Anot jų, kai pokalbis tarp Kremliaus šeimininko ir jo pareigūno įsismarkavo, D.Kozakas pareiškė V.Putinui, kad yra pasirengęs už tai būti suimtas arba sušaudytas.
D.Kozakas tik vėliau sužinojo, kad Rusijos vadovas tą jų pokalbį telefonu paleido per garsiakalbį, kad visi prezidento administracijos aukšto rango pareigūnai taptų reto nepaklusnumo liudininkais, nurodė šaltiniai.
67-erių D.Kozakas atsistatydino iš V.Putino administracijos pavaduotojo pareigų šių metų rugsėjį. Buvo praėjęs mėnesis po to, kai „The New York Times“ paskelbė straipsnį, kuriame paaiškėjo jo privačiai išsakyta kritika karui Ukrainoje.
Šeši pašnekovai, nenorėję atskleisti savo tapatybės, pažymėjo, kad D.Kozakas tapo antikarinės nuotaikos epicentru Rusijos elito sluoksniuose. pasak jų, garsiai pareikšdamas apie savo nesutarimus su prezidentu, D.Kozakas išreiškė tylų nepasitenkinimą, kurį jaučia daugelis Maskvos verslo, kultūros atstovų ir net vyriausybės pareigūnai.
Šis nusivylimas dar labiau sustiprėjo, kai V.Putinas atsisakė užbaigti karą netgi jam palankiomis sąlygomis, kurias iš pradžių siūlė Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, nurodė „The New York Times“.
„Dmitrijus Nikolajevičius išėjo, bet nuotaika liko ta pati, – atkreipė dėmesį Aleksejus Venediktovas, žinomas Maskvos žurnalistas, pažįstantis buvusius ir dabartinius Kremliaus pareigūnus, įskaitant D.Kozaką. – Jis yra svarbus kaip žymeklis.“
Iš tiesų D.Kozakas yra aukščiausio rango vyriausybės pareigūnas, kuris dėl karo nutraukė ryšius su prezidentu ir tebėra įsikūręs Maskvoje. Jis pradėjo dirbti su V.Putinu 1990-aisiais: tuomet abu buvo aukšto rango pareigūnai Sankt Peterburgo mero biure. Jį pažįstantys žmonės pripažino, kad, ko gero, tie asmeniniai ryšiai ir suteikia D.Kozakui tam tikrą imunitetą, saugumą.
D.Kozakas pažįsta V.Putiną ilgiau nei daugelis kitų. Jis vadovavo Kremliaus šeimininko pirmajai perrinkimo kampanijai, buvo atsakingas už 2014 m. žiemos olimpinių žaidynių pasirengimą ir prižiūrėjo aneksuoto Krymo pusiasalio integraciją į Rusiją.
Taip pat pažymėtina, kad D.Kozakas pats savo kritikos viešai neišsakė. Politikos analitikas Arkadijus Dubnovas pabrėžė, kad D.Kozakas atsisakė duoti interviu ir šiam „The New York Times“ straipsniui.
Tačiau, anot A.Dubnovo, įvykiai nuo 2022 m. vasario 24 d. invazijos tik sustiprino kritišką D.Kozako nuomonę: „Jo vertinimai, išsakyti Putinui prieš karinių veiksmų pradžią, pasitvirtino su bauginančiu tikslumu“.
Parengė atmintinę apie karo pasekmes
Pasak prezidentui artimų šaltinių, dar prieš invaziją D.Kozakas parengė V.Putinui atmintinę, kurioje išdėstė tikėtinas neigiamas tokio Ukrainos puolimo pasekmes.
Vienas iš pašnekovų, matęs minimą tekstą, sakė, kad atmintinėje buvo įspėjimas apie galimą Švedijos ir Suomijos narystę NATO, kas po invazijos iš tiesų ir įvyko.
Nurodoma, kad 2022 m. vasario 21 d. D.Kozakas kreipėsi į Rusijos Saugumo Tarybą per posėdžio dalį, kuri nebuvo transliuojama per televiziją. Tuomet jis pareiškė, kad ukrainiečiai pasipriešins, o sankcijos Rusijai bus griežtos. Be to, nukentės ir šalies geopolitinė padėtis, atskleidė jam artimi žmonės.
Esą tuomet V.Putinas paprašė, kad visi pareigūnai, išskyrus D.Kozaką ir Saugumo Tarybos nuolatinius narius, paliktų kambarį. Perpasakojama, kad Kremliaus šeimininkas paprašė D.Kozako pakartoti savo argumentus. O tada V.Putinas paleido ir visus kitus, išskyrus D.Kozaką, kuris tebestovėjo prie tribūnos.
D.Kozakas pasiūlė, kad V.Putinas nutrauktų karą, derėtųsi su Ukraina ir vykdytų liberalias vidaus reformas.
