Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 19d. 17:10

EP rinkimai Lenkijoje: valdantieji liberalus bando mušti euro, LGBT ir Bažnyčios kortomis

EP rinkimai Lenkijoje domina daugiau rinkėjų nei anksčiau
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / EP rinkimai Lenkijoje domina daugiau rinkėjų nei anksčiau

Lenkijos valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS) Europos Parlamento (EP) rinkimų laukia su nerimu. Apklausos rodo, kad įmanomas pralaimėjimas susivienijusiai opozicijai, todėl Jaroslawo Kaczynskio kariauna paskutinėmis savaitėmis išsitraukė euro, LGBT teisių ir Bažnyčios kaip Lenkijos valstybingumo simbolio kortas. Tiesa, per rinkimų kampaniją daugiau kalbama apie vidaus reikalus. Balsavimas laikomas apšilimu prieš svarbesnįjį – jau rudenį.

EP rinkimai, žinoma, neprilygsta balsavimui renkant parlamentą, kuris turi įvykti iki šių metų lapkričio. Kaip 15min teigė Europos reformų centro (CER) analitikė Agata Gostynska-Jakubowska, „visos partijos jau ruošiasi, pripažinkime, svarbesniems parlamento rinkimams“.

Tačiau susidomėjimas būtent EP rinkimais Lenkijoje šį kartą kur kas didesnis nei įprasta. Jei 2014-aisiais balsavo vos 23,8 proc. rinkėjų, tai šįsyk tyrimai rodo, kad prie balsadėžių ketina ateiti net iki 55 proc. balso teisę turinčių lenkų.

Šuo pakastas tiek valdančiųjų nore įtvirtinti pergalingą toną prieš rudens rinkimus, tiek liberalių lenkų troškime nubausti su Briuseliu nuolat besipykstančius PiS politikus.

„Scanpix“/AP nuotr./Jaroslawas Kaczynskis
„Scanpix“/AP nuotr./Jaroslawas Kaczynskis

Liberalų, kurie, anot A.Gostynkos-Jakubowskos, irgi tikisi sėkmingai pradėti žengti pergalės per rudeninius parlamento rinkimus keliu, nuomone, gėdą šaliai daro ir dabar valdančiųjų vykdoma kampanija.

PiS atstovai anksčiau gąsdino migrantais, kiek vėliau vien kalbėjimą apie LGBT bendruomenės teises ėmė vadinti propaganda, o finišo tiesiojoje pradėjo svaidytis deklaracijomis apie tai, kad Lenkija niekada neįsives euro.

Gąsdina ir sako mylintys Lenkiją

PiS naujausiose apklausose vis dar pirmauja, ir, žinoma, EP rinkimu atveju galimos koalicijos su kitomis partijomis ar sąrašais nėra svarbios – europarlamentarų skaičius vienai ar kitai politinei jėgai atiteks pagal užsitikrintą rinkėjų paramą.

Valdantieji, kurie rengiasi ir rimtai kovai rudenį vyksiančiuose parlamento rinkimuose, gegužės 26-ąją turėtų sulaukti 34 proc. savo balsą atiduosiančių rinkėjų paramos.

Už opoziciją, susivienijusią į „Europietišką koaliciją“, žada balsuoti per 33 proc. lenkų, nors kai kurios apklausos rodo, kad opozicija valdančiuosius reitinguose jau aplenkė.

O dar yra liberali, socialdemokratiška ir proeuropietiška Roberto Biedrono Pavasario partija, turinti, skirtingais duomenimis, 8-10 proc. rinkėjų paramą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pavasario partijos lyderis Robertas Biedronas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pavasario partijos lyderis Robertas Biedronas

Žinutė, kurią tokie EP rinkimų rezultatai – pralaimėjimas – pasiųstų Lenkijai, ypač svyruojantiems rinkėjams, ir pasauliui, PiS ir jos lyderiui J.Kaczynskiui tikrai netinka.

Tad partija per kampaniją ėmėsi kardinalių veiksmų – jau tradiciškai užsiimama rinkėjų gąsdinimu, ir ne tik migrantais, bet ir homoseksualiais žmonėmis, ateistais bei euru. Aišku, stengiamasi ir kuo garsiau kalbėti, esą tik PiS išgelbės Lenkiją.

Pavyzdžiui, europarlamentaras, PiS atstovas Karolis Karskis vienam kampanijos klipui pasipuošė viduramžių šarvais ir „susikovė“ su Kryžiuočių ordino kariais. Ir nesvarbu, kad politikas atrodė kaip komiško britų serialo „Monty Python“ herojus.

„Twitter“ nuotr./Karolio Karskio kampanijos idėja
„Twitter“ nuotr./Karolio Karskio kampanijos idėja

„Įvyks labai svarbus mūšis. Spręsime, kokia Lenkija bus tarptautinėje arenoje – efektyvi ar patikima. Aš renkuosi patikimumą ir drąsą. Nugalėkim kartu vardan Lenkijos“, – sugniaužęs kalaviją klipe ištaria K.Karskis.

