Socialiniuose tinkluose platinama vaizdo įrašo ištrauka, kurioje A.Bocquet pasakoja visiškai Rusijos dezinformacijos naratyvus atitinkančią istoriją apie Bučą.
Jo teigimu, jis lankėsi Bučoje su „Azov“ kariais ir matė, kaip ten suvežami žuvusiųjų kūnai, kurie esą buvo išmėtyti gatvėse miesto centre, o vėliau – nufotografuoti žurnalistų. Taip esą Ukraina inscenizavo kruvinas skerdynes, kuriomis apkaltino Rusiją.
Kas nutiko Bučoje?
Buča yra miestas, esantis maždaug 30 km nuo Kyjivo. Pirmosiomis savaitėmis po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios jis buvo okupuotas Rusijos kariuomenės.
Ukrainiečiams susigrąžinus miestą, buvo rasti kūnai, masinės kapavietės ir plėšimų pėdsakai, rodantys prieš civilius gyventojus įvykdytus karo nusikaltimus.
Vietos valdžios institucijos pranešė, kad nuo invazijos pradžios iki miesto išlaisvinimo žuvo 381 žmogus.
Nepriklausomos humanitarinės organizacijos, tokios kaip „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“, dokumentavo Rusijos nusikaltimus prieš Ukrainos civilius gyventojus Bučoje.
„Amnesty International“ ataskaitoje atskleista, kad miesto okupacijos metu Rusijos kariai vykdė ukrainiečių kankinimus ir neteismines egzekucijas.
„Human Rights Watch“ analizė parodė, kad rusai įsibraudavo į namus, tardė gyventojus ir grobdavo vyrus (neinformuodami jų artimųjų apie sulaikytųjų buvimo vietą).
„Human Rights Watch“ savo ataskaitoje praneša apie užfiksuotus nusikaltimų prieš civilius gyventojus atvejus okupuotuose Ukrainos Černihivo, Charkivo ir Kyjivo regionų rajonuose.
Organizacija skelbia apie pakartotinio išžaginimo atvejį; du skubios mirties bausmės vykdymo atvejus – vienas šešių vyrų, kitas – vieno vyro; kitus neteisėto smurto ir grasinimų civiliams atvejus nuo 2022 metų vasario 27 dienos iki kovo 14 dienos.
Kariai taip pat buvo susiję su civilinio turto, įskaitant maistą, drabužius ir malkas, grobstymu. Tie, kurie įvykdė šiuos veiksmus, yra atsakingi už karo nusikaltimus, praneša „Human Rights Watch“.
„Human Rights Watch“ pranešime teigiama, kad šios organizacijos atstovai asmeniškai arba telefonu apklausė 10 žmonių, įskaitant liudininkus, nukentėjusius ir Rusijos okupuotų teritorijų vietinius gyventojus. Kai kurie žmonės, siekdami apsaugoti, prašė juos pristatyti tik pagal jų vardus arba slapyvardžius.
Visa tai – tik maža dalis Rusijos pajėgų vykdytų nusikaltimų okupuotose srityse.
Melagienos – netrukus po miesto išlaisvinimo
Po neįtikėtino žiaurumo skerdynių Ukrainos Bučos mieste, Rusijos valdžia ėmė aiškinti, esą šalies kariai „nenužudė nė vieno civilio“, o visą pasaulį šokiravę vaizdai neva surežisuoti ir tėra „Ukrainos provokacija“.
Vos kelios dienos po miesto išlaisvinimo, prokremlišką propagandą platinančiame naujienų portale „Komsomolskaja pravda“ (KP) žurnalistas Aleksandras Kocas publikavo straipsnį, pavadintą „Kodėl Bučos skerdynės yra melas?“.
Straipsnyje A.Kocas bando atrasti „įrodymų“, kad Rusijos pajėgos karo nusikaltimų užimtoje teritorijoje nevykdė, o visi gatvėse užfiksuoti žuvusių civilių kūnai – Ukrainos pajėgų darbas.
Įdomu tai, kad įvažiavimas į Ukrainą šiam žurnalistui uždraustas, tad į Bučą jis nuvykęs nebuvo nei Rusijos apgulties metu, nei po jos, jau išlaisvinus miestą.
