2026-01-21 10:42 Atnaujinta 2026-01-22 01:01

Davosas. Trumpas atšaukia grasinimus dėl muitų Europos šalims

Prezidentas Donaldas Trumpas Šveicarijos Davose Europos lyderiams pareiškė, kad nesiųs kariuomenės perimti Grenlandijos iš Danijos ir atšaukė savo grasinimus dėl muitų Europos šalims. Jis taip pat užsiminė apie naują susitarimą dėl Grenlandijos. Svarbiausias žinias iš Davoso skaitykite žemiau.
Donaldas Trumpas
Donaldas Trumpas / AFP/ „Scanpix“

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

BBC: jei Putinas būtų buvęs Davose, būtų plojęs

19:06

AFP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas
AFP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas

Jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų buvęs Davose, jis, tikėtina, būtų plojęs, sako BBC redaktorius Steve‘as Rosenbergas savo trumpame komentare.

„Per Donaldo Trumpo kalbą Davose neišgirdome nieko itin naujo Ukrainos klausimu, tačiau akivaizdu, kad prezidentas vis dar siekia taikos susitarimo. Jo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir žentas Jaredas Kushneris rytoj turi vykti į Maskvą derybų su Vladimiru Putinu. Didžiąją dalį D.Trumpo kalbos salėje tvyrojo akmeninė tyla, bet galbūt jei ten būtų sėdėjęs V.Putinas, jis būtų plojęs“, – sako BBC redaktorius

Pasak jo, daugiausia D.Trumpo kritikos buvo skirta ne Maskvai, o Europos lyderiams ir NATO, o tai visada yra muzika Kremliaus ausims.

Rusija palankiai vertina įtampą ir stresą Vakarų aljansui, kurį sukėlė Grenlandijos saga, sako BBC žurnalistas.

Žiniasklaidos šaltiniai pateikė daugiau detalių apie susitarimą dėl Grenlandijos

00:34 Atnaujinta 01:01

Grenlandija /  / AP
Grenlandija / / AP

Neįvardyti šaltiniai laikraščiui „The New York Times“ sakė, kad NATO šalių kariniai pareigūnai aptarė kompromisą, pagal kurį Danija leistų JAV įgyti suverenitetą tam tikrose mažose Grenlandijos teritorijose, kad būtų galima statyti karines bazes. Leidinį cituoja „The Guardian“.

JAV jau turi mažiausiai 750 karinių bazių apie 80 užsienio šalių, įskaitant kosminių pajėgų bazę Grenlandijoje, kuriai ji, galima sakyti, faktiškai taiko suverenitetą, be to, turi užsienio ambasadas, kurios laikomos suverenios teritorijos dalimi, rašo „The Guardian“.

Panašių detalių vienas NATO pareigūnas pateikė ir CNN. Jis teigė, kad vienas pasiūlymas, kuris buvo aptartas trečiadienį vykusiuose NATO pareigūnų susitikimuose ir kuris buvo svarstomas ankstesniuose aljanso narių ir NATO vadovo Marko Rutte diskusijose, buvo galimybė Danijai leisti JAV statyti daugiau karinių bazių Grenlandijoje, kurios būtų statomos žemėje, laikomoje suverenia JAV teritorija.

CNN pastebi, jog nėra aišku, ar šis pasiūlymas galiausiai bus įtrauktas į susitarimą, apie kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas po susitikimo su M.Rutte, tačiau, kaip teigė pareigūnas, apskritai JAV karinės jėgos stiprinimas Grenlandijoje buvo pagrindinė diskusijų tema.

Šaltinis CNN taip pat nurodė, kad dalis D.Trumpo paskelbto Grenlandijos susitarimo apima 1951 m. sutarties, reglamentuojančios JAV karinį buvimą saloje, peržiūrą.

Ši sutartis tarp JAV ir Danijos leido JAV kariuomenei nuolat būti Grenlandijoje. Per Šaltąjį karą saloje veikė daugiau nei dešimt JAV karinių objektų.