PiS Lenkijoje į valdžią grįžo 2015 metais ir nuo to laiko nesutaria su ES, nors Bendrija tarp Lenkijos žmonių labai populiari – šalies narystę ES remia net 91 proc. lenkų.

J.Kaczynskis su kompanija dažnai mėgsta vaizduoti kovojantis už Lenkijos interesus ir prieš kišimąsi iš Briuselio. Kai kurie politikai nevengia smogti ir Vokietijai – pavyzdžiui, tikinama, kad Berlynas turėtų sumokėti Varšuvai karo reparacijas už okupaciją per Antrąjį pasaulinį karą.

Kunigų pedofilijos skandalas

Šmaikštuoliai atkreipė dėmesį, kad kryžiuočiai iš tiesų buvo katalikai, ir klausia: galbūt Lenkijos valdantieji ruošiasi mūšiui su Vatikanu? Paradoksalu, bet tokių ženklų matyti.

Jie ypač išryškėjo, kai itin katalikišką Lenkiją sukrėtė naujas dokumentinis filmas apie kunigų pedofiliją. Analitikų teigimu, filmas „Tik niekam nesakyk“ („Tylko nie mow nikomu“), kurį per 5 dienas vien „YouTube“ pažiūrėjo 18 mln. internautų, gali smogti PiS populiarumui.

Esmė tokia, kad PiS palaiko glaudžius ryšius su Lenkijos Katalikų Bažnyčia, o kai kurie partijos nariai ir su PiS siejami radikalūs dvasininkai toliau kalba apie sąmokslus prieš katalikus.

Antai įtakingas, bet prieštaringai vertinamas kunigas Tadeuszas Rydzykas, įkūręs katalikiškos žiniasklaidos imperiją, smerkia „šmeižto kampaniją“, paskatintą „neapykantos“ Bažnyčiai.

Brolių Tomaszo ir Mareko Sekielskių sukurtas filmas sudarytas iš daugybės slapta nufilmuotų scenų, kuriose matyti, kaip lytinės prievartos aukos, dabar jau suaugusios, stoja į akistatą su senyvais kunigais, nuo kurių piktnaudžiavimo jie prieš dešimtmečius kentėjo.

Kai kurie PiS nariai ir su partija siejami radikalūs dvasininkai kalba apie sąmokslus prieš katalikus.

Apie filmą ir kunigų elgesį, taip pat – apie vyskupų nenorą reaguoti į skundus, kalba visa Lenkija. Pavyzdžiui, skamba raginimai įkurti nepriklausomą komisiją, galinčią ištirti problemą.

Anot apžvalgininkų, Lenkijos Katalikų Bažnyčią akivaizdžiai apėmusi krizė. Didžiulį smūgį jos autoritetui gali dar pagilinti artėjantis Maltos arkivyskupo Charleso Sciclunos, Vatikano eksperto dvasininkų pedofilijos reikalams, vizitas.

Ch.Scicluna 10 metų buvo Vatikano teismo, tiriančio kunigų pedofilijos atvejus, prokuroras ir pelnė ryžtingo veikėjo reputaciją. Tad daug Lenkijos vyskupų ir kunigų gali tekti trauktis, jiems greičiausiai grėstų ir baudžiamoji atsakomybė.

„Scanpix“/AP nuotr./Charlesas Scicluna
„Scanpix“/AP nuotr./Charlesas Scicluna

„Visas šis reikalas gali pakreipti pusiausvyrą opozicijos naudai“, – AFP teigė politikos analitikas Stanislawas Mocekas, neatmetantis, kad PiS dėl kunigų pedofilijos skandalo galėtų netekti 1-2 proc. punktų.

Gąsdina euru, kuris lenkams ir taip nepatinka

Bet nebūtinai. Kaip 15min teigė kiti Lenkijos vidaus ir europinės politikos ekspertai, problemų Bažnyčioje PiS toli gražu neneigia, be to, PiS per pusketvirtų metų purtė ne vienas ir ne du skandalai, tačiau partijos populiarumui tai pernelyg nepakenkė.

Taip yra dėl to, kad valdantieji nuolat randa temų, apie kurias jiems palanku kalbėti – tarkime, apie migrantus ar socialinį teisingumą, kurio Lenkijoje esą daugiau vien PiS dėka.

J.Kaczynskis: „Euras naudingas vokiečiams, olandams, galbūt Austrijai ir dar vienai ar dviem šalims. Bet kitos, pavyzdžiui, Prancūzija, pralaimi, o kai kurios žlunga. Geriausias pavyzdys – Graikija.“

Apie migrantus Lenkija, atsisakiusi įsileisti atvykėlius iš stovyklų Graikijoje ir Turkijoje, bet priėmusi daugybę ukrainiečių, šįkart kalba mažiau – tai natūralu, nes migracijos krizė Europoje atslūgo.

Užtat galima kalbėti apie LGBT bendruomenės teises – tiksliau, apie tai, kad teisių per daug. PiS stengiasi įaudrinti dešiniųjų pažiūrų rinkėjus ir bando suskaldyti opoziciją.