Publikacijoje A.Kocas rašo, kad „buvo miestuose, panašiuose į Bučą Kyjivo srityje“.
Netrukus po to, kai viso pasaulio žiniasklaidą apskriejo kraupūs vaizdai, užfiksuoti atlaisvinus Bučą nuo rusų karių, Kremliaus propagandos ruporai ėmė aktyviai platinti žinią, kurią savo tekste kartoja ir A.Kocas.
„Tiesa ta, kad Rusijos kariuomenė išvyko iš Bučos, kai persigrupavo likus kelioms dienoms iki „okupacijos aukų“ aptikimo.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos ne iš karto tai suprato ir dar beveik tris dienas apšaudė miestą artilerija, nuo kurios galėjo nukentėti civiliai“, – KP straipsnyje tvirtino A.Kocas.
Tačiau tokie paaiškinimai prieštarauja tam, ką pačios Rusijos propaganda skelbė vos kelios dienos prieš Bučos išlaisvinimą.
Balandžio 1 dieną oficiali Rusijos gynybos ministerijos žiniasklaidos priemonė – televizija ir naujienų portalas „Zvezda“ – paskelbė, kad rusai „pilnai kontroliuoja“ Bučos rajoną, taip pat teritorijas nuo Irpinės upės.
Tačiau jau balandžio 3 dieną tas pats naujienų portalas paskelbė, kad Rusijos kariai paliko Bučą „likus keturioms dienoms iki to, kai žiniasklaidoje pasirodė karo nusikaltimų įrodymai“ – tai yra kovo 30 dieną.
Ruporas iš Prancūzijos
Žurnalistu prisistatantis prancūzas A.Bocquet – buvęs karys, kuris daugybėje interviu kartojo matęs Ukrainos kariuomenės neva vykdytus kankinimus. Šiuos teiginius jis grindė asmeniniais pasakojimais, tačiau nepateikė jokių faktinių įrodymų.
Jo istorijas patikrino Prancūzijos leidinio „Libération“ faktų tikrinimo skyrius „CheckNews“.
Jis teigė, kad grįžęs iš Ukrainos viešina karo nusikaltimus, kuriuos esą pats matė. Anot jo, šiuos veiksmus vykdė Ukrainos kariai, ypač „Azov“ bataliono kovotojai. Tokį naratyvą aktyviai platina Kremlius ir prorusiška žiniasklaida.
Vis dėlto „CheckNews“ surinkti faktai rodo, kad A.Bocquet pasakojimai neatitinka tikrovės.
Buvęs Karinių oro pajėgų karys ne kartą tvirtino matęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, konkrečiai – „Azov“ bataliono, įvykdytus karo nusikaltimus. Jis pasakojo apie įvykius, neva vykusius netoli Bučos.
Pasak A.Bocquet, „Azov“ kovotojai esą sistemingai šaudė į kojas paimtiems į nelaisvę rusų kariams, o kai kurie jo akivaizdoje buvo nužudyti.
Tačiau nė viena faktų tikrintojų išanalizuota nuotrauka nepatvirtina, kad A.Bocquet būtų buvęs Bučoje ar palaikęs ryšius su „Azov“ bataliono nariais. Nė viename kadre nematyti jo bendraujančio su kariais ar net stovinčio šalia jų, nors pats jis aktyviai fotografavo kontrolės postus, kuriuos kirsdavo.
„CheckNews“ taip pat gavo oficialius duomenis apie A.Bocquet įvažiavimus į Ukrainą ir išvažiavimus iš jos. Ukrainos pasieniečių duomenimis, pirmą kartą jis į šalį atvyko balandžio 4 dieną ir tą pačią dieną išvyko. Antrą kartą sieną kirto balandžio 5 dieną, o balandžio 6-ąją vėl grįžo atgal – taip pat per tą patį pasienio punktą.
Trečią kartą į Ukrainą jis atvyko tik balandžio 17 dieną per Krakoveco pasienio punktą, esantį maždaug 20 kilometrų į šiaurę nuo Lenkijos sienos. Šalyje jis išbuvo iki balandžio 19 dienos. Tai buvo ilgiausias jo buvimas Ukrainoje, trukęs mažiau nei 72 valandas. Paskutinis jo įvažiavimas įvyko tarp balandžio 19 ir 20 dienų.