Pasibaigus Šaltajam karui, visi, išskyrus vieną, buvo uždaryti. Tačiau dėl D.Trumpo grasinimų perimti salą Danija teigė, kad būtų pasveikinti papildomi karinių pajėgų ištekliai. Be to, M.Rutte skatino tokį peržiūrėjimą kaip būdą patenkinti D.Trumpo reikalavimus.

NATO atstovės Allison Hart pareiškime teigiama, kad būsimose derybose dalis dėmesio bus skirta „užtikrinti, kad Rusija ir Kinija niekada neįsitvirtintų Grenlandijoje – nei ekonomine, nei karine prasme“.

Anot CNN, tai leidžia manyti, kad atnaujintoje sutartyje galėtų būti konkrečių nuostatų, draudžiančių Pekinui ir Maskvai veikti Grenlandijoje.

Baltieji rūmai pranešė, kad detalės dėl D.Trumpo Grenlandijos susitarimo dar turi būti galutinai suderintos „visų suinteresuotųjų šalių“, ir jos bus paskelbtos po to.

„Jei šis susitarimas bus įgyvendintas – o prezidentas D.Trumpas labai viliasi, kad taip bus – Jungtinės Valstijos pasieks visus savo strateginius tikslus Grenlandijos atžvilgiu, už labai mažą kainą, amžinai“, – teigiama Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karoline Leavitt pareiškime.

D.Trumpas pareiškė, kad susilaikys nuo muitų įvedimo Europos šalių prekėms, kurios priešinasi jo pastangoms įsigyti Grenlandiją, kalbėdamas apie „būsimo susitarimo koncepcija“, kuri, jo teigimu, buvo pasiekta dėl salos.

„The Guardian“: NATO pareiškime nėra užuominos apie JAV Grenlandijos įsigijimą

00:03

Markas Rutte / NICOLAS TUCAT / AFP
Markas Rutte / NICOLAS TUCAT / AFP

Leidinys „The Guardian“ pastebi, jog yra ženklų, kad diplomatai bando JAV prezidento Donaldo Trumpo atsitraukimą nuo reikalavimo įsigyti Grenlandiją pateikti kaip naudą visiems, kad nepiktintų prezidento.

Tai matyti iš NATO atstovės Allison Hart pareiškimo JAV transliuotojui MSNOW.

Tačiau NATO pareiškime nepatvirtinama, kad buvo pasiektas bet koks susitarimas ar susitarimo koncepcija. Vietoj to, jame teigiama, kad NATO generalinis sekretorius Markas Rutte turėjo „labai produktyvų susitikimą“ su D.Trumpu, „per kurį jie aptarė kritinę saugumo reikšmę Arkties regione visiems sąjungininkams, įskaitant Jungtines Valstijas“.

Pareiškime taip pat nurodoma, kad šios diskusijos buvo orientuotos į NATO sąjungininkų „kolektyvinį saugumą“.

„Derybos tarp Danijos, Grenlandijos ir Jungtinių Valstijų bus tęsiamos, siekiant užtikrinti, kad Rusija ir Kinija niekada neįsitvirtintų Grenlandijoje – nei ekonomine, nei karine prasme.“

Trumpas prakalbo apie naują susitarimą dėl Grenlandijos

22:25

Donaldas Trumpas / MANDEL NGAN / AFP
Donaldas Trumpas / MANDEL NGAN / AFP

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas po to, kai atšaukė grasinimą įvesti muitus Europos šalims dėl Grenlandijos, prakalbo apie naują susitarimą, rašo BBC.

Interviu CNBC televizijai D.Trumpas sakė, kad dabar „ant stalo yra susitarimo koncepcija“. Paklaustas, ką tai reikštų, jis atsakė, kad tai „šiek tiek sudėtinga, bet paaiškinsime vėliau“.

Jis teigė, kad preliminarus susitarimas yra „toks, kokį norėjau pasiekti“.

