pažeidimais, kad būtų pašalinti jų įrašai apie Ukrainą.

Pasak platformos, su tokia veikla siejami asmenys bandė užsimaskuoti kaip grupė apie maisto gaminimą.

„Dauguma šių fiktyvių pranešimų buvo skirti žmonėms Ukrainoje ir Rusijoje“, – sakoma „Meta“ ataskaitoje.

„Šią veiklą vykdantys asmenys rėmėsi suklastotomis, tikromis ir dubliuotomis paskyromis, pateikdami šimtus, o kai kuriais atvejais tūkstančius, skundų prieš savo taikinius“, – pridūrė bendrovė.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukraina ketvirtadienį paragino Rusiją parodyti, kad ji yra pasirengusi dialogui, sumažinant „priešiškumą“, Maskvai apkaltinus ukrainiečių derybininkus pakeitus savo reikalavimus po kovą vykusių tiesioginių derybų.

„Jeigu Maskva nori parodyti savo pasirengimą dialogui, ji turėtų sumažinti priešiškumo laipsnį“, – Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija ketina atsakyti į JAV sankcijas dviem prezidento Vladimiro Putino dukterims taip, kaip jai atrodys tinkama.

„Rusija neabejotinai atsakys ir padarys tai taip, kaip jai atrodys tinkama“, – sakė D.Peskovas.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė sankcijas dviem V.Putino dukterims, pristatydamos naują politinių ir ekonominių sankcijų Rusijai paketą, atsakant į jos įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

Per konferencinį pokalbį su žurnalistais D.Peskovas nurodė, kad šios sankcijos „papildo virtinę visiškai pašėlusių apribojimų“, o pats faktas, kad jos taikomos šeimos nariams, jau „kalba pats už save“.

„Tai kažkas, ką sunku suprasti ir paaiškinti. Bet, deja, su tokiais priešininkais tenka susidurti“, – kalbėjo D.Peskovas.

Naujosios JAV sankcijos palies V.Putino dukteris – Mariją ir Kateriną, gimusias 1985 ir 1986 metais. Jų jis susilaukė su buvusia žmona Liudmila. Apie poros skyrybas paskelbta 2013 metais.

Kremlius detales apie V.Putino dukterų asmeninį gyvenimą laiko paslaptyje.

Rusijos žiniasklaidos duomenimis, vyresnioji dukra Marija Voroncova yra endokrinologė ir vienos Rusijos medicinos tyrimų bendrovės bendrasavininkė. Manoma, jog ji ištekėjusi už vieno olandų verslininko.

Jaunesnioji V Putino dukra Katerina Tichonova yra mechanikos mokslų specialistė ir vadovauja Maskvos valstybinio universiteto Dirbtinio intelekto institutui, skelbia vietos žiniasklaida.

Naujos sankcijos taip pat pritaikytos Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žmonai ir dukrai bei Rusijos saugumo tarybos nariams, įskaitant buvusį Rusijos prezidentą ir premjerą Dmitrijų Medvedevą ir dabartinį ministrą pirmininką Michailą Mišustiną.

„Šie asmenys praturtėjo Rusijos žmonių sąskaita. Kai kurie iš jų yra atsakingi už paramą, reikalingą Putino karui Ukrainoje paremti“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

„Manome, kad daug Putino turto yra paslėpta pas šeimos narius, todėl ir taikomės [sankcijomis] į juos“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas, turėdamas omenyje Kremliaus šeimininko suaugusias atžalas.

Europos Parlamentas ketvirtadienį per simbolinį balsavimą pasisakė už tai, kad būtų visiškai uždraustas Rusijos energijos išteklių importas į Europos Sąjungą, valstybėms narėms sutarus dėl siauresnių sankcijų rusiškoms anglims.

Per balsavimą už raginimą „nedelsiant taikyti visišką Rusijos naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo embargą“ pasisakė 513 europarlamentarų, 22 balsavo prieš, 19 susilaikė.

Nors rezoliucija yra rekomendacinio pobūdžio, Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola jos priėmimą pavadino „labai svarbiu momentu“, kuriuo Ukrainai buvo pasiųsta „aiškiausia žinia“ dėl ES paramos masto.

Neįpareigojanti rezoliucija buvo priimta 27 ES valstybių ambasadoriams ketvirtadienį svarstant Europos Komisijos pasiūlymą, kuriame, be kitų prekybos priemonių, numatytos sankcijos rusiškoms anglims.

Kai kurios ES valstybės ragino uždrausti ir naftos importą, tačiau tam priešinasi kitos šalys, kurių ekonomikos yra labai priklausomos nuo rusiškų energijos išteklių, tarp jų Vokietija.

Pernai ES iš Rusijos importavo apie 45 proc. gamtinių dujų, 45 proc. akmens anglių ir 25 proc. žaliavinės naftos.

Angliavandeniliai sudaro du trečdalius Rusijos eksporto, o eksporto pajamos sudaro pusę šalies biudžeto. ES yra didžiausia rusiškų angliavandenilių pirkėja.

Trečiadienį ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis Europos Parlamentui sakė, kad nuo vasario 24 dienos, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą, ES, mokėdama už rusišką iškastinį kurą, Rusijos iždą papildė 35 mlrd. eurų.

Pasak jo, ši suma viršija milijardą eurų, kuriuos ES yra numačiusi skirti ginklų tiekimui Ukrainai.

EP savo rezoliucijoje taip pat ragina tęsti ir intensyvinti ginklų Ukrainai tiekimą, kad ji galėtų veiksmingai apsiginti, ko Kyjivas nekart prašė Europos.

Praėjusios savaitės pabaigoje R. Metsola tapo pirmąja ES institucijų vadove, apsilankiusia Ukrainoje nuo karo pradžios.

J.Borrellis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Kyjive viešės penktadienį.

Du buvę Vokietijos ministrai ketvirtadienį federaliniams prokurorams pateikė skundą, prašydami Rusijos pareigūnų, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, atžvilgiu pradėti tyrimą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje.

Buvusi teisingumo ministrė Sabine Leutheusser-Schnarrenberger ir buvęs vidaus reikalų ministras Gerhartas Baumas paragino patraukti atsakomybėn asmenis, kurie, jų nuomone, yra atsakingi už žiaurumus Ukrainoje. Šiam tikslui eksministrai nori pasinaudoti Vokietijos įstatymų nuostatomis, leidžiančiomis bausti už užsienyje įvykdytus sunkius nusikaltimus.

Vokietijai pritaikius „universaliosios jurisdikcijos“ taisyklę, anksčiau šiemet pirmą kartą už nusikaltimus žmoniškumui buvo nuteistas aukšto rango Sirijos pareigūnas.

Advokatas Nikolaos Gazeas, eksministrų vardu parengęs 140 puslapių skundą, nurodė, kad jis nukreiptas ne tik prieš Rusijos vadovybę (V.Putiną ir 32 jo Saugumo tarybos narius), bet ir prieš „ištisą virtinę Rusijos kariuomenės narių“.

