Net 700 filmų žiūrėkite nemokamai. ŽMONĖS Cinema
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos už 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Dezinformaciją skleidžiančios grupės tiki, kad „rusai turi teisę persekioti nacius“

Dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ paskelbė tyrimą apie Balkanų regione funkcionuojančias socialinio tinklo „Facebook“ grupes ir puslapius, kuriais skleidžiamas klaidinantis turinys keliomis skirtingomis temomis. Viena svarbiausių – Rusijos agresijos palaikymas kare su Ukraina. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad šalis agresorė vaizduojama kaip turinti moralinį pranašumą prieš Ukrainą ar „blogąsias“ ir „veidmainiškas“ Vakarų šalis, o įrašų autoriai nevengia tokių teiginių kaip „rusai turi teisę persekioti nacius“ ir panašių į juos.
Daugiau nei 1330 grupių ir puslapių socialinėje žiniasklaidoje nuolat skleidė ir platino klaidinantį turinį keturiomis skirtingomis temomis – Rusijos, NATO, LGBTQIA+ ir COVID-19
Daugiau nei 1330 grupių ir puslapių socialinėje žiniasklaidoje nuolat skleidė ir platino klaidinantį turinį keturiomis skirtingomis temomis – Rusijos, NATO, LGBTQIA+ ir COVID-19 / „Zuma press“/„Scanpix“

2022 m. pradžioje daugiau kaip 80 proc. juodkalniečių namų ūkių turėjo prieigą prie interneto. Socialiniai tinklai „Instagram“ ir „Facebook“ įvardijami kaip populiariausi tarp vietos gyventojų.

ESBO ir Juodkalnijos elektroninės žiniasklaidos agentūros 2022 m. gruodį atliktas žiniasklaidos raštingumo tyrimas parodė, kad beveik 45 proc. suaugusiųjų, ieškodami juos dominančios informacijos, atsigręžia į „Facebook“, todėl jis tampa antruoju naujienų pasirinkimo šaltiniu, televizijai išliekant pirmine žiniasklaidos priemone.

Dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ paskelbė tyrimą, pagal kurį nustatyta, jog daugiau nei 1330 grupių ir puslapių socialinėje žiniasklaidoje nuolat skleidė ir platino klaidinantį turinį keturiomis skirtingomis temomis – Rusijos, NATO, LGBTQIA+ ir COVID-19.

Grupių ir puslapių turinys išreiškė prorusiškas, nukreiptas prieš NATO, prieš LGBT ir abejojančias COVID-19 priemonių veiksmingumu pozicijas. Šios grupės ir puslapiai „veikia“ buvusios Jugoslavijos regione – Bosnijoje, Kroatijoje, Juodkalnijoje ir Serbijoje.

Dezinformacijos analizės centro ekspertai atkreipė dėmesį, kad prorusiška propaganda karo Ukrainoje kontekste ne visada yra organizuojama oficialaus Kremliaus ir skleidžiama Rusijos žiniasklaidos regioninių biurų ar įvairių rusofiliškų politinių partijų skyrių.

Istorijas, kurios papildo dabartinės Rusijos Federacijos vyriausybės propaguojamus naratyvus, rengia ir tiesiogiai su Rusija nesusiję turinio kūrėjai, kurie dėl įvairių motyvų randa tam tikrą asmeninį interesą jomis dalytis su plačiąja visuomene.

Šie puslapiai ir grupės ne tik skleidžia Kremliaus dezinformaciją apie karą Ukrainoje, bet ir vartoja atitinkamą kalbą, įrodančią, kad jų nariai visiškai palaiko Rusijos poziciją karo Ukrainoje klausimu. Pagal oficialų Kremliaus nurodymą grupių ir puslapių nariai karą vadina „specialiąja karine operacija“, o neretai visus, kurie kovoja Ukrainos pusėje ar ją remia, vadina „naciais“ ar „fašistais“.

Pastebėta, kad Rusija dažnai vaizduojama kaip valstybė, turinti moralinį pranašumą prieš Ukrainą ar „blogąsias“ ir „veidmainiškas“ Vakarų šalis, o įrašų autoriai nevengia tokių teiginių kaip „rusai turi teisę persekioti nacius“ ir panašių į juos.