D.Trumpas sakė, kad tiki, jog NATO vadovas Markas Rutte bendravo su Danija ir kitomis aljanso narėmis dėl šio pasiūlymo.

Jis pridūrė, kad „susitarimas galios amžinai“.

Interviu metu jis sakė, kad susitarimas apimtų NATO dalyvavimą jo siekiamoje gynybos sistemoje „Auksinis kupolas“, taip pat „mineralinių išteklių teises“ JAV.

„Tai ilgalaikis susitarimas. Tai yra galutinis ilgalaikis susitarimas. Mano manymu, jis visiems suteikia labai palankią poziciją“, – CNN sakė D.Trumpas.

Rutte patikino Trumpą dėl NATO įsipareigojimų

21:58

Markas Rutte / FABRICE COFFRINI / AFP
Markas Rutte / FABRICE COFFRINI / AFP

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte JAV prezidentą Donaldą Trumpą patikino, kad jei JAV kada nors būtų užpultos, „jūsų sąjungininkai bus šalia jūsų", rašo BBC.

Jis pridūrė, jog D.Trumpo vadovavimo metu NATO yra stipresnė. 

D.Trumpas sakė, kad tikisi, jog tai tiesa, ir pabrėžė, jog M.Rutte yra geras žmogus, kuris niekada jam nėra melavęs.

Tačiau D.Trumpas pridūrė, kad žiūrėdamas, kas vyksta su Grenlandija, „stebiuosi, nes man Grenlandija reikalinga dėl saugumo“.

D.Trumpas sakė, kad apie M.Rutte gali pasakyti vieną dalyką: „jis nori saugumo visiems mums“.

BBC primena, kad anksčiau savo kalboje JAV prezidentas teigė, kad problema su NATO yra ta, jog JAV būtų pasirengusios padėti savo sąjungininkams, „bet aš nesu tikras, ar jie būtų pasirengę mums padėti, jei mes jiems paskambintume“.

Trumpas atšaukia grasinimus dėl muitų Europos šalims

21:46

AFP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas
AFP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neįves muitų, kurie turėjo įsigalioti vasario 1 dieną.

Įraše socialiniame tinkle „Truth Social“ jis teigė, jog po „labai produktyvaus susitikimo“ su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte buvo „suformuotas būsimo susitarimo dėl Grenlandijos pagrindas“.

Pasak jo, „Šis sprendimas, jei bus galutinai įgyvendintas, bus labai naudingas Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir visoms NATO šalims.“

Jis sakė, kad susitarimas, kurį jis aptarė su NATO generaliniu sekretoriumi, reiškia, kad jis nebetaikys naujų muitų Europos šalims, kurios priešinosi jo siekiams aneksuoti Arkties salą.

„Remdamasis šiuo supratimu, neįvesiu muitų, kurie turėjo įsigalioti vasario 1-ąją. Taip pat vyksta papildomos diskusijos dėl vadinamojo „Auksinio kupolo“ projekto, susijusio su Grenlandija.

Tolesnė informacija bus pateikta, deryboms tęsiantis. Už derybas bus atsakingi viceprezidentas J.D.Vance’as, valstybės sekretorius Marco Rubio, specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas ir, prireikus, kiti asmenys – jie atsiskaitys tiesiogiai man. Dėkoju už dėmesį šiam klausimui“, – rašė jis.

Šeštadienį D.Trumpas paskelbė, kad nuo vasario įves 10 proc. importo mokestį prekėms iš aštuonių Europos valstybių. Šios šalys išreiškė paramą Danijai po to, kai JAV prezidentas suintensyvino raginimus Vašingtonui perimti pusiau autonominę Danijos teritoriją Grenlandiją.

D.Trumpas tvirtina, kad JAV ši teritorija reikalinga saugumo sumetimais dėl galimų Kinijos ir Rusijos grėsmių.