Pasak teisininko, skunde išsamiai aprašomi įvairūs nusikaltimai – nuo išpuolio prieš atominę elektrinę iki gimdymo namų bombardavimo Mariupolio uostamiestyje.

N.Gazeas pridūrė, kad federaliniai prokurorai, spręsdami, ar pradėti bylą, taip pat gali remtis žvalgybos agentūrų gauta informacija.

Jis konkrečiai paminėjo ketvirtadienį savaitraščio „Der Spiegel“ paskelbtą informaciją, kad Vokietijos užsienio žvalgybos agentūra perėmė radijo pranešimus tarp Rusijos karių, aptarinėjusių civilių gyventojų žudynes Ukrainos Bučos mieste.

Nors Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorai taip pat tiria galimus karo nusikaltimus Ukrainoje, N.Gazeas pabrėžė, kad lygiagretūs tyrimai keliose jurisdikcijose yra prasmingi ir gali vienas kitą papildyti.

„Teisė šioje situacijoje yra ginklas, – sakė G.Baumas, – ir mes norime juo pasinaudoti.“

Kremlius pirmą kartą oficialiai pripažino Kateriną Tichonovą ir Mariją Voroncovą, kurioms Jungtinės Valstijos trečiadienį įvedė sankcijas, Vladimiro Putino dukterimis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Katerina Tichonova

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad Kremlius tikrai reaguos į sankcijas V.Putino dukterims ir „pasielgs taip, kaip jam atrodys tinkama“.

Rusijos prezidentas anksčiau nei patvirtino, nei paneigė, kad endokrinologė Marija Voroncova ir mokslinių tyrimų vadovė Katerina Tichonova yra jo dukterys.

Stop kadras/Marija Voroncova

Trečiadienį Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują ribojamųjų priemonių paketą Rusijos bankams „Sberbank“ ir „Alfa Bank“, taip pat keliems aukšto rango pareigūnams ir jų šeimos nariams, įskaitant V.Putino dukteris, dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.

Bučos meras Anatolijus Fedorukas interviu Vokietijos visuomeniniam transliuotojui „Deutsche Welle“ sakė, kad mieste kasdien randama vis daugiau kūnų ir kad beveik visi jie buvo nušauti.

„Vakar vakare (balandžio 6 d. – red. past.) buvo 320 civilių. Dabar su kūnais dirba specialistai – teismo medicinos ekspertai, teisėsaugos pareigūnai, tačiau aptiktų kūnų skaičius kasdien auga.

Taip yra dėl to, kad kūnai randami privačiose valdose, parkuose ir viešuosiuose soduose, kur buvo galima palaidoti kūnus, kai nebuvo apšaudymo.

Rusijos karių įvykdyti karo nusikaltimai Bučoje

+16

Žmonės stengėsi užkasti mirusiuosius, kad šunys jų neišdraskytų. Dabar bendruomenės kaimuose esančiuose laikinuose kapuose kasdien randame naujų kūnų“, – sakė jis.

Paklaustas, nuo ko daugiausia žmonių žuvo – kulkų ar artilerijos atakų, meras atsakė: „Beveik 90 proc. žuvusiųjų buvo sužeisti kulkų, o ne skeveldrų“.

Bučos meras A.Fedorukas teigė Rusijos okupacijos metu buvęs mieste ir savo akimis matęs tris civilių egzekucijas toje pačioje vietoje.

VIDEO: Žiaurūs vaizdai iš Bučos – V.Zelenskis šiuos karo veiksmus vadina genocidu, o Rusija kaltę neigia

Žiaurūs vaizdai iš Bučos – V.Zelenskis šiuos karo veiksmus vadina genocidu, o Rusija kaltę neigia

Reuters

„Buvau privačiame name, esančiame šalia šaudymų vietos. Tai Lecho Kačynskio gatvė, kurioje įsikūrusi bendrovė „Južteploenergomontaž“, ten buvo rusų okupantų blokpostas. Jie tam tikru laiko intervalu sušaudė tris automobilius. Viename automobilyje buvo keturi žmonės – vyras, nėščia moteris ir vaikai, trys iš jų buvo nušauti. Moters kūną jos vyras užkasė griovyje. Vietoj kryžiaus jis uždėjo automobilio, kuriuo jie važiavo, valstybinį numerį, o vaikų kūnai buvo nuvežti į cerkvės teritoriją ir palaidoti. Ar tas vyras išgyveno ir koks buvo jo likimas, nežinau“, – liudijo jis.

 Industrializuotų valstybių Didysis septynetas (G-7) ketvirtadienį paragino suspenduoti Rusiją Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje dėl „baisių veiksmų ir žiaurių nusikaltimų“ Ukrainoje.

„Esame įsitikinę, kad dabar laikas suspenduoti Rusijos narystę Žmogaus teisių taryboje“, – pareiškime nurodė G-7 – Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Britanijos ir JAV – užsienio reikalų ministrai.

JT Generalinė Asamblėja vėliau ketvirtadienį balsuos dėl Rusijos narystės Žmogaus teisių taryboje sustabdymo po pranešimų, kad rusų kariai sistemingai vykdė civilių egzekucijas Bučos miestelyje Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat ragino pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos, „kad ji negalėtų blokuoti sprendimų, susijusių su jos pačios agresija, jos pačios karu“.

G-7 užsienio reikalų ministrai, susitikę NATO šios savaitės pasitarimo Briuselyje kuluaruose, sakė, kad už „baisius veiksmus ir žiaurius nusikaltimus, įskaitant bet kokias atakas taikantis į civilius ir civilinės infrastruktūros naikinimą“, atsakingi asmenys bus teisiami.

„Sveikiname ir remiame atliekamą darbą šiems ir kitiems potencialiems karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui ištirti, jų įrodymams surinkti“, – nurodė jie.

Ministrai taip pat paragino Rusiją tuojau pat sustabdyti savo puolimą Ukrainoje ir įspėjo nenaudoti cheminių, biologinių ar branduolinių ginklų.

„Pabrėžiame savo tvirtą paramą Ukrainai su tarptautinės bendrijos pripažįstamomis jos sienomis ir reiškiame savo pasirengimą toliau padėti, taip pat ir karine įranga bei finansinėmis priemonėmis“, – sakė jie.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, daugiau kaip 11 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio užsienyje ar kitose šalies vietose.

Skerdynių, kuriomis Ukrainos pareigūnai kaltina miestelius Kyjivo srityje, įskaitant Bučą, kontroliavusias rusų pajėgas, vaizdai išprovokavo didžiulį pasipiktinimą ir naują sankcijų Maskvai bangą.

Ukrainiečių pajėgų atkovotoje Bučoje žurnalistai praėjusį savaitgalį rado lavonų civiliais drabužiais; kai kurie šių nužudytų žmonių buvo už nugaros surištomis rankomis.