Dezinformacijos analitikai atkreipė dėmesį ir į tam tikrų politinių partijų vaidmenį stiprinant paramą Kremliaus politikai. Jų teigimu, dažniausiai su tuo susijusios dešiniosios, konservatyvios, tradiciškai prorusiškos partijos, tokios kaip Serbijos radikalioji partija, Serbijos judėjimas „Dveri“ ir Serbijos partija „Zavetnici“, „Tikrosios Juodkalnijos“ ir „Laisvosios Juodkalnijos“ partijos, taip pat valdančioji Bosnijos ir Hercegovinos partija „Nepriklausomų socialdemokratų aljansas“. Jų paskyros socialinėje žiniasklaidoje tapo dar vienu kanalu, naudojamu Maskvos naratyvams Vakarų Balkanuose ir (daugiausia) serbų diasporoje toliau propaguoti.

„AFP“/„Scanpix“/„Facebook“ – vienas pagrindinių dezinformacijos sklaidos kanalų
„AFP“/„Scanpix“/„Facebook“ – vienas pagrindinių dezinformacijos sklaidos kanalų

Karas Ukrainoje – būdas pritraukti auditoriją

„Debunk.org“ centro analitikai, vertindami, kaip tyrinėti puslapiai ir grupės traktuoja šią temą, pastebėjo, kad daugelis jų neturi aiškaus ideologinio motyvo skleisti oficialiąją Maskvos propagandą, tačiau į vykstantį karą Ukrainoje jie žiūri kaip į įvykį, kuriuo galima nuolat naudotis siekiant pritraukti reikalingų paspaudimų.

Neretai tokių grupių ir puslapių sekėjai gali susidurti su straipsniais, kuriuose nėra vieno aiškaus nuoseklaus pasakojimo, o juos lydi paspaudimus skatinantys pavadinimai ir pernelyg dramatizuotos nuotraukos. Kai kurie straipsniai taip pat sąmoningai klaidina skaitytoją, kad turinys yra susijęs su karu Ukrainoje, nors iš tikrųjų nagrinėjama visai kita tema.

Ekspertai atskleidė, jog kai kurios grupės ir puslapiai dalijasi dezinformacija apie karą Ukrainoje, nes tai yra dalis jų vadinamosios didesnės „misijos“ – „atverti žmonėms akis“ apie „melą“, kuriuo „pagrindinės propagandos mašinos“ maitina žmones visame pasaulyje.

Nors kai kurie šiai grupei priklausantys leidiniai, kaip ir daugelis anksčiau minėtų, taip pat orientuojasi į konservatyvią serbų stačiatikių auditoriją, daugelis jų stengiasi būti patrauklesni ir kitoms tautoms iš buvusios Jugoslavijos teritorijos, įskaitant Bosniją ir Hercegoviną bei Kroatiją.

Sprendžiant iš „Debunk.org“ duomenų bazės tyrimui pasirinktų grupių ir puslapių, tarp Kroatijos interneto vartotojų ypač populiarios tokios teorijos, kuriose Rusijos agresija Ukrainoje apibūdinama tik kaip viena mažytė dėlionės detalė daug didesnėje pasaulinėje sąmokslo schemoje.

Socialinių tinklų reguliavimas

Dezinformacijos analizės centro ekspertai pabrėžė, jog socialinių tinklų reguliavimas yra itin reikšmingas. Teigiama, kad Europos Sąjunga (ES) jau ėmėsi veiksmų didžiųjų technologijų sektoriui sureguliuoti. Susitarimas dėl direktyvų buvo pasiektas 2022 m. viduryje ir turėtų įsigalioti 2024 m.

Šie pakeitimai turėtų suteikti galimybę ES valstybėms narėms ir jų vyriausybėms reikalauti pašalinti neteisėtą turinį, kuriuo propaguojamas terorizmas, seksualinė prievarta prieš vaikus ar neapykantą kurstanti kalba. Nepaisant to, kad siūlomos taisyklės kelia pagrįstą susirūpinimą dėl žodžio laisvės, kuri tebėra pagrindinis visų demokratinių visuomenių principas, tik taip būtų pasiekta galimybė pažaboti vis didėjančią dezinformacijos problemą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
IKEA tvarumo ir klimato ataskaitose – išradimai iš Lietuvos
Reklama
Gyvenimiško patarimo – ne į ekspertus, o į būrėjus: sėkmės kavos tirščiuose ieško 12 proc. lietuvių
Reklama
Išskaidote investicijas? Ar žinote visas rizikas bei galimybes?
Reklama
Lietuvių sukurtas dokumentinis serialas – odė Baltijos šalių šefams
Užsisakykite 15min naujienlaiškius