Penktadienį JAV Teisingumo departamentas paskelbė daugiau kaip 3 mln. papildomų dokumentų.
Naujausiame paviešintų duomenų pakete – daugiau kaip 2 tūkst. vaizdo įrašų ir apie 180 tūkst. vaizdų, o kartu su ankstesniais skelbimais bendras atskleistos medžiagos kiekis priartėjo prie 3,5 mln. puslapių.
Tai įplieskė melagienų bangą socialiniuose tinkluose. Vienas „TikTok“ tinklo vartotojų ėmė pasakoti, neva tarp Epsteino failų buvo atrasti ir laiškai, kuriuose bankininkų Rothschildų atstovai kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu planavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuvertimą. Tai esą pateisina Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Tai– nėra tiesa. Tokios korespondencijos neaptinkama paviešintų dokumentų paieškos sistemoje.
Daugiausiai paviešintuose dokumentuose Ukrainos kontekstas minimas kalbant apie Ukrainos modelių agentūras, gražias šalies moteris ir planus įsigyti toje šalyje nekilnojamojo turto.
Tačiau atsirado ir nauja sąmokslo teorija. Jos ašimi tapo, kaip manoma, J.Epsteino susirašinėjimas su mergina, kuri vėliau jam prisipažino, kad yra kilusi iš Donecko.
„Šios žinutės yra iš 2019 m. gegužės mėn., praėjus kelioms savaitėms po Zelenskio išrinkimo. Mergina yra iš Artemovsko, Donecko srityje“, – rašoma „Facebook“ platinamoje melagienoje. Taip pat joje tvirtinama, esą J.Epsteinas ruošė merginas žvalgybos operacijoms Donbase.
Iš tiesų 2019 m. gegužę, asmuo, kurio vardas cenzūruotas, tačiau manoma, kad tai galėtų būti J.Epsteinas, nurodė nežinomam pašnekovui, tikėtina, ukrainietei, „pradėti sekti“ Ukrainos politinį gyvenimą – ypač temas, susijusias su Zelenskiu, parlamentu ir korupcija.
Jis akcentavo, kad jei ši nuspręstų nustoti nuolat keliauti, ir pagaliau susirūpintų savo išsilavinimu, jis galėtų jai apmokėti mokslus.
Iš elektroninio laiško matyti, kad šalies politikos išmanymas ir analizavimas, J.Epsteino nuomone, turėtų prisidėti prie asmens būsimos „sėkmės“.
Pašnekovė atsako, jog būtų įdomu tai stebėti.
„Taip, tai juokinga, bet rafinuota korupcija, – rašė jis. – Bus uždirbta milžiniški pinigai. Tikrai milžiniški. Norėčiau tave matyti kaip moterį oligarchę“.
Apie jokias žvalgybines operacijas minėtame susirašinėjime užsiminta nebuvo.
Prieš paviešinant – spaudimas
Sąvoka „Epsteino failai“ nedavė ramybės JAV prezidento administracijai kone nuo pat inauguracijos.
Rinkimų kampanijos metu Donaldas Trumpas viešai kalbėjo, kad jei jis laimės rinkimus, dokumentai bus paviešinti, naudodamas tai kaip argumentą prieš demokratus ir siekdamas parodyti, kad jis – prieš „slapstymą“ ir už „skaidrumą“.
Nors 2025 m. pasirašytas įstatymas įpareigojo Teisingumo departamentą per 30 dienų atskleisti visus neįslaptintus failus, iki nustatyto termino tai nebuvo padaryta.
Administracija teisinosi redagavimo ir vykstančių tyrimų poreikiu, tačiau kritikai teigia, kad tai buvo neteisėtas vilkinimas ir siauras įstatymo interpretavimas.
Reikalavimai paviešinti dokumentus vis stiprėjo tiek iš paties Donaldo Trumpo rėmėjų, tiek Respublikonų partijos gretose.
Nusikaltimų schema ir įtakingi draugai
Jeffrey Epsteinas – skandalingai pagarsėjęs JAV finansininkas ir milijardierius, kurio gyvenimas baigėsi už grotų laukiant teismo nuosprendžio dėl masinio nepilnamečių lytinio išnaudojimo.