Kremlius neigia, kad rusų pajėgos žudė civilius, ir sako, kad lavonų Bučoje vaizdai yra suklastoti.

Vienas Rytų Ukrainos pareigūnas ketvirtadienį perspėjo regione pasilikusius gyventojus, kad laikas pabėgti nuo Rusijos atakų eina į pabaigą, ir pranešė, jog puolamas yra visas regionas.

„Šios kelios dienos gali būti paskutinė galimybė išvykti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ gyventojams rašė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.

„Priešas apšaudo visus miestus Luhansko regione. Šį rytą per apšaudymą Kreminoje žuvo vienas žmogus“, – pridūrė srities administracijos vadovas, paminėdamas vieną iš regiono miestų, kuriame gyvena maždaug 20 tūkst. žmonių.

Pastarosiomis dienomis desperatiškai bandoma evakuoti žmones iš Rytų Ukrainos, Ukrainos pareigūnams perspėjant dėl neišvengiamo Rusijos pajėgų puolimo po pasaulį sukrėtusio Kyjivo apylinkių nuniokojimo.

„Nelaukdami evakuokitės, – ragino S.Haidajus. – Priešas bando atkirsti visus įmanomus kelius žmonėms ištrūkti.“

Nuo sostinės Kyjivo priemiesčių ir iš šiaurinės Ukrainos dalies pasitraukusios, kaip manoma, naujam puolimui Rytų Ukrainoje besiruošiančios rusų pajėgos paliko sugriautus miestus.

Nuo 2014 metų prorusiški separatistai kontroliuoja dideles teritorijas Luhanske ir kaimyniniame Donecko regione.

Vengrija ketvirtadienį paskelbė gavusi pirmą rusiško branduolinio kuro siuntą nuo įprastą tiekimo kelią sutrikdžiusio Maskvos karo Ukrainoje pradžios.

Vengrija turi vieną atominę elektrinę ir ji buvo pastatyta 9-ajame dešimtmetyje naudojant sovietų laikų technologijas. Elektrinė yra į pietus nuo Budapešto ir pagamina kone pusę Vengrijai reikalingos elektros.

Trečiadienį Vengrijoje nutūpė rusų lėktuvas su branduoliniu kuru, atskridęs Baltarusijos, Lenkijos ir Slovakijos oro erdvėmis, sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto .

„Kad atominė elektrinė veiktų, reikia branduolinio kuro ir šį branduolinį kurą, kaip visuomet pastaruosius keturis dešimtmečius, tiekia Rusija“, – sako P. Szijjarto vaizdo pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.

„Transportavimas iki šiol vykdavo geležinkeliais iš Rusijos per Ukrainą į Vengriją, bet dėl karo šis transportavimo būdas... buvo neįmanomas, todėl reikėjo pasirūpinti alternatyviu transportavimo būdu ir alternatyviu transportavimo keliu“, – nurodė vengrų ministras.

Kuro pristatymas užtikrina Pakso atominės elektrinės darbą „kitam ilgam laikotarpiui“, sakė jis.

P. Szijjarto teigimu, atominei energetikai ir toliau neturėtų būti taikomos Europos Sąjungos sankcijos, blokui aptarinėjant naujas priemones Rusijai po didžiulį pasipiktinimą sukėlusių karo įvykių.

Kovo 1 dieną rusų transportinis lėktuvas su branduolinio kuro kroviniu atskrido į Slovakiją. Jis taip pat skrido virš Baltarusijos ir Lenkijos, taikant draudimo rusų lėktuvams skristi ES oro erdve išimtį.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį, po Vengrijos ir Rusijos lyderių pokalbio telefonu, apkaltino Budapeštą padedant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir trikdant ES vienybę. 

V. Putinas ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas kalbėjosi trečiadienį. V. Orbanas pasakė V. Putinui, kad Vengrija būtų pasiruošusi mokėti Rusijai rubliais už importuojamas rusiškas gamtines dujas.

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas ketvirtadienį iš Lvivo grįžta dirbti į Kyjivą. Apie tai jis patvirtino interviu lrt.lt.

Kad Lietuvos ambasadorius grįš dirbti į Ukrainos sostinę Kyjivą, anksčiau pranešė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas šalia Aukščiausiosios Rados

V.Sarapinas lrt.lt sakė, kad į Kyjivą dirbti grįžta ir dalis ambasados darbuotojų, bet kita dalis dar lieka Lvive. Taip pat dalis Lietuvos ambasados darbuotojų dirba iš Lenkijos, kur atlieka konsulines ir kitas svarbias kasdienio gyvenimo funkcijas.

Prezidento kanceliarija paaiškino, kodėl ukrainiečiams nebuvo pranešta apie neišvengiamą Rusijos invaziją, nors apie Kremliaus planus buvo žinoma likus mažiausiai mėnesiui iki karo pradžios. Prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius interviu ISLND TV sakė, kad tai padaryta siekiant išvengti „visuotinio chaoso“.

Pasak jo, Ukraina patikimų žinių, kad Rusija ruošiasi invazijai, gavo gruodžio pradžioje. Tačiau konkreti data nebuvo žinoma. Anot patarėjo, šalis pradėjo ruoštis gynybai: buvo mobilizuoti rezervai, surengtos pratybos, dirbta su vietos valdžios institucijomis.

Kadras iš „Facebook“ vaizdo įrašo/Oleksijus Arestovyčius

O.Arestovičiaus teigimu, šalies vadovybė nusprendė neskelbti, kad karas neišvengiamas, nes ši žinia būtų išprovokavusi masinį piliečių išvykimą iš šalies. O.Arestovičius pažymėjo, kad 8-12 mln. pabėgėlių būtų paprasčiausiai užkimšę kelius automobiliais ir neleidę Ukrainos kariuomenei pasiekti gynybos linijų. Tai būtų palengvinę agresoriaus ir planus.

„Rusijos karinei vadovybei tai labai pageidautina situacija. Tokiu atveju mes tikriausiai iš karto būtume pralaimėję šį karą ir praradę Kairįjį krantą. Mes niekaip nebūtume susidoroję su tokia situacija, o vienintelė išeitis būtų buvusi tiesiog traiškyti savo piliečius tankais, šaudyti, kad galėtume pravažiuoti per tiltus. Dabar kyla klausimas: kokį sprendimą reikėjo priimti? Arba tylėti, arba palikti paralyžiuotą šalį ir tikriausiai atiduoti Kairįjį krantą“, – pažymėjo O.Arestovičius.

Jis pridūrė, kad vadovybei teko sunkus pasirinkimas, nes reikėjo rinktis tarp blogo ir labai blogo scenarijaus.

Vienas Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų pareigūnas ketvirtadienį pripažino, kad Rusijos pajėgų apsiaustame pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje Kyjivo vyriausybės pajėgoms padeda ginkluoti civiliai.

