Virtinė Europos šalių per pastarąją savaitę sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ preparatu, susirūpinusios dėl retų kraujo krešulių susidarymo atvejų, nustatytų kelioms dešimtims iš milijonų paskiepytų žmonių.
EVA visgi pranešė atlikusi nuodugnų tyrimą ir padariusi išvadą, esą vakcina „nėra susijusi su tromboembolijos atvejų arba kraujo krešulių susidarymo bendrosios rizikos padidėjimu“, teigė agentūros vadovė Emer Cooke.
ES valstybės, įskaitant Lietuvą, dar tą patį ketvirtadienio vakarą pranešė, kad iškart atnaujins skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina – žemyne, panašu, kyla trečioji užsikrėtimų COVID-19 banga, tad negalima prarasti nė dienos. Vis dėlto gali būti, kad Europa daug prarado vien dėl kelių dienų mindžikavimo.
Senasis žemynas ir taip skeptiškesnis vakcinų atžvilgiu nei, tarkime, amerikiečiai – pridėkime metų pradžioje skambėjusias, kaip dabar aiškėja, nepagrįstas abejones dėl „AstraZeneca“ skiepo veiksmingumo senjorų atžvilgiu, ir gausime didžiulį nepasitikėjimą šia vakcina.
Regis, žmones labiausiai blaško besikeičiantys vyriausybių manevrai. Štai Prancūzijoje vieną dieną vyriausybė liaupsino „AstraZeneca“ vakciną, o kitą – jau stabdė skiepijimą ja. Panaši padėtis – ir kitose šalyse.
Tirpstantis pasitikėjimas
Krūties vėžį iškentėjusi 60-metė paryžietė Nadine Roger, kaip rašo „Reuters“, patenka į rizikos grupę ir nori kuo greičiau pasiskiepyti nuo koronaviruso. Tačiau jai pasiūlytos „AstraZeneca“ vakcinos moteris atsisakė.
„Šis skiepas mane gąsdina“, – tiesiog pareiškė N.Roger, pati dirbanti medicinos srityje ir sakanti, kad palauks JAV kompanijos „Johnson & Johnson“ sukurtos vakcinos, kurią EVA jau patvirtino.
Prancūzijoje dėl „AstraZeneca“ vakcinos kyla ypač daug problemų. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iki vasario pabaigos šalyje buvo sunaudojama tik apie ketvirtadalį gaunamų šios vakcinos dozių. „Pfizer/BioNTech“ produktas šaldikliuose neužsibūna – 82 proc. dozių sunaudojamos.
Taip, rodikliai prasti ir dėl logistinių problemų – vakcinų dar trūksta. Bet prancūzai taip pat labai nepasitiki būtent „AstraZeneca“ vakcina – baiminasi dėl šalutinio poveikio, netiki jos veiksmingumu.
Naujausia apklausa antradienį parodė, kad „AstraZeneca“ vakcina pasitiki tik 20 proc. Prancūzijos gyventojų.
Žinoma, problemas kūrė ir pati šalis. Prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau šiais metais šalies institucijų sprendimą – dabar jau atšauktą – neskiepyti šia vakcina 65 metų ir vyresnių senjorų palydėjo pasisakymu, kad skiepas „kvazi-neveiksmingas“.
Be to, tarnybos buvo labai viešai paraginusios ligonines neskubėti skiepyti medikų ir slaugytojų, nes pastarieji dėl šalutinių efektų ėmė vienas po kito rūpintis nedarbingumo lapeliais.
„Visa tai tapo klaidingu signalu ne tik sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams, bet ir visiems piliečiams“, – mano Jacques'as Battistoni, didžiausios Prancūzijos šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovas.
Naujausia apklausa antradienį parodė, kad „AstraZeneca“ vakcina pasitiki tik 20 proc. Prancūzijos gyventojų. Skeptiškų – net 58 proc., neapsisprendusių – 22 proc.