„Kas yra? – du D.Kozakui artimi šaltiniai persakė V.Putino žodžius, – Kodėl jūs prieš tai?“
Pašnekovai teigė, kad D.Kozakas ir tada nepasidavė. Tai buvo paskutinis kartas, kai šie du vyrai kalbėjosi prieš Rusijai pradedant bombarduoti Kyjivą ankstų vasario 24 d. rytą.
Atsisakė vykdyti įsakymą
Žiniasklaida pranešė, kad po to D.Kozakas paskambino Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovui Andrijui Jermakui ir pareikalavo, kad Kyjivas pasiduotų.
Tačiau pats D.Kozakas keliems bendradarbiams tvirtino, kad ši istorija yra melaginga. Jis pasakojo, kad iš tiesų tą dieną jam paskambino pats A.Jermakas ir D.Kozanas teigė, kad nori kuo greičiau pasiekti taiką derybų būdu.
Pasak trijų D.Kozako aplinkos žmonių, antrąją invazijos dieną jis derėjosi dėl galimo ugnies nutraukimo su kitu Ukrainos pareigūnu Davidu Arachamia. Susitarimas būtų numatęs, kad Rusija garantuotų Ukrainos saugumą ir pasitrauktų iš visų Ukrainos teritorijų, išskyrus Krymą ir Donbasą.
Supykdė Putiną
Trys asmenys „The New York Times“ žurnalistams nurodė, kad jau kitą invazijos dieną D.Kozakas informavo V.Putiną apie savo pokalbius saugiu vidiniu Kremliaus telefono ryšiu.
Kremliaus šeimininkas, anot šaltinių, užsipuolė D.Kozaką už tai, kad jis viršijo savo įgaliojimus, aptardamas teritorinius klausimus, ir liepė jam informuoti Kyjivą, kad Rusija derėsis tik dėl Ukrainos kapituliacijos.
D.Kozakui atrodė, kad V.Putinas labai staigiai pakeitė savo derybinę poziciją. Jis pareiškė, kad derėtis negali, jei nežino Rusijos galutinių tikslų.
Savo ruožtu V.Putinas atmetė tokias abejones ir pakartojo D.Kozakui įsakymą derėtis pagal nurodymus. Tačiau buvęs patarėjas ir vėl atsisakė. Tuomet D.Kozakas pareiškė V.Putinui, kad už tai yra pasirengęs būti suimtas ar sušaudytas.
Nors po to D.Kozakas vėl paskambino Kyjivui ir informavo Ukrainą apie tai, kad Rusija reikalauja pasiduoti, o V.Putinas slapta klausėsi pokalbio, po dienos D.Kozaką derybininko poste pakeitė Vladimiras Medinskis.
Iššūkis prieš sistemą
Teigiama, kad vienu metu Kremliaus šeimininkas pasiūlė D.Kozakui pateikti pasiūlymų, kaip pagerinti Rusijos ekonominę padėtį. Keletas patikimų asmenų, kurie matė jo atsaką, teigė, kad buvo priblokšti.
Jų teigimu, D.Kozakas pasiūlė, kad V.Putinas nutrauktų karą, derėtųsi su Ukraina ir vykdytų liberalias vidaus reformas. D.Kozakas siūlė, kad Rusijos teismai taptų nepriklausomi nuo de facto teisėsaugos institucijų priežiūros.
Konstantinas Zatulinas, V.Putino partijos „Vieningoji Rusija“ narys, pažįstantis D.Kozaką, apibūdino jį kaip ištikimą V.Putinui. Tačiau jis pridūrė, kad D.Kozakas buvo retas Kremliaus pareigūnas, kuris „neslėpė savo nuomonės“.
-
„Reuters“: po susitarimo su Ukraina D.Kozakas siūlė V.Putinui sustabdyti invaziją, bet šis atsisakė
-
„Užsikrušk“: kaip Putino pakalikas skambino Jermakui pirmosiomis invazijos dienomis
-
Artimas Putino bendražygis pasiūlė nutraukti karą Ukrainoje – už tai sulaukė atpildo
-
Kas nutiko su Dmitrijumi Kozaku, kai parašė Putinui laišką ir sukritikavo karą
„Prezidento administracijoje nėra įprasta daug ginčytis su savo viršininko nuomone“, – pažymėjo K.Zatulinas.
Politikos analitikas A.Dubnovas teigė, kad D.Kozakas tikėjo, jog „dirba valstybės labui, o ne V.Putino asmeniniams interesams“. A.Dubnovas nurodė, kad jų santykiai sugriuvo po to, kai D.Kozakas, prasidėjus invazijai, „suprato, kad Putinui nėra ribų, kurių jis nebūtų pasirengęs peržengti“.