Separatistų įkurtos Donecko „liaudies respublikos“, kurią pripažįsta tik Maskva, „liaudies milicijos“ atstovas Eduardas Basurinas sakė, kad Mariupolyje tebekovoja iki 3,5 tūkst. Ukrainos karių ir kad dabar pagrindinės kautynės vyksta aplink metalurgijos įmonę „Azovstal“ ir uosto prieigose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Žmonių kūnai karo sugriautame Mariupolyje

„Tačiau reikia atsižvelgti į faktą, kad kai kurie Mariupolio gyventojai ėmėsi ginklų. Taigi, šis [miesto gynėjų] skaičius gali būti didesnis“, – E.Basurino žodžius citavo Rusijos televizija.

Mariupolis, esantis strategiškai svarbioje vietoje tarp Rusijos aneksuoto Krymo ir Donbaso separatistų kontroliuojamų teritorijų Ukrainos rytuose, tapo vienų įnirtingiausių kautynių židiniu nuo Maskvos karinės invazijos pradžios vasario pabaigoje.

Miesto gyventojai pasakoja apie siaubingus nuniokojimus ir pragariškas sąlygas. Mieste, iki invazijos pradžios turėjusiame apie pusę milijono gyventojų, dabar dar yra likę apie 120 tūkst. žmonių.

Kyjivas ketvirtadienį apkaltino savo kaimynę Vengriją pataikaujant Kremliui dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir trikdant Europos Sąjungos vienybę.

„Akivaizdu, kad po rinkimų Budapeštas atliko kitą žingsnį – padėdamas [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui tęsti agresiją prieš Ukrainą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime, paskelbtame po Vengrijos premjero Viktoro Orbano pokalbio telefonu su Kremliaus vadovu.

V.Putinas pasveikino V.Orbaną po jo partijos pergalės per praeitą savaitę įvykusius parlamento rinkimus, užtikrinusios premjerui ketvirtą kadenciją valdžioje.

Abu lyderiai dar kartą pasikalbėjo trečiadienį. Tąsyk V.Orbanas sakė V.Putinui, kad Vengrija būtų pasiruošusi mokėti Rusijai rubliais už importuojamas rusiškas dujas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas

„Manome, kad šis pranešimas apie pasirengimą mokėti rubliais už rusiškas dujas yra nedraugiška pozicija mūsų valstybės atžvilgiu. Tokie pareiškimai taip pat prieštarauja Europos Sąjungos bendrai pozicijai“, – pažymėjo Ukrainos URM.

V.Orbanas sakė, kad per vėliausią pokalbį paragino V.Putiną nedelsiant paskelbti paliaubas Ukrainoje, taip pat pakvietė Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderius susitikti su Rusijos lyderiu Budapešte.

„Pasiūlymai surengti Ukrainos ir Rusijos taikos derybas Budapešte atrodo ciniški, – sakoma Kyjivo pranešime. – Jei Vengrija iš tikrųjų nori padėti užbaigti karą, štai kaip tai galima padaryti: liaukitės griovę ES vienybę, palaikykite naujas sankcijas Rusijai, teikite karinę pagalbą Ukrainai ir nekurkite papildomų finansavimo šaltinių Rusijos karo mašinai.“

Kyjivas pridūrė, kad Vengrija vengė pripažinti „nepaneigiamą Rusijos atsakomybę“ už Ukrainoje įvykdytus žiaurumus, ir perspėjo, kad toks elgesys gali „sustiprinti Rusijos nebaudžiamumo jausmą ir skatinti ją vykdyti naujus žiaurumus prieš ukrainiečius“.

V.Orbanas anksčiau palaikė su V. Putinu glaudesnius ryšius negu bet kuris kitas ES lyderis.

Per pokalbį su Rusijos prezidentu jis pakartojo savo poziciją, kad Vengrija netieks ginkluotės Ukrainai ir nepritars ES planuojamam įvesti embargui rusiškiems energijos ištekliams, nuo kurių Vengrija yra labai priklausoma.

Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Paryžiuje, kai jo ambasada per „Twitter“ paskelbė nuotrauką, kurioje esą matyti „filmavimo aikštelė“, kur ukrainiečiai neva inscenizuoja civilių žudynes Bučos mieste, išprovokavusias pasipiktinimą visame pasaulyje.

„Atsakydamas į šlykščius ir provokuojančius Rusijos ambasados Prancūzijoje pareiškimus apie žiaurumus Bučoje nusprendžiau iškviesti Rusijos ambasadorių“, – per tviterį pranešė užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis teigia, kad Kyjivo regione esanti Borodianka buvo visiškai sugriauta.

VIDEO: Vaizdai iš išlaisvintos Borodiankos – Ukrainos pareigūnai teigia, kad ten galėjo būti žiauriau nei Bučoje

Vaizdai iš išlaisvintos Borodiankos – Ukrainos pareigūnai teigia, kad ten galėjo būti žiauriau nei Bučoje

Reuters

„Borodianka buvo visiškai sunaikinta rusų okupantų. Karinio objekto čia nebuvo. Tačiau tai nesustabdė priešo. Nes jis atėjo žudyti, naikinti, prievartauti ir plėšti.

Gelbėtojai ardo kadaise vaizdingo miesto Kyjivo regione griuvėsius. Teritorija išminuojama“, – feisbuke rašė D.Monastyrskis.

Rusijos raketos per naktį sunaikino keturias degalų saugyklas Ukrainos miestuose Mykolajive, Charkive, Zaporižioje ir Čuhujive, pranešė Rusijos gynybos ministerija, skelbia „Sky News“.

Ministerija teigė, kad šiuos objektus Ukraina naudojo savo kariuomenei aprūpinti netoli Mykolajivo ir Charkivo bei Donbaso regione tolimuosiuose pietryčiuose.

Jei ši informacija pasitvirtins, tai gali tapti iššūkiu Ukrainos pajėgoms, besiginančioms nuo, jų teigimu, suintensyvėjusio puolimo Donbaso regione.

Ketvirtadienį arba penktadienį gali būti susitarta dėl naujo ES sankcijų Rusijai etapo, įskaitant draudimą importuoti anglis, sakė vyriausiasis bloko diplomatas Josepas Borrellis.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

Tai įvyko po to, kai vakar ES nepavyko susitarti dėl siūlomų sankcijų uždrausti rusiškas anglis.

Aukšto rango ES pareigūnas sakė, kad pirmadienį blokas aptars naftos embargą Rusijai, skelbia „Sky News“.

Ukraina ketvirtadienį toliau bandys evakuoti civilius gyventojus 10 humanitarinių koridorių, sakė šalies ministro pirmininko pavaduotoja. 

Iryna Vereščuk sakė, kad gyventojai, bandantys palikti apgultą Mariupolio miestą, turės naudotis savo transporto priemonėmis.
 