O dar neseniai tos pačios apklausos rodė, kad žmonių, nusiteikusių skiepytis, pamažu daugėjo. Specialistai nepailsdami kartojo naujausius duomenis iš Jungtinės Karalystės, kad „AstraZeneca“ vakcina visiškai, 100 proc., apsaugo nuo sunkių COVID-19 atvejų ir mirčių.
Už Lamanšo iš tiesų nuosekliai ir įspūdingai mažėja tiek užsikrėtimo atvejų, tiek mirčių. Britai džiaugsmingai laukia artėjančio šalies atsidarymo.
Ir abejoja, ir rodo ryžtą
Galbūt paskatintas tokios sėkmės istorijos E.Macronas dar vasarį pareiškė, kad „AstraZeneca“ vakcina efektyvi ir kad jis ja skiepytųsi.
Bet abejonės niekur nedingsta. Benamiams skirtoje klinikoje prie Paryžiaus dirbanti 54-erių Malika prisipažino, kad irgi atsisakė šios vakcinos: „Pagalvojau, kad nematau prasmės skiepytis antrarūše vakcina.“
Moteris teigė apsisprendusi, kai „AstraZeneca“ vakcina pasiskiepijo jos kolegė ir iškart pasijuto prastai. Malika nori „Pfizer“ vakcinos, kurios dozės Prancūzijoje kol kas rezervuojamos 75 metų ir vyresniems žmonėms.
Panašios nuomonės laikosi ir 21-erių teisės studentė iš Monpeljė miesto: „Jaučiuosi, lyg mes būtume laikomi bandomaisiais triušiais. Nesirinkčiau „AstraZeneca“ vakcinos, net jei ja vėl būtų pradėta skiepyti.“
Prancūzija, beje, nėra išimtis. Antai turizmo sektoriuje Milane dirbanti 62-ejų Maria Grazia Del Pero neabejoja: „Iki šiol vakcinas vertinau taip teigiamai, kad jose būčiau maudžiusi savo vaikus. Bet dabar atsisakyčiau „AstraZeneca“ vakcinos, nes tai būtų rusiška ruletė.“
M.Paraskevoula: imsiu bet kokią vakciną, man nesvarbu. Kiek suprantu, galimybės, kad kils problemų, minimalios. Visada yra rizikos, bet ar ne didesnė rizika vaikštinėti ir laukti, kol užsikrėsi?
„Suduotas didelis smūgis italų pasitikėjimui – ne tik „AstraZeneca“ vakcina, bet ir valdžia. Kai staigiai ir mįslingai keičiami sprendimai, nerimas tik auga. Net teigiamas EVA verdiktas situacijos nepakeis“, – pripažino įtakingas italų virusologas Roberto Burioni.
Praėjusią savaitę, kai pasirodė pranešimai, kad Sicilijoje mirė du šia vakcina paskiepyti vyrai, vien Toskanos regione registraciją skiepijimo procedūrai per dieną atšaukė 4,1 tūkst. žmonių.
Tiesa, juos greitai pakeitė kiti. Mat daug žmonių linkę nepasiduoti panikai ir su pavydu žvelgia į Jungtinę Karalystę, kur „AstraZeneca“ vakcinos dozių jau sulaukė milijonai žmonių ir kur neužfiksuota nė viena mirtis, kaip nors susijusi su skiepu.
„Aišku, kad aš skiepysiuosi šia vakcina, – tvirtino 60-metė karatė trenerė Corinne Tadei, dirbanti Paryžiuje. – Šios vakcinos – vienintelis būdas mus išgelbėti ir ištrūkti iš šios pandemijos.“
Maria Paraskevoula, 52 metų mokytoja iš Atėnų, irgi sako nieko nebijanti: „Imsiu bet kokią vakciną, man nesvarbu. Kiek suprantu, galimybės, kad kils problemų, minimalios. Visada yra rizikos, bet ar ne didesnė rizika vaikštinėti ir laukti, kol užsikrėsi?“
