Svarbiausios žinios
Putinas žada 1 milijardą Trumpui: sugalvojo suktą planą
14:58
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pareiškė, kad yra pasirengęs nusiųsti 1 mlrd. dolerių Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo taikos tarybai, tačiau yra vienas niuansas, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Kaip praneša rusų propagandinė žiniasklaida tai – ne šiaip vienas milijardas dolerių. Tai milijardas dolerių iš amerikiečių įšaldyto Rusijos turto.
Teigiama, kad šie klausimai turėtų būti aptarti ketvirtadienį per derybininko Steve'o Witkoffo vizitą Maskvoje.
Nutekintame dokumente, apie kurį anksčiau pranešė BBC, nurodoma kad Taikos valdybos valstybėms-narėms bus suteiktos atnaujinamos trejų metų kadencijos, o nuolatinės vietos bus suteiktos toms, kurios įneš 1 mlrd. dolerių.
„Net ir dabar, dar prieš spręsdami klausimą dėl dalyvavimo pačios Taikos tarybos sudėtyje ir darbe, atsižvelgdami į ypatingus Rusijos santykius su Palestinos žmonėmis, manau, galėtume Taikos tarybai nusiųsti 1 mlrd. dolerių iš ankstesnės JAV administracijos įšaldytų Rusijos aktyvų“, – pareiškė jis dieną anksčiau, komentuodamas JAV prezidento D.Trumpo kvietimą prisijungti prie jo iniciatyva sukurtos naujos tarptautinės struktūros.
Savo ruožtu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patikslino, kad įneštas Rusijos indėlis turėtų per Taikos tarybą pasiekti Palestiną, kad būtų sprendžiamos humanitarinės problemos.
Iš 2022 m. įšaldytų maždaug 300 milijardų dolerių Rusijos rezervų 210 mlrd. eurų buvo laikomi Europoje ir apie 50 mlrd. dolerių Jungtinėse Valstijose, rodo CBR ataskaitos.
Norint nusiųsti 1 mlrd. dolerių Taikos tarybai, reikėtų atblokuoti Rusijos įšaldytą turtą ir „tam tikrų veiksmų“ iš Jungtinių Valstijų pusės, pažymėjo D.Peskovas.
Tuo pačiu Rusija neprarado vilties susigrąžinti užblokuotas atsargas.
„Tai nereiškia, kad mes, tarkime, praradome viltis dėl savo aktyvų grąžinimo. Bet kuriuo atveju tęsime kovą ir ginsime savo teises. Manome, kad visas šis turtas visose šalyse, kad ir kur jis būtų laikomas, laikomas neteisėtai, ir su tuo nesutinkame, toliau naudosime visas įmanomas priemones, kad šis turtas būtų atblokuotas“, – aiškino jis.
V.Putinas eilinį kartą pabrėžė, kad Rusija visada rėmė bet kokias pastangas, kuriomis siekiama stiprinti tarptautinį stabilumą, ir vertina dabartinės JAV administracijos indėlį ieškant Ukrainos krizės sprendimo.
„Beje, likusios mūsų pačių lėšos iš JAV įšaldytų aktyvų taip pat galėtų būti panaudotos atgauti nuo karo veiksmų nukentėjusias teritorijas po to, kai bus sudaryta Rusijos ir Ukrainos taikos sutartis. Tokią galimybę aptariame ir su JAV administracijos atstovais“, – pažymėjo Kremliaus šeimininkas.
Trumpas: susitarimas dėl Grenlandijos leistų JAV „daryti ką tik norime“ bendradarbiaujant su NATO
23:55
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, grįždamas iš Davoso į Vašingtoną lėktuvu „Air Force One“, bendravo su žurnalistais.
Paklaustas apie detales, susijusias su galimu susitarimu dėl Grenlandijos, jis teigė, kad šis susitarimas būtų „neribotos trukmės“, o JAV ten galėtų „kariškai daryti ką tik norime“.
„Derybos vyksta, pažiūrėsime, kas bus“, – sakė D.Trumpas.
Pasak jo, Jungtinės Valstijos „visi kartu dirbs“ su NATO, nes Aljansas „bus įtrauktas į šį procesą“, tačiau JAV nereikės mokėti už nieką, išskyrus „Auksinio kupolo“ priešraketinės gynybos sistemą.