Austrija išsiunčia iš šalies keturis Rusijos diplomatus, kurie, kaip įtariama, elgėsi nesuderinamai su savo diplomatiniu statusu, pranešė Austrijos užsienio reikalų ministro atstovė spaudai.

Šalis prisijungė prie kitų ES šalių, tokių kaip Prancūzija, Italija ir Vokietija, kurios šią savaitę ėmėsi panašių veiksmų po įtariamų karo nusikaltimų Bučoje.

Tačiau skirtingai nei šios šalys, Austrija nesakė, kad šį žingsnį žengė dėl Rusijos pajėgų veiksmų Ukrainoje, skelbia „Sky News“.

Trys diplomatai dirba Rusijos ambasadoje, o dar vienas yra įsikūręs Zalcburge.

Jiems liepta išvykti iš šalies iki balandžio 12 d.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį dar kartą paragino NATO šalis parūpinti Kyjivui visos jo kovai su Rusijos invazija reikalingos ginkluotės.

„Mano darbotvarkė labai paprasta. Joje – tik trys punktai: ginklai, ginklai ir ginklai“, – D.Kuleba sakė žurnalistams prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje.

„Raginu visus sąjungininkus atidėti į šalį savo delsimą, nenorą [ir] parūpinti Ukrainai visko, ko jai reikia“, – tęsė jis.

Kyjivas spaudžia Vakarus didinti ginklų tiekimo apimtis ir perduoti sunkiosios ginkluotės, įskaitant oro erdvės gynybos sistemas, artileriją, tankus ir naikintuvus, Maskvai susitelkus į puolimą Ukrainos rytuose.

AP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

D.Kuleba sakė, kad Europos ekonominė galiūnė Vokietija „gali padaryti daugiau“, ir kritikavo sąjungininkus, kad jie vis dar vengia perduoti Ukrainai puolamosios ginkluotės.

„Šis skirtumas tarp gynybos ir puolimo netenka prasmės, kalbant apie padėtį mano šalyje“, – teigė D.Kuleba.

„Šalys, sakančios „tieksime Ukrainai ginamąją ginkluotę, bet negalime tiekti jiems puolamųjų ginklų“, veidmainiauja – tai tiesiog nesąžiningas, nepateisinamas požiūris“, – pabrėžė jis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė esąs tikras, kad sąjungininkai „svarstys poreikį parūpinti daugiau priešlėktuvinės gynybos sistemų, prieštankinių ginklų, lengvesnės, bet taip pat sunkesnės ginkluotės ir įvairių tipų ginklų Ukrainai“.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock savo ruožtu sakė, kad Berlynas „su mūsų partneriais nuodugniai aiškinasi, kaip galėtume paremti Ukrainą ateityje – intensyviau ir labiau koordinuotai, nes jie turi teisę gintis“.

Raudonojo Kryžiaus kolona trečiadienį atvažiavo į Ukrainos pietinį Zaporižios miestą, nesugebėjusi pasiekti Rusijos pajėgų apsiausto Mariupolio uostamiesčio, pranešė vienas ten esantis naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Lydimi Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) atstovų septyni autobusai ir mažiausiai 40 privačių automobilių atvežė į Zaporižią šimtus evakuotųjų iš Rusijos pajėgų okupuotų teritorijų per pirmąją sėkmingą tarptautinę evakuacijos operaciją nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje.

TRKK nurodė, kad daugiau evakuotų žmonių yra ištrūkę iš Mariupolio, iš dalies tebekontroliuojamo Ukrainos pajėgų, bet jie buvo paimti iš netoliese esančio Rusijos kariuomenės užimto Berdiansko uostamiesčio.

Oleho Sinehubovo nuotr./Iziumo miesto gyventojų evakuacijai skirti autobusai

„Šie žmonės iš tikrųjų patyrė blogiausia“, – AFP sakė TRKK atstovė Lucile Marbeau.

„Girdėjome žmones šnekant, kad jie turėjo iš Mariupolio išeiti pėsčiomis. Mariupolyje vis dar nėra maisto, vandens, elektros“, – pridūrė ji.

L.Marbeau paaiškino, kad Mariupolyje „nėra beveik jokio ryšio“, todėl gyventojai negali paskambinti savo artimiesiems arba išsiaiškinti, kaip jie galėtų ištrūkti iš miesto.

TRKK per socialinius tinklus pranešė, kad į Zaporižią buvo atvežta daugiau kaip 500 evakuotųjų.

Keleiviai pasakojo, kad Zaporižią pasiekė maždaug po 26 val. trukusios kelionės, kirtę daug patikros postų. Pasak jų, vyrai būdavo išlaipinami iš autobusų ir daugeliu atvejų priverčiami nusirengti, Rusijos kariams tikintis aptikti karinių tatuiruočių arba žymių, rodančių, kad jie nešiojo ginklą.

Pirmadienį Raudonasis Kryžius pranešė, kad jo komanda, keliomis dienomis anksčiau pasiųsta pamėginti padėti evakuoti civilius iš Mariupolio, buvo sulaikyta policijos Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

„Twitter“ žinutėje sakoma, kad Raudonojo Kryžiaus darbuotojai penkias dienas mėgino pasiekti miestą, kuris yra nuolat bombarduojamas Rusijos pajėgų nuo pat invazijos pradžios.

„Tačiau dėl saugumo aplinkybių tai buvo neįmanoma, – pridūrė organizacija. – Mieste tebėra įstrigę tūkstančiai [civilių gyventojų]. Jiems skubiai reikalingas saugus kelias pasitraukti, o tenai reikia nugabenti pagalbos.“

Rusijos pajėgos praeitą mėnesį smogė vienam Raudonojo Kryžiaus sandėliui mieste, iki karo turėjusiame pusę milijono gyventojų. Pareigūnai perspėjo, kad Mariupolyje vystosi humanitarinė katastrofa.

Tikėtina, kad uostamiestyje tebėra likę apie 120 tūkst. žmonių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė manąs, jog Rusija stengiasi nuslėpti įrodymus, kad Mariupolyje žuvo „tūkstančiai“ žmonių ir dar daugiau buvo sužeisti.

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova per platformą „Telegram“ citavo įvykių liudininkus, pasakojusius, kad Rusijos pajėgos atsigabeno kilnojamųjų krematoriumų ir kitos sunkiosios įrangos griuvėsiams mieste valyti.

Daugelis mėginimų evakuoti Mariupolio gyventojus žlugo, bet daliai jų pavyko pavojingomis sąlygomis savarankiškai ištrūkti iš miesto.

Mariupolio meras anksčiau šią savaitę pateikė vertinimą, kad apie 90 proc. miesto yra visiškai sugriauta.

TRKK atsisakė komentuoti, ar mėginta nuvežti pagalbos siunta pasiekė Mariupolį.