Svarbu tai, kad ilgiausio savo buvimo Ukrainoje metu – balandžio 17–19 dienomis – A.Bocquet teigė matęs balandžio 18 dieną vykusį apšaudymą Lvive. Tai reiškia, kad jis fiziškai negalėjo nuvykti į Bučą ir grįžti atgal, juolab kad tuo metu mieste nevyko jokie mūšiai.
„CheckNews“ taip pat pažymi, kad A.Bocquet dar prieš šiuos pasisakymus turėjo abejotiną reputaciją.
Nors Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministerija patvirtino, kad jis iš tiesų tarnavo kariuomenėje ir buvo sužeistas per pratybas, buvę tarnybos draugai jį apibūdina kaip nepatikimą asmenį. Vienas kariškis, 2012 metais tarnavęs toje pačioje aviacijos bazėje, teigė, kad A.Bocquet dažnai meluodavo apie savo pareigas – vieniems prisistatydavo šaudymo instruktoriumi, kitiems teigdavo dirbęs Gynybos ministerijos žvalgybos struktūrose.
Kremliaus melą demaskuoja ir palydovinės nuotraukos
Palydovų padarytos nuotraukos taip pat paneigia Maskvos pareiškimus, kad Bučos gatvėse gulintys lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.
Kovo viduryje padarytoje nuotraukoje matyti, kad Bučos gatvėse keletas civilių lavonų guli gatvėje tose pačiose vietose, kur, anot Ukrainos pareigūnų, jie buvo rasti atsitraukus Rusijos pajėgoms, kelias savaites kontroliavusioms tą teritoriją į šiaurės vakarus nuo sostinės.
„Didelės raiškos „Maxar“ palydovo nuotraukos, padarytos virš Bučos Ukrainoje (į šiaurės vakarus nuo Kyjivo), patvirtina ir pagrindžia pastaruosius socialinių tinklų vaizdo įrašus ir nuotraukas, rodančias kūnus, gulinčius gatvėse ir paliktus atvirose vietose ištisas savaites“, – sakoma 2022 metais bendrovės „Maxar Technologies“ atstovo Stepheno Woodo paskelbtame pranešime.
JAV dienraštis „The New York Times“ paskelbė straipsnį, kuriame analizuojama padėtis, užfiksuota Bučos Obelų gatvėje. Balandžio 1–2 dienomis nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad šioje gatvėje guli virtinės žmonių kūnai, o palyginus su vaizdu, matomu anksčiau padarytose palydovinėse, nuotraukose daroma išvada, kad lavonai ten gulėjo mažiausiai prieš tris savaites, kai miestą tebekontroliavo Rusijos pajėgos.
Balandžio 3 dieną tarptautinei žiniasklaidai pavyko pakalbinti Rusijos karių vykdytų skerdynių Kyjivo priemiestyje Bučoje liudininkus.
Vietos gyventojai žurnalistams atskleidė, kaip rusų kariai elgėsi užimtoje teritorijoje – civiliai buvo žudomi be atvangos, o nužudytųjų kūnai dienomis gulėdavo gatvėse.
15min verdiktas: melas. Socialiniuose tinkluose platinami A.Bocquet teiginiai apie tariamai Ukrainos inscenizuotas žudynes Bučoje neatitinka faktų ir atkartoja Rusijos dezinformacijos naratyvus. Nepriklausomų tarptautinių organizacijų, žiniasklaidos tyrimų, liudininkų parodymų ir palydovinių nuotraukų duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad Bučoje Rusijos okupacijos metu buvo įvykdyti karo nusikaltimai prieš civilius gyventojus.
A.Bocquet pasakojimai nėra pagrįsti jokiais patikimais įrodymais: faktų tikrintojai nustatė, kad jis fiziškai negalėjo būti Bučoje tuo metu, apie kurį kalba, o jo teiginiai prieštarauja oficialiems sienos kirtimo duomenims, patikrintiems vizualiniams įrodymams ir nepriklausomų organizacijų ataskaitoms. Todėl teiginiai, esą Bučos žudynės buvo surežisuotos Ukrainos, yra klaidinantys ir melagingi.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