Paklaustas, ar Danija pritaria šiai idėjai, D.Trumpas atsakė: „Manau, kad visiems tai patinka“, pridurdamas, jog daugiau informacijos žiniasklaidai pateiks „po dviejų savaičių“.
„Bomba“ – neutralizuota, bet ar ilgam?“: svarbiausi Davoso forumo akcentai
23:01
Paskutinė akimirka, kai pasirinkus teisingą laidą neutralizuojama bomba – taip galima apibūdinti šių metų Davoso Pasaulio ekonomikos forumą. Leidinys TVNET išskyrė svarbiausius susitikimo Davose akcentus.
Dar prieš Davoso forumą įtampa kilo dėl griežto JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimo Danijai priklausančią Grenlandiją perduoti Jungtinėms Valstijoms.
Nebuvo atmesta nei aneksija, nei karinių priemonių panaudojimas.
Kai kelios Europos šalys sukritikavo D.Trumpo veiksmus, JAV prezidentas paskelbė, kad nuo vasario joms taikys papildomą 10 proc. muitą, kuris vėliau dar labiau padidės.
Vakarų lyderiai į forumą atvyko niūriai, bet karingai nusiteikę.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Danija: po Donaldo Trumpo ir NATO vadovo susitikimo durys deryboms su JAV yra atviros
21:19
Danijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė, kad po Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte durys vis dar atviros tinkamoms deryboms su JAV.
Užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas žurnalistams sakė, kad trečiadienį įvykusio D.Trumpo ir M.Rutte susitikimo rezultatas buvo teigiamas ir atveria duris tinkamoms deryboms tarp Kopenhagos, Grenlandijos ir JAV.
Jis pridūrė, kad Danija ir JAV dalijasi vienodais tikslais dėl saugumo Arktyje, tačiau nebūtinai vienodais metodais juos pasiekia.
„Dabar yra galimybė mums suderinti dalykus“, – sakė L.L.Rasmussenas.
D.Trumpas atsisakė grasinimų jėga užimti Grenlandiją po trečiadienio susitikimo su M.Rutte, sakydamas, kad pasiekė preliminarų susitarimą dėl Danijos autonominės teritorijos.
Šio susitarimo, pasiekto Šveicarijos Davoso kurorte Pasaulio ekonomikos forume, detalės kol kas lieka miglotos.
Trumpas: sandoris dėl Grenlandijos „kuriamas“ ir bus „nuostabus JAV“
21:01
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas grįždamas iš Davoso į Vašingtoną socialiniuose tinkluose paskelbė trumpą žinutę, kurioje teigia: „Grenlandijos struktūra kuriama ir bus nuostabi JAV.“
Visas prezidento įrašas skamba taip:
„Grįžtu į Vašingtoną. Tai buvo neįtikėtinas laikas Davose. Grenlandijos struktūra kuriama ir bus nuostabi JAV, o Taikos taryba yra kažkas, ko pasaulis dar nematė – labai ypatinga. Vyksta tiek daug gerų dalykų! PREZIDENTAS DONALDAS J.TRUMPAS“
Emmanuelis Macronas palankiai vertina pasikeitusią JAV prezidento poziciją dėl Grenlandijos
20:54
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pasveikino Donaldo Trumpo atsitraukimą dėl Grenlandijos, teigdamas, kad vieningas Europos pasipriešinimas paveikė JAV lyderio sprendimą.
„Kai Europa vieningai reaguoja į grėsmes ir naudoja turimas priemones, ji gali užsitikrinti pagarbą“, – žurnalistams sakė E.Macronas.
„Grįžome prie situacijos, kuri atrodo daug priimtinesnė, nors ir toliau išliekame budrūs“, – pridūrė jis.
D.Trumpas atsisakė grasinimų jėga užimti Grenlandiją po trečiadienio susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte, sakydamas, kad pasiekė preliminarų susitarimą dėl Danijos autonominės teritorijos.
Grenlandijos premjeras teigia nežinantis apie JAV ir NATO vadovų susitarimo dėl salos turinį
19:59
Grenlandijos ministras pirmininkas ketvirtadienį pareiškė, kad nežino susitarimo dėl Danijos autonominės teritorijos, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė po susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte, turinio.
Premjeras ketvirtadienį taip pat pabrėžė, kad joks susitarimas dėl Grenlandijos negali būti sudarytas be jos pareigūnų dalyvavimo.
„Niekas kitas, išskyrus Grenlandiją ir Danijos Karalystę, neturi įgaliojimų sudaryti sandorių ar susitarimų dėl Grenlandijos ir Danijos Karalystės be mūsų“, – teigė Jensas-Frederikas Nielsenas.
„Mes turime tam tikras raudonas linijas (...). Turime gerbti savo teritorinį vientisumą. Turime gerbti tarptautinę teisę, suverenitetą“, – pridūrė premjeras.
D.Trumpas atsisakė grasinimų jėga užimti Grenlandiją po trečiadienio susitikimo su M.Rutte, sakydamas, kad pasiekė preliminarų susitarimą dėl Danijos autonominės teritorijos.
Šio susitarimo, pasiekto Šveicarijos Davoso kurorte Pasaulio ekonomikos forume, detalės kol kas lieka miglotos.
J.-F.Nielsenas teigė, kad vertina teigiamai D.Trumpo pareiškimą, jog jis nenaudos jėgos prieš Grenlandiją, pridurdamas, kad nežino naujausio susitarimo detalių.
„Nežinau, kas yra susitarime ar sandoryje dėl mano šalies“, – žurnalistams sakė jis.
Pasak J.-F.Nielseno, jis nedalyvavo jokiose diskusijose dėl Grenlandijos klausimo.
Jungtinės Valstijos ir Danija persiderės dėl 1951 metų Grenlandijos gynybos pakto, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis, susipažinęs su D.Trumpo ir M.Rutte derybomis.
Šaltinis teigė, kad Europos sąjungininkai taip pat sustiprins saugumą Arktyje, tačiau pabrėžė, kad amerikiečių bazių įkūrimas Grenlandijoje pagal JAV suverenitetą nebuvo aptartas.
Anksčiau ketvirtadienį Grenlandijos vicepremjeras Mute Egede socialiniame tinkle pareiškė, kad bet koks bandymas perduoti šią Arkties salą būtų nepriimtinas.
Nausėda apie santykius su JAV: reikia bendradarbiavimo, o ne konfrontacijos
19:47 Atnaujinta 21:38
Tvyrant įtampai dėl Grenlandijos ateities, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad saugumo klausimai turi būti sprendžiami kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) bendradarbiaujant, o ne konfrontuojant.
„Labai svarbu, kad visi saugumo klausimai būtų sprendžiami kartu, o bendradarbiavimas turėtų būti pagrindinis raktinis žodis, o ne konfrontacija“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
Jis tvirtino matantis „gerų pokyčių“, po to, kai trečiadienį Davose JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pastarąsias savaites reiškęs pretenzijas dėl Grenlandijos, pradėjo švelninti toną.
„Manau, kad matau gerų pokyčių nuo vakar Davose vykusio susitikimo, kur turėjau galimybę išklausyti prezidento D.Trumpo kalbą. Manau, labai svarbu suprasti, kad galime pasiekti daug daugiau, sustabdydami Rusijos ir Kinijos agresiją ir užtikrindami stabilumą Arkties ir Šiaurės Atlanto regione, jei tai darysime kartu“, – tikino G.Nausėda.
Vis tik prezidentas pabrėžė, kad Lietuva remia Danijos teritorinį vientisumą.
„Danija labai padėjo Lietuvai, ypač pirmaisiais metais po nepriklausomybės atgavimo. O mums teritorinis vientisumas yra principas, tiesiog neliečiamas tarptautinių santykių principas“, – aiškino jis.
Paklaustas, ar pastarieji įvykiai nesusilpnino pasitikėjimo NATO 5-uoju straipsniu, G.Nausėda akcentavo, kad jis nėra kvestionuojamas.
„Niekas nekvestionavo (NATO – BNS) 5 straipsnio, o (...) D.Trumpas vakar minėjo, kad tai yra ilgalaikis Jungtinių Valstijų įsipareigojimas ir ilgalaikė prievolė“, – nurodė jis.
„Dinamika kyla iš JAV pusės ir aš manau, kad mums reikėtų nustoti sekti įvykiams iš paskos (...) nebepriimtina, apgailestauti ar kažkuo tai skųstis. Tokia laikysena, ji niekuo Europai nepadės. Europa turi užimti savo poziciją, tą savo poziciją aiškiai artikuliuoti. Ir aš manau, kad geriausias būdas susigrąžinti JAV norą bendradarbiauti, pasitikėjimą, siūlyti pozityvią dienotvarkę, kitaip tariant, net ir Arkties arba Grenlandijos atžvilgiu“, – sakė G.Nausėda.
Į Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje atvykęs prezidentas taip pat pabrėžė tikintis, kad saugumo problemas pavyks išspręsti ir Europos lygmeniu.
„Jei galime išspręsti visas problemas dvišaliu pagrindu, kodėl negalime to padaryti visos Europos lygmeniu? Manau, kad tai įmanoma, ir esu dėl to optimistiškai nusiteikęs“, – teigė jis.
„Šįvakar turėsime galimybę aptarti situaciją ne tik iš prekybos tarifų perspektyvos, bet ir žvelgiant plačiau“, – tikino prezidentas.
Ketvirtadienį Davose kartu su kitais steigėjais D.Trumpas pasirašė vadinamosios Taikos tarybos, kurią pristato kaip tarptautinių konfliktų sprendimo instituciją, chartiją. G.Nausėda, paklaustas, ar Lietuva turėtų dalyvauti organizacijos veikloje, teigė, jog pirmiausia reikia išsiaiškinti visas detales.
„Norint kalbėti apie įstojimą arba neįstojimą į tam tikras iniciatyvas, pirmiausia reikia labai gerai išsiaiškinti apie kokį mandatą kalbame. Pirminis mandato projektas buvo pasiūlytas, leido manyti, kad tai yra Gazos problemos sprendimas ir dėmesys taikai Gazos ruože. Tačiau ilgainiui tapo aišku, kad tai (...) ne tiek Gazos problemos sprendimo institucija, (...) kuri savyje turi tam tikrų ir Jungtinių Tautų bruožų. Tai klausimas, prieš priimant tokius sprendimus prisijungti prie tokios naujai gimstančios organizacijos, pirmiausia reikia suprasti, koks bus jos santykis su kitomis tarptautinėmis institucijomis“, – nurodė jis.
G.Nausėda taip pat pabrėžė, kad klausimų kelia ir Baltarusijos dalyvavimas Taikos tarybos veikloje.
„Jeigu čia kalba apie taiką, (...) ką bendro su taika turi valstybė, kuri padeda Rusijai, kuri, beje, irgi buvo pakviesta. (...) Šiuo metu aš tokio didelio optimizmo ir entuziazmo (dėl dalyvavimo – BNS) neturiu“, – aiškino prezidentas.
Kaip rašė BNS, D.Trumpas trečiadienį atsitraukė nuo grasinimų jėga perimti Grenlandiją iš sąjungininkės Danijos, paskelbdamas nekonkretų susitarimą dėl šios Arkties teritorijos saugumo užtikrinimo.
Apie tai, kad JAV ir Europos ginčą dėl Grenlandijos galėtų užbaigti susitarimas dėl bendros atsakomybės už Arkties ir Šiaurės Atlanto regionų saugumą, anksčiau yra kalbėjęs ir G.Nausėda.
Anksčiau JAV lyderis grasino įvesti muitus Daniją dėl Grenlandijos aktyviai palaikančioms Europos šalims, tačiau ir nuo šio grasinimo atsitraukė.
Tuo metu Europos Parlamentas sustabdė prekybinio susitarimo su JAV įgyvendinimą, reaguodamas į ankstesnius D.Trumpo grasinimus.
Merzas sveikina Europos „vienybę ir ryžtą“ ginant Grenlandiją
19:25
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas taip pat pabrėžė, kad Europos „vienybė ir ryžtas“ parodė, jog tai gali turėti įtakos kovojant su Donaldo Trumpo siekiais dėl Grenlandijos.
Jis sako esąs „dėkingas“, kad JAV prezidentas atsisakė savo „pirminių planų aneksuoti Grenlandiją“ ir grasinimų muitais.
Po forumo Davose Donaldas Trumpas išvyko iš Šveicarijos
19:24
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį išvyko iš Šveicarijos, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas.