Kai kurie iš okupuotų zonų pabėgę civiliai ir humanitarinės pagalbos savanoriai Zaporižioje pastarosiomis savaitėmis sakė AFP žinantys iš pirmų lūpų, kad Rusijos kariai pagalbos siuntas pasisavina.

 NATO mielai ir greitai priimtų Suomiją ir Švediją, jei jos nuspręstų pateikti paraiškas dėl stojimo, trečiadienį sakė šio karinio aljanso civilinis vadovas, Rusijos karui Ukrainoje smarkiai padidinus narystei pritariančių suomių ir švedų skaičių.

Karinė organizacija taip pat galėtų būti pasirengusi suteikti saugumo garantijas šioms šalims, jei bet koks galimas narystės siekis supykdytų Rusiją, sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Praėjusį mėnesį atlikta suomių transliuotojo „Yle“ apklausa parodė, kad pirmą kartą daugiau kaip 50 proc. suomių pritaria stojimui į NATO. Kaimyninėje Švedijoje panaši apklausa parodė, kad pritariančiųjų narystei NATO yra daugiau nei nepritariančiųjų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

„Jei jos nuspręstų teikti paraiškas, tikiuosi, kad visos sąjungininkės mielai jas sutiks“, – sakė J.Stoltenbergas reporteriams Briuselyje, NATO užsienio reikalų ministrams susirinkus aptarti karo Ukrainoje.

„Žinome, kad jos gali lengvai prisijungti prie šio aljanso, jei nuspręstų to paprašyti“, – pridūrė jis. 

JAV Senatas vienbalsiai priėmė įstatymo projektą dėl Antrojo pasaulinio karo programos atnaujinimo, kuris leis prezidentui Joe Bidenui supaprastinta tvarka siųsti ginklus ir kitą gynybos pagalbą Ukrainai.

Senatoriai palaikė vadinamąjį Lendlizo įstatymą, nes Ukrainos kariškiai įrodė, kad su okupantais gali kovoti tik turėdami reikiamą ginkluotę, o ne dalyvaujant užsienio kariams.

Lendlizo programa buvo sukurta ir įgyvendinta Antrojo pasaulinio karo metais. Ji vis dar laikoma lūžio tašku, nes leido JAV greitai papildyti sąjungininkų atsargas be daug laiko reikalaujančių procedūrinių kliūčių.

Rusija blokuoja humanitarinės pagalbos pristatymą į apsiaustą Mariupolio uostamiestį, nes nori  nuslėpti įrodymus apie tūkstančius ten nužudytų žmonių, trečiadienį pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.  

„Priežastis, kodėl mes negalime patekti į Mariupolį su humanitariniu kroviniu, yra būtent ta, kad jie bijo... jog pasaulis pamatys, kas ten vyksta“, – sakė V.Zelenskis Turkijos televizijai „Haberturk TV“ .

„Manau, kad ten tragedija, tai pragaras, žinau, kad ten žuvo ne dešimtys, o tūkstančiai žmonių, įvairių žmonių, ir tūkstančiai buvo sužeisti“, – kalbėjo prezidentas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Visgi jis išreiškė įsitikinimą, kad Rusijai nepavyks nuslėpti visų įrodymų.

„Jie negalės viso to paslėpti ir palaidoti visų žuvusių ir sužeistų ukrainiečių. Tai toks skaičius, tūkstančiai žmonių, to neįmanoma paslėpti“, – sakė V.Zelenskis. 

Pasak prezidento, Rusija jau bandė nuslėpti įrodymus apie nusikaltimus Bučoje šalia Kyjivo ir keliuose aplinkiniuose miestuose. Ukrainos pareigūnai kaltina Rusijos pajėgas ten vykdžius brutalias civilių žudynes.

„Jie sudegino šeimas. Šeimas. Vakar vėl radome vieną šeimą: tėvas, motina, du vaikai. Du maži, visai maži vaikai, – sakė V.Zelenskis. – Todėl ir pasakiau, kad jie yra naciai.“

Paklaustas apie taikos derybas su Rusija, V.Zelenskis sakė, kad „jos vis tiek turės įvykti“.

„Manau, kad be jų sunku sustabdyti šį karą“, – sakė jis.

Tačiau prezidentas pridūrė, kad jam sunku prisiversti tęsti derybas su Maskva, „nes suprantame, su kuo turime reikalą“.

Didžiosios Britanijos kariuomenės vadai rengia planus siųsti šarvuočius į Ukrainą, pranešė „The Times“.

Jungtinė Karalystė didina Ukrainai siunčiamos ginkluotės kiekį, nes mano, kad artimiausios trys savaitės bus lemiamos karo baigčiai.

Gynybos ministerijoje svarstoma siųsti šarvuotas mašinas „Mastiff“ arba „Jackal“, kurios gali būti naudojamos kaip žvalgybinės arba tolimojo patruliavimo transporto priemonės. Jos galėtų leisti Ukrainos pajėgoms toliau judėti į priekį Rusijos linijų link.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./„Jackal“ šarvuotis

Kanada iškvies Rusijos ambasadorių dėl pranešimų apie civilių gyventojų žudynes Kyjivo priemiesčiuose Bučoje ir Irpinėje, pareiškė užsienio reikalų ministrė Mélanie Joly, skelbia BBC.

VIDEO: Bučos gyventojai bando grįžti į normalų gyvenimą: „Šiuo metu dar negaliu išreikšti visų savo emocijų“

Bučos gyventojai bando grįžti į normalų gyvenimą: „Šiuo metu dar negaliu išreikšti visų savo emocijų“

Reuters

Taip pat žiūrėkite

01:50

V.Zelenskis kaltina Putiną karo nusikaltimais: „Rusija yra teroristinė valstybė, tai akivaizdu ir turi būti oficialiai paskelbta“

00:49

V.Zelenskis pusvalandį praleido Bučoje – sukrėstas vaizdų po žudynių prezidentas kreipsis dėl dar griežtesnių sankcijų Rusijai

VIDEO: 15min susisiekė su lietuviu, tarnaujančiu Ukrainoje: „Aš pats, kaip karys, nesuprantu, kaip galima civilius žmones žudyti?“

15min susisiekė su lietuviu, tarnaujančiu Ukrainoje: „Aš pats, kaip karys, nesuprantu, kaip galima civilius žmones žudyti?“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atmetė Lenkijos ministro pirmininko kritiką dėl reguliariai vykstančių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Scanpix“/AP nuotr./Emmanuelis Macronas

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pirmadienį pareiškė, kad ištisas valandas trukę E.Macrono pokalbiai telefonu su V.Putinu, kurį jis dėl brutalaus karo prieš Ukrainą lygino su Adolfu Hitleriu, nedavė jokios naudos.

„Šie pareiškimai nepagrįsti ir skandalingi“, – E.Macronas trečiadienį sakė televizijai TF1, kai buvo paklaustas apie lenkų premjero komentarus, keliančius pavojų Europos Sąjungos vienybei, vykstant priešpriešai su Maskva dėl Ukrainos.