Trumpas atsisakė karinės intervencijos į Grenlandiją, tačiau neatmeta kitų variantų

21:33

15min montažas/Donaldas Trumpas
15min montažas/Donaldas Trumpas

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė matantis galimybę sumokėti tam tikrą pinigų sumą už Grenlandiją, dabar, kai atmetė karinės jėgos naudojimą jai įgyti, rašo CNN.

„Galėčiau tai įsivaizduoti“, – sakė jis, paklaustas, ar yra kaina, kurią būtų pasirengęs sumokėti už Danijai priklausančią teritoriją.

„Tačiau yra ir didesnė kaina – saugumo kaina, nacionalinio saugumo, turiu omenyje, tarptautinio saugumo.Tai ir yra tikroji kaina. Tai didžioji kaina“, – teigė D.Trumpas.

CNN primena, kad Danija yra aiškiai pareiškusi, kad jos teritorija neparduodama. Tačiau D.Trumpas ne kartą pareiškė, jog yra būtina, kad ji atsidurtų JAV kontrolėje.

„Ji bus saugesnė, stipresnė, tai bus geriau Europai ir geriau mums, tad pažiūrėsime, kas nutiks“, – sakė jis.

Paklaustas, kokios pasekmės lauktų šalių, kurios priešintųsi jo siekiui, D.Trumpas išsisukinėjo.

„Tai jums teks išsiaiškinti patiems“, – atsakė jis.

Mūšis dar nesibaigė

Kaip rašo BBC korespondentas Paulas Adamsas, Davose susirinkusi auditorija veikiausiai su palengvėjimu klausėsi D.Trumpo, kuris išbraukė karinius veiksmus iš galimų variantų perimti Grenlandiją.

Jis klausia: „Tačiau ar jis apskritai kada nors buvo svarstomas?“ ir pastebi, kad „Šiaurės Karolinos respublikonų senatorius Thomas Tillisas mano, kad ne“.

„Tai niekada nebuvo svarstoma“, – sakė senatorius.

Pasak jo, Kongresas tiesiog nebūtų toleravęs karinės intervencijos.

„Jei kas nors mano, kad JAV Kongresas būtų leidęs perkelti kokias nors kariuomenės pajėgas į Grenlandiją, manau, jog per dvi savaites būtume turėję veto neįveikiamą daugumą“, – teigė jis.

BBC korespodentas pastebi, kad „invazijos perspektyva buvo paskutinė iš ilgos retorinių granatų serijos, kurias prezidentas metė į vidaus ar tarptautines diskusijas“.

Jo manymu, tokie pareiškimai skirti suklaidinti ir demoralizuoti prezidento oponentus, o kartais ir jo sąjungininkus.

Jis teigia: „Po šiandienos dūmai kiek prasisklaidė, tačiau mūšis dar toli gražu nesibaigė“.

Iš Danijos užsienio reikalų ministro – žinutė Trumpui

21:10

Larsas Lokke Rasmussenas /  / AP
Larsas Lokke Rasmussenas / / AP

Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas teigė, kad nors teigiamai vertina tai, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė nenaudoti jėgos Grenlandijai perimti, jis tikisi, kad bet kokiuose tolesniuose žingsniuose bus gerbiamos Danijos „raudonosios linijos“, rašo BBC.

„Po šios kalbos tapo visiškai aišku, kad prezidento ambicijos išlieka nepakitusios“, – žurnalistams sakė L.Rasmussenas.

Pasak jo, diplomatinės derybos tarp abiejų šalių bus tęsiamos.

„Praėjusią savaitę Vašingtone su jo viceprezidentu ir užsienio reikalų ministru pasiekėme susitarimą pradėti aukšto lygio diskusijas, siekiant išsiaiškinti, ar galime atsižvelgti į amerikiečių nuogąstavimus… taip, kad būtų gerbiamos mūsų raudonosios linijos“, – teigė jis.

„Mes nepradedame jokių derybų, grindžiamų atsisakymu pagrindinių principų. To niekada nedarysime“, – pridūdė ministras.