Baltųjų rūmų šeimininkas dalyvavo Pasaulio ekonomikos forume Davose, kur dominavo įtampa dėl Grenlandijos klausimo.
Skelbiama, kad D.Trumpas iš Ciuricho oro uosto išskrido lėktuvu „Air Force One", praėjus dienai po to, kai jo atvykimas į Šveicariją dėl techninių priežasčių vėlavo kelias valandas.
Dūris Trumpui: Lenkijos premjeras sako, kad yra skirtumas tarp lyderystės ir dominavimo
19:21
Po kelias savaites trukusio Donaldo Trumpo grasinimų dėl Grenlandijos ES vadovai susirinko Briuselyje į neeilinį aukščiausiojo lygio susitikimą aptarti nestabilių transatlantinių santykių „naujos normos“. Vienas pirmųjų kalbėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas atkreipė Amerikos dėmesį, kad egzistuoja skirtumas tap dominavimo ir lyderystės.
Jis sakė, kad svarbiausia, „manau, mums visiems akivaizdu, yra išlaikyti Europos vienybę – tai veikia“.
Pasak D.Tusko, kad ES vienybė ir bendradarbiavimas su kitomis ES nepriklausančiomis partnerėmis, pavyzdžiui, Jungtine Karalyste, Kanada, Islandija ir Norvegija, yra „vienintelis būdas parodyti šią labai keistą problemą, su kuria šiandien susiduriame tarptautinėje politikoje“.
Prievarta nėra geras metodas
Aštriai užsimindamas apie D.Trumpą, jis tikino, kad „prievarta nėra geras metodas, ypač mūsų santykiuose su... transatlantiniais partneriais“.
Jis pabrėžė, kad yra „labai atsidavęs“ transatlantiniams santykiams, o JAV yra strategiškai svarbios Lenkijai.
Tačiau po to jis pridūrė:
„Visada priėmėme JAV lyderystę kaip kažką visiškai natūralaus, bet ... mums visiems, taip pat ir mūsų partneriams Vašingtone, svarbu suprasti skirtumą tarp dominavimo ir lyderystės. Lyderystė yra gerai.“
Tolesniuose komentaruose lenkų kalba jis sakė, kad šiandien nesitiki jokių fejerverkų, ir pažymėjo, kad susitikimas buvo sušauktas prieš D.Trumpo vakar vakare įvykusį posūkį dėl muitų ir Marko Rutte „sunkią ir vis dar neaiškią“ misiją „pabandyti civilizuotai išspręsti Grenlandijos klausimą“.
Tačiau jis tikino, kad vis tiek labai svarbu parodyti ES vienybę reaguojant į D.Trumpo komentarus, ir sakė, kad Europa – ne tik ES – turėtų sutelkti dėmesį į santykių su JAV apsaugą nuo „žlugimo“.
D.Tuskas taip pat perspėjo vadovus, kad dėl „nereikalingo“ blaškymosi kitais klausimais negalima išleisti iš akių blogėjančios padėties Ukrainoje.
Nereikia pataikauti Trumpui
Jis sakė, kad tikėjosi sulaukti didesnės pažangos Ukrainos klausimu, ir apgailestavo, kad Davose buvo šiek tiek iššvaistyta galimybė pasiekti pažangos šiais klausimais, bei pridūrė, kad tikisi, jog nuo šiol Ukrainai vėl bus skiriama daugiau dėmesio.
Atsakydamas į klausimus, jis taip pat pabrėžtinai kalbėjo, kad ES neturėtų siekti „pataikauti“ D.Trumpui ir tvirtai ginti savo vertybes, tačiau lygiai taip pat perspėjo, kad bet kokios antiamerikietiškos nuotaikos nebūtų skubota reakcija į dabartinę administraciją.
-
Europa žada tvirtą atsaką į Donaldo Trumpo Grenlandijos gambitą
-
Gitanas Nausėda: reikia didinti spaudimą Rusijai, kuriant jai strategines dilemas
-
„Pažiūrėkite, kur atsidūrėme“: Macronas piktinasi, kad Trumpas naudojasi Europa
-
Danija ignoruoja Davosą: premjerė Frederiksen įvardijo datą, kai „reiks būti pasiruošus viskam“