Plačiau skaitykite čia.

Okupantų kariniai komisariatai kviečia rusų vyrus, kurie jau 10 metų yra atleisti iš karinės tarnybos, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pažymima, kad Rusija toliau ieško būdų, kaip išspręsti probleminį žmogiškųjų išteklių papildymo savo padaliniuose klausimą.

„Rusijos kariniai komisariatai suaktyvino darbą su karo prievolininkais, kurie buvo atleisti iš karinės tarnybos po 2012 m. ir turi vairuotojo, mechaniko-vairuotojo, žvalgybos karininko, taip pat jaunesniųjų vadų specialybes. Oficiali priežastis, dėl kurios jie buvo iškviesti į karinės registracijos ir šaukimo įstaigas, yra trijų mėnesių trukmės šių karinių profesijų mokymas“, – teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Taip pat pažymima, kad vadinamosios Padniestrės-Moldovijos Respublikos teritorijoje, kurios gyventojai turi Rusijos pilietybę, vykdomas atitinkamas propagandinis darbas.

Pranešime teigiama, kad dalis išvestų Rusijos karinių dalinių dislokuoti palapinių stovyklose kai kurių su Ukraina besiribojančių Rusijos regionų teritorijoje. Pažymima, kad kariai atsisako dalyvauti tolesnėse kovinėse operacijose Ukrainos teritorijoje.

„Minėto personalo moralinė ir psichologinė būklė yra žema ir turi tendenciją blogėti“, – teigiama ataskaitoje.

Italijoje aktyvistai trečiadienį surengė akivaizdžią protesto prieš Rusijos karą Ukrainoje akciją, kurios taikiniu tapo vieno rusų televizijos laidų vedėjo, artimo prezidento Vladimiro Putino režimui, vilą ir nudažė jos baseino vandenį raudona spalva.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiro Solovjovo vila prie Komo ežero Italijoje

Prie Komo ežero esančioje Pianelo del Larijo savivaldybėje esančios vilos, kaip pranešama, priklausančios rusų propagandininkui Vladimirui Solovjovui, sienos buvo aprašinėtos žodžiais „žudikas“ ir „karui ne“, o jos baseino vanduo – nudažytas raudonai, matyti naujienų agentūros ANSA paskelbtose nuotraukose.

Plačiau skaitykite čia.

Mariupolio meras sakė, kad mieste žuvo daugiau kaip 5 000 civilių gyventojų, skelbia „Sky News“.

Ukrainos valdžios institucijos ieško žuvusiųjų ir toliau renka įrodymus apie galimus Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje.

VIDEO: Žurnalistai pasidalino medžiaga iš Mariupolio – neginčijamai paneigė Rusijos skleidžiamą propagandą

Žurnalistai pasidalino medžiaga iš Mariupolio – neginčijamai paneigė Rusijos skleidžiamą propagandą

Associated Press

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį balsuos dėl Rusijos pašalinimo iš žmogaus teisių institucijos. 

Jungtinių Valstijų JT ambasadorė Linda Thomas-Greenfield pateikė šį pasiūlymą, reaguodama į kaltinimus, kad Rusijos pajėgos žudė civilius gyventojus netoli Kyjivo. 

Rusijos pajėgos „persigrupuoja ir vykdo žvalgybą“, kad galėtų vykdyti puolimą Donbaso regione Rytų Ukrainoje, kuriam priklauso Doneckas ir Luhanskas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Generalinis štabas pateikė šią atnaujintą informaciją:

• Pagrindinės Rusijos pajėgų pastangos – „pralaužti Ukrainos pajėgų gynybą“ Donecko regione.
• Jie taip pat bando visiškai kontroliuoti Mariupolio miestą.
• Rusijos pajėgos toliau apšaudo Charkivą Ukrainos šiaurės rytuose.
• Rusijos pajėgos naudojasi geležinkelio linijomis, kad galėtų greitai pervežti karinius krovinius. Į Kupiansko geležinkelio stotį šiaurės rytų Ukrainoje iš Valuikių stoties Belgorode, Rusijoje, atvyko ginklų ir kitos įrangos.
• Ukrainos pajėgos iš Rusijos karių atsiėmė Osokorivką netoli Chersono Ukrainos pietuose.

Okupantai blokuoja visus bandymus patekti į Mariupolį, sako Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja ir Ukrainos okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk, kurią cituoja UNIAN.

„Kasdien bandome prasiveržti į Mariupolį, tačiau okupacinės pajėgos ir jų vadovybė Rusijos Federacijoje blokuoja visus mūsų ir tarptautinių organizacijų bandymus“, – sakė ji.

Nuotr. iš Irynos Vereščuk „Facebook“ paskyros/Iryna Vereščuk

Pasak I.Vereščuk, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto delegacija turėjo visus reikiamus Rusijos ir Ukrainos leidimus vykti į Mariupolį ir evakuoti žmones.

„Tačiau be to, kad jiems nebuvo leista pravažiuoti, vadinamoji DNR grupė juos suėmė ir beveik parą laikė už grotų. Tačiau mes ir toliau sieksime prasiveržti į Mariupolį“, – pabrėžė ministro pavaduotoja.

Ji pabrėžė, kad taip pat rengiami koridoriai į kitas užblokuotas bendruomenes, kuriais būtų galima pristatyti humanitarinę pagalbą ir evakuoti žmones.

VIDEO: Sugriauta 90 proc. Mariupolio – žmonių lavonai į morgus vežami sunkvežimiais

Sugriauta 90 proc. Mariupolio – žmonių lavonai į morgus vežami sunkvežimiais

Reuters

Nuo ketvirtadienio Hostomelio mieste, esančiame netoli Kyjivo, įvesta savaitės trukmės komendanto valanda, pranešė Ukrainos parlamento narė Lesia Vasylenko.

Ši komendanto valanda, kuri prasidės balandžio 7 d. 6 val. ryto ir tęsis iki balandžio 14 d. 6 val. ryto, yra „būtina priemonė“ miestui išminuoti ir civiliams gyventojams saugiai sugrįžti, sakė L.Vasilenko.

Trečiadienį pasirodė pranešimų, kad po 35 dienas trukusios Rusijos pajėgų okupacijos Hostomelyje dingo šimtai žmonių.

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova sakė, kad liudininkai jai sakė, jog kai kurie iš dingusiųjų buvo nužudyti, nors ji nepasakė, kiek tokių buvo.

L.Denisova taip pat teigė, kad Rusijos kariai okupuotose pietų Ukrainos teritorijose vykdo „masinio teroro“ ir plėšikavimo kampaniją.

VIDEO: Ukrainoje sunaikintas sunkiausias pasaulio orlaivis – jo atkūrimas kainuotų daugiau nei 3 mlrd. JAV dolerių

Ukrainoje sunaikintas sunkiausias pasaulio orlaivis – jo atkūrimas kainuotų daugiau nei 3 mlrd. JAV dolerių

Reuters

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu Turkijos leidiniui „HaberTurk“, trečiadienį paskelbtame prezidento feisbuko paskyroje, sakė, kad šimtai vaikų rusakalbiuose regionuose žuvo per Rusijos oro antskrydžius.

„Jie sako, kad gina rusakalbius žmones. Bet tai, kas vyksta Mariupolyje, Melitopolyje, kas nutiko Berdianske ir Charkive, [šiuose miestuose] yra daug rusakalbių, – sakė V.Zelenskis, – ir jie sakė šiems žmonėms, kad atvyksta jų ginti.“

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Šimtai vaikų šiuose rusakalbiuose regionuose žuvo nuo jų oro antskrydžių“, – sakė jis.

VIDEO: V.Zelenskis: Bučoje nužudyta ir nukankinta daugiau kaip 300 žmonių

V.Zelenskis: Bučoje nužudyta ir nukankinta daugiau kaip 300 žmonių

Reuters

Taivanas įvedė naujas sankcijas Rusijai, nukreiptas prieš 57 aukštųjų technologijų prekių eksportą, trečiadienį pareiškė salos Ekonomikos reikalų ministerija, skelbia CNN.

Taivano valstybinės Centrinės naujienų agentūros duomenimis, tarp šių prekių yra nurodyta telekomunikacijų įranga, integrinių grandynų dalys ir kintamojo dažnio diskai, kurie gali būti naudojami ir civiliniais, ir kariniais tikslais. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Taivanas

Sankcijos įsigalioja nedelsiant, teigė ministerija ir pridūrė, kad išplėsta eksporto kontrolė atitinka tarptautines sankcijas, kuriomis siekiama „sugriežtinti strateginių aukštųjų technologijų prekių eksporto ir srautų į Rusiją reglamentavimą“. 
 

Prezidento Joe Bideno vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais pareiškė, kad JAV įspėjo Indiją, jog po invazijos į Ukrainą ji neturėtų pernelyg glaudžiai bendradarbiauti su Rusija.

„Mūsų žinia Indijos vyriausybei yra ta, kad išlaidos ir pasekmės, kurias ji patirtų dėl aiškesnio strateginio suartėjimo su Rusija, bus didelės ir ilgalaikės“, – trečiadienį žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinės ekonomikos tarybos direktorius Brianas Deese'as.

„Be abejo, yra sričių, kuriose mus nuvylė tiek Kinijos, tiek Indijos sprendimai invazijos kontekste“, – pridūrė jis.

Indija atsisakė taikyti sankcijas Rusijai, kaip tai padarė kitos šalys.

Ši šalis, kurią JAV laiko atsvara Kinijos galiai Azijoje, yra didžiausia Rusijos ginklų importuotoja, praneša agentūra „Bloomberg“.

Naujausiame prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimesi feisbuke jis ragina pasaulio šalių vyriausybes sugriežtinti sankcijas Rusijai ir įspėja, kad to nepadarius, tai būtų „leidimas“ jai tęsti išpuolius prieš Ukrainą.

„Šiandien Vakarų šalys paskelbė naują sankcijų paketą Rusijos Federacijai. Šis paketas atrodo įspūdingai. Tačiau to nepakanka“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Vis dar vargu ar jį galima pavadinti proporcingu blogiui, kurį pasaulis matė Bučoje. Su blogiu, kuris tęsiasi Mariupolyje, Charkivo apšaudyme, Rusijos bandyme pradėti naują visuotinį kruviną puolimą Donbase“, – kalbėjo prezidentas.

Jis sako, kad Ukraina ir toliau reikalauja „visiškai blokuoti“ Rusijos bankų sistemą, o demokratinis pasaulis – atsisakyti pirkti rusišką naftą.

Jis taip pat paragino Vakarų lyderius, kurie, pasak jo, dar nerado stuburo pasipriešinti Rusijai.

„Kai kurie politikai vis dar nesugeba nuspręsti, kaip apriboti dolerių ir eurų srautą į Rusiją iš prekybos nafta, kad nekiltų pavojus jų pačių ekonomikai“, – pridūrė jis.

„Rusijos naftos tiekimo embargas vis tiek bus taikomas. Bus rastas formatas. Vienintelis klausimas – kiek dar ukrainiečių vyrų ir moterų Rusijos kariškiai suspės nužudyti, kad jūs, kai kurie politikai, o mes jus pažįstame, galėtumėte iš kur nors pasiskolinti šiek tiek ryžto“, – sakė V.Zelenskis.

VIDEO: V.Zelenskio komentaras iš Bučos: Rusija turi mąstyti greičiau, jei turi kuo mąstyti

V.Zelenskio komentaras iš Bučos: Rusija turi mąstyti greičiau, jei turi kuo mąstyti

Reuters

JAV gynybos departamento pareigūnai pareiškė, kad Rusijos pasitraukimas iš Kyjivo ir Černihivo regionų jau baigtas.

„Rusijos pajėgos netoli Kyjivo ir Černihivo baigė pasitraukimą iš šio regiono, kad galėtų iš naujo konsoliduotis ir persitvarkyti Baltarusijoje ir Rusijoje“, – trečiadienį žurnalistams sakė Pentagono pareigūnas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Johnas Kirby

„Mes nematome Rusijos pajėgų Kyjivo apylinkėse arba Černihivo apylinkėse ar aplink jas“, – vėliau pridūrė Pentagono atstovas Johnas Kirby, sakydamas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pasiekė nulį savo strateginių tikslų“.

„Jis iš tikrųjų perėmė tik nedidelių gyventojų centrų kontrolę....Jie neužėmė Charkivo“, – sakė jis.

Rusijos karinis puolimas Rytų Ukrainoje jau intensyvėja, rašo BBC. Rusija ir jos įgaliotiniai dabar kontroliuoja apie 90 proc. Luhansko ir daugiau nei pusę Donecko sričių teritorijos.

Ukrainos pajėgos čia kariauja jau aštuonerius metus. Jų daliniuose yra vieni labiausiai užgrūdintų šalies karių. Vakarų pareigūnai sako, kad Donbase dislokuotos Ukrainos pajėgos yra geriausiai apmokyti ir aprūpinti daliniai.

Rusijos puolimui veržiantis iš šiaurės, rytų ir pietų, kyla realus pavojus, kad netrukus jos gali būti apsuptos ir atkirstos, rašo BBC.

„Keliaudami į rytus link fronto linijos matėme naujas Ukrainos gynybines pozicijas ir kasamas tranšėjas.

Važiuojant į Ukrainos fronto poziciją Luhansko srityje vis garsiau girdėjosi rusų artilerijos garsai. Apšaudymo dundesys persipynė su retkarčiais pasigirstančiais šaulių ginklų šūviais“, – rašo BBC žurnalistas.