Gitanas Nausėda: Rusijos tyla kelia nerimą dėl Ukrainos

21:02

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijos tyla dėl taikos pasiūlymų Ukrainoje kelia nerimą ir nesuteikia pagrindo optimizmui.

Tai šalies vadovas sakė interviu telefonu iš Davoso praėjus kelioms valandoms po to, kai Donaldas Trumpas pareiškė, kad taikos susitarimas yra gana arti.

„Man šitoje visoje situacijoje šiek tiek nerimą kelia Rusijos tyla ir jos tyla gali ir nebūti gera byla, – 15min sakė Nausėda.

Jis pabrėžė, kad pirminis 28 punktų taikos planas buvo itin palankus Rusijai, o naujas 20 punktų planas buvo „didelis žingsnis į Ukrainos interesų pusę“.

„Dabar klausimas, kokia yra Rusijos reakcija? Kol kas nematome oficialios Rusijos reakcijos. Norime, kad taika Ukrainoje būtų pasiekta sąžiningomis sąlygomis. Kol nebus Rusijos atsako, kalbėti apie šito plano perspektyvą būtų truputį ankstoka“, – sakė Nausėda.

Visą interviu skaitykite čia: Po Donaldo Trumpo kalbos – Gitano Nausėdos reakcija

 

Trumpas: kartais reikia diktatoriaus

20:37

AFP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas
AFP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas

Kaip praneša „Politico“, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ką tik Davose pasakė 15 minučių trukmės kalbą verslo lyderių grupei. Aptardamas ankstesnę savo kalbą, kiek nukrypo nuo temos.

„Už tą kalbą sulaukėme gerų atsiliepimų. Paprastai jie sako: „jis baisus, diktatoriaus tipo žmogus, aš esu diktato..." Bet kartais diktatoriaus reikia. Tačiau šįkart jie to nesakė. Ir ne, čia sveikas protas, viskas paremta sveiku protu, žinote. Tai nėra nei konservatyvu, nei liberalu, nei dar kas nors – sakyčiau, 95 procentai yra tiesiog sveikas protas, ir būtent tai mes turime“, – JAV lyderį citavo „Politico“.

ES įstatymų leidėjų protestas dėl Grenlandijos: sustabdė prekybos susitarimą su JAV

20:14

Grenlandija / JONATHAN NACKSTRAND / AFP
Grenlandija / JONATHAN NACKSTRAND / AFP

Europos Parlamentas nusprendė sustabdyti darbą dėl Europos Sąjungos (ES) prekybos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, protestuodamas prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus įsigyti Grenlandiją ir grasinimus įvesti muitus Europos sąjungininkams, kurie priešinasi jo planui, rašo „Reuters“.

ES asamblėja svarstė teisės aktų pasiūlymus panaikinti daugelį ES importo muitų JAV prekėms, kurie yra pagrindinė liepos pabaigoje  sudaryto susitarimo dalis, taip pat toliau taikyti nulinį muitą JAV omarams, kaip buvo iš pradžių sutarta su D.Trumpu 2020 m. Pasiūlymai turi būti patvirtinti Parlamento ir ES vyriausybių.

Daugelis įstatymų leidėjų skundėsi, kad prekybos susitarimas yra nesubalansuotas, nes ES turi sumažinti daugumą importo muitų, o JAV laikosi 15 proc. tarifo.

Leidinys pažymi, kad anksčiau jie atrodė linkę jį priimti, nors ir su tam tikromis sąlygomis.

Europos Parlamento prekybos komitetas turėjo nustatyti savo poziciją balsavimuose sausio 26–27 d. Tačiau dabar tai atidėta.

Komiteto pirmininkas Berndas Lange trečiadienį spaudos konferencijoje sakė, kad naujos muitų grėsmės sugriovė susitarimą ir dabar jis bus atidėtas iki tol, kol bus pranešta kitaip.

Kitas atnaujinimas po   30 s.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą