Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 18, 12:34 Atnaujinta 2022 09 18, 18:16

EK rekomenduoja įšaldyti 7,5 mlrd. eurų išmokėjimą Vengrijai

Europos Komisija sekmadienį rekomendavo blokui įšaldyti maždaug 7,5 mlrd. eurų išmokėjimą Vengrijai dėl susirūpinimo teisinės valstybės principo pažeidimais ir galimai netinkamu ES lėšų valdymu.
Pinigai
Pinigai / 123RF.com nuotr.

Už biudžetą ir administravimą atsakingas EK narys Johannesas Hahnas pareiškė, kad nepaisant Vengrijos pasiūlytų priemonių trūkumams šalinti, Komisija rekomenduoja sustabdyti 7,5 mlrd. eurų lėšų išmokėjimą.

Eurokomisaras sakė esąs „labai įsitikinęs, kad... Vengrijoje bus įvykdytos svarbios reformos, kurios iš tiesų pakeis situaciją“.

J.Hahnas teigė, kad Vengrija turi laiko iki lapkričio 19 dienos informuoti Komisiją apie susirūpinimą keliančių klausimų sprendimą.

„Šiandienos sprendimas aiškiai parodo Komisijos pasiryžimą apsaugoti ES biudžetą ir panaudoti visas turimas priemones šiam svarbiam tikslui užtikrinti“, – pareiškime teigė jis.

„Komisija stebės padėtį ir informuos Tarybą apie visus svarbius aspektus, kurie gali turėti įtakos dabartiniam vertinimui“, – sakoma sekmadienio EK pranešime.

„Paskutinis šansas“ V.Orbanui?

Viktoro Orbano administracija šiuo klausimu pasirinko švelnesnį toną nei įprastai, o teisingumo ministrė Judit Varga, reaguodama į Komisijos pasiūlymą, pripažino, kad „dar turime daug nuveikti“, kad baigtųsi ginčas, tačiau tvirtino, kad „judame teisinga kryptimi“.

„Dirbame tam, kad Vengrijos žmonės gautų jiems priklausančius išteklius!“ – J.Varga sekmadienį rašė savo „Facebook“ puslapyje.

Už derybas su ES atsakingas vengrų ministras Tiboras Navracsicsius sekmadienį žurnalistams sakė, kad yra įsitikinęs, jog „galime užbaigti šias derybas iki metų pabaigos ir pasirašyti su jomis susijusius susitarimus“, kad lėšos būtų išmokėtos.

Tačiau europarlamentaras iš Vokietijos Danielis Freundas naujienų agentūrai AFP sakė, kad nors siūlymas įšaldyti lėšų išmokėjimą Vengrijai yra sveikintinas, jis nuogąstaująs, kad Vengrijos siūlomų priemonių nepakanka „nebeleisti V. Orbanui ir jo bičiuliams vogti ES lėšas“.

„Šios priemonės yra geros ir turėtų būti patvirtintos, tačiau jų nepakanka korupcijai sustabdyti, jau nekalbant apie tai, kad Vengrija taptų veikiančia demokratija“, – sakė jis.

Europos Parlamento narė iš Prancūzijos Valerie Hayer tviteryje parašė, kad tai „paskutinis šansas“ V.Orbanui.

„Diskusijų laikas baigėsi“, – sakė ji.

Bet kokiems veiksmams, kuriais siekiama sustabdyti lėšų skyrimą, turi pritarti ES Taryba. Tam reikia kvalifikuotos daugumos pritarimo – kad 55 proc. valstybių narių, atstovaujančių bent 65 proc. ES gyventojų, balsuotų „už“.

Vengrijos vyriausybė šeštadienį pranešė, kad parlamento nariai kitą savaitę balsuos dėl kelių įstatymų, kuriais siekiama padėti užbaigti priešpriešą su Briuseliu.

Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano kanceliarijos vadovas Gergely Gulyasas šeštadienį žurnalistams sakė, kad parlamento nariai po kelių dienų balsuos dėl priemonių, kuriomis siekiama išsklaidyti nuogąstavimus dėl kyšininkavimo ir skaidrumo trūkumo viešųjų pirkimų srityje.

Pasak jo, tai turėtų padėti užbaigti ginčą su Europos Komisija.

Šios priemonės turėtų apimti nepriklausomų kovos su korupcija institucijų, kurios stebėtų, kaip naudojamos ES lėšos, steigimą ir teisėkūros proceso skaidrumo didinimą.

EK daugiau kaip metus blokuoja lėšas Vengrijai, kaltindama šalies vyriausybę demokratijos standartų nepaisymu ir įtariama korupcija, kai ES pinigai nukreipiami atsižvelgiant į politinius ryšius.

Vengrijai taip pat numatyta 5,8 mlrd. eurų atsigavimo lėšų, skiriamų Europos ekonomikoms, nukentėjusioms per COVID-19 pandemiją, tačiau dėl panašių priežasčių Briuselis dar nepasirašė Budapešto lėšų panaudojimo plano.

Vengrijos ekonomika patiria vis didesnį spaudimą Vengrijos valiutai forintui itin nusmukus euro ir dolerio atžvilgiu ir sparčiai augant infliacijai. Šiais metais abu šie rodikliai pasiekė naujus rekordus.

Vengrija pastaruosius kelerius metus vis labiau kritikuojama dėl nukrypimo nuo demokratinių normų tokia savo politika kaip pernelyg griežtas teismų kontroliavimas, žiniasklaidos laisvės slopinimas ir LGBTQ asmenų teisių nepripažinimas.

Ketvirtadienį EP priėmė rezoliuciją, kuria pareiškė, kad Vengrija nebėra „visavertė demokratinė valstybė“. V.Orbanas atmetė šį dokumentą kaip „pokštą“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min