Apie seksualines mažumas garsiau kalbėti buvo pradėta praėjusį mėnesį, kai Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis pasirašė po 12 punktų LGBT+ teisių deklaracija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tradicinis „Lygybės paradas“ Varšuvoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tradicinis „Lygybės paradas“ Varšuvoje

Dokumente nustatoma Lenkijos sostinės administracijos politika tokiais klausimais, kaip pastogės suradimas vaikams, kuriuos išmeta iš namų homofobiški tėvai, ar švietimas seksualumo klausimais pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gaires.

Valdantieji iškart pradėjo kalbėti apie būtinybę laimėti tokį kultūrinį karą, o PiS pirmininkas J.Kaczynskis prabilo apie „mūsų šeimų puolimą“.

Paskutinėmis savaitėmis PiS strategai ėmė kalbėti ir apie eurą bei tariamą šios valiutos pavojų Lenkijai.

Balandį J.Kaczynskis sukurpė deklaraciją, kurioje pažadėjo, kad Lenkija prie euro zonos neprisijungs tol, kol atlyginimai šalyje nepasivys vidutinių algų labiausiai išsivysčiusiose ES šalyse. PiS vadovas paragino opoziciją irgi pasirašyti po dokumentu.

„Euras naudingas vokiečiams, olandams, galbūt Austrijai ir dar vienai ar dviem šalims. Bet kitos, pavyzdžiui, Prancūzija, pralaimi, o kai kurios žlunga. Geriausias pavyzdys – Graikija“, – įspėjo J.Kaczynskis ir pridūrė, kad narystė euro zonoje reikštų didesnes kainas, o dėl to – prastesnį gyvenimą.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Eurai
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Eurai

Kaip ir kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys, kurios 2004 metais įstojo į ES, Lenkija techniškai privalo prisijungti prie euro zonos.

Tačiau termino nėra, ir valstybės gali stengtis specialiai neatitikti narystės kriterijų. O Varšuva tikai neskuba, nes šalies ekonomika auga gerokai sparčiau nei valstybėse, įsivedusiose eurą.

Šalies ekonomistai taip pat abejoja euro projekto išbaigtumu ir kalba apie nesutarimus dėl fiskalinės sąjungos.

Taps postūmiu opozicijai?

„Valdantieji, aišku, šį balsavimą laiko apšilimu prieš Seimo rinkimus, tad pažadėjo lenkams naujų saldainių socialinių išmokų pavidalu, nors visi tie pažadai menkai susiję su ES ir EP.

Akivaizdu, kad apie tai, ką gali europarlamentarai, diskutuojama per mažai. Kita vertus, Lenkija šiuo aspektu nesiskiria nuo kitų ES šalių narių“, – 15min tvirtino A.Gostynska-Jakubowska.

A.Gostynska-Jakubowska: „Visada maniau kad „Europietiškos koalicijos“ strategija – grasinti žmonėms, esą PiS nori Polexit – nesuveiks, nes rinkėjai tuo tiesiog nepatikės.“

Vis dėlto lenkai labai proeuropietiški, todėl PiS, sulaukianti priekaištų iš ES institucijų dėl teisės viršenybės principo nepaisymų, prieš šiuos rinkimus, anot analitikės, gerokai sušvelnino antieuropietišką retoriką.

„Tai savotiškai gali net atsisukti prieš proeuropietišką opoziciją, kuri, siekdama mobilizuoti rinkėjus, ėmė kalbėti apie grėsmę, esą dėl PiS Lenkija gali net palikti ES ar būti išmesta iš jos, – pažymėjo CER ekspertė. – Rinkėjai buvo ir yra gąsdinami.

Bet valdantieji su tokiu siužetu ėmė kovoti ir jau kelios savaitės vaizduoja PiS kaip proeuropietišką partiją. Valdantieji puikiai žino, kad didžioji dauguma lenkų teigiamai vertina ES.

Visada maniau kad „Europietiškos koalicijos“ strategija – grasinti žmonėms, esą PiS nori Polexit – nesuveiks, nes rinkėjai tuo tiesiog nepatikės.“

„Scanpix“/AP nuotr./Jaroslawas Kaczynskis
„Scanpix“/AP nuotr./Jaroslawas Kaczynskis

Be to, A.Gostynska-Jakubowska pabrėžė, kad iš tiesų būtų sunku surasti įtakingą PiS atstovą, kuris pasisakytų už Lenkijos pasitraukimą iš Bendrijos.

„PiS tiesiog nenori gilesnės integracijos – valdantieji kalba apie didesnių galių sugrąžinimą nacionalinėms vyriausybėms“, – svarstė analitikė.

Jei EP rinkimai – savotiškas lakmuso popierėlis prieš Seimo rinkimus rudenį, ką PiS reikštų pralaimėjimas šiame balsavime? Koks tai būtų signalas?

„Žinoma, „Europietiškos koalicijos“ pergalė opoziciją tikrai padrąsintų prieš parlamento rinkimus – greičiausiai ir rudenį būtų svarstoma rengti bendrą kampaniją ir burti tokią pat koaliciją, tokią pat platformą“, – 15min tvirtino A.Gostynska-Jakubowska.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Video

03:31
00:31
02:20

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas

Visi į lauką!

Parašykite atsiliepimą apie 15min