Prokurorų duomenimis, 2002–2005 m. J.Epsteinas savo rezidencijose Manhatane, Palm Biče ir kitose vietose sistemingai išnaudojo dešimtis mergaičių, kurių jauniausioms buvo vos 14 metų. Aukoms būdavo mokama grynaisiais už „masažus“, lytinius aktus bei naujų mergaičių verbavimą į nusikalstamą schemą.
Finansininkas garsėjo ryšiais su aukščiausio rango pasaulio lyderiais ir elitu. Tarp jo artimų bičiulių bei svečių minimi tokie asmenys kaip Donaldas Trumpas, Billas Clintonas bei Didžiosios Britanijos princas Andrew.
J.Epsteino susidūrimai su teisėsauga prasidėjo dar 2008 m. Floridoje. Tuomet, po skundo dėl 14-metės tvirkinimo, jis sudarė kontroversišką susitarimą su prokuratūra: pripažinęs kaltę dėl nepilnametės įtraukimo į prostituciją, jis išvengė griežtos bausmės, tačiau buvo oficialiai įregistruotas kaip seksualinis nusikaltėlis.
Teisingumas jį pasivijo po vienuolikos metų – 2019 m. J.Epsteinui buvo pateikti nauji federaliniai kaltinimai dėl prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo, už kuriuos grėsė iki 45 metų kalėjimo. Visgi nuosprendžio jis neišgirdo – 2019 m. rugpjūtį finansininkas nusižudė kalėjimo kameroje.
Išsamūs baudžiamieji tyrimai sukaupė milžinišką kiekį įrodymų: nukentėjusiųjų liudijimų, kratų metu konfiskuotų nuotraukų ir dokumentų. Ši medžiaga tapo pagrindu ir kitoms byloms.
2021 m. J.Epsteino ilgametė bendrininkė Ghislaine Maxwell buvo pripažinta kalta dėl sąmokslo ir padėjimo vykdyti seksualinius nusikaltimus.
Kodėl juos reikėtų vertinti atsargiai?
Vadinamieji „Epsteino failai“ dažnai viešojoje erdvėje pateikiami kaip galutinis atsakymas į visus klausimus, tačiau iš tiesų jie nėra nei vienas oficialus dokumentas, nei užbaigtas įrodymų rinkinys.
Didelė dalis to, kas viešojoje erdvėje vadinama „Epsteino failais“, iš tiesų yra ikiteisminio proceso (discovery) medžiaga: parodymų protokolai, elektroniniai laiškai, skrydžių žurnalai ir tyrėjų pastabos, o ne galutiniai teismo sprendimai ar nuosprendžiai.
Šiuose dokumentuose gali būti kaltinimų, nuogirdų ar nepatikrintų teiginių. Be formalaus teisminio nagrinėjimo ir kryžminės apklausos jie negali būti laikomi galutiniais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais bet kurios trečiosios šalies kaltę.
Didelė dalis šios medžiagos niekada nebuvo patikrinta teisme. Joje gausu liudininkų teiginių, nepatvirtintų įtarimų ir informacijos, pateikiamos be pilno konteksto.
Teisiniu požiūriu tai reiškia, kad didžioji dalis dokumentuose esančios informacijos egzistuoja kaip tyrimo kryptys, o ne kaip įrodyti nusikaltimai.
Kad dokumentai būtų laikomi galutiniais įrodymais, jie turi pereiti aiškų procesą: būti patikrinti teisme, turėti nepertraukiamą įrodymų grandinę, leisti gynybai ginčyti pateiktus faktus ir galiausiai baigtis nuosprendžiu. „Epsteino failai“ šio kelio nepraėjo, todėl jie išlieka teisiškai neužbaigti.
Yra erdvės manipuliacijoms
Kaip pažymi leidinys „Politico“, dokumentus reikėtų vertinti atsargiai. „Labai svarbu prisiminti, kad niekas netrukdo D.Trumpo Teisingumo departamentui bandyti manipuliuoti informacijos srautu — pavyzdžiui, pirmiausia paviešinant medžiagą, kuri yra ypač žalinga D.Trumpo politiniams oponentams“, – įspėjama analizėje.
Administracija taip pat galėtų ankstyvoje stadijoje paviešinti iš pažiūros kompromituojančią informaciją apie tam tikrus asmenis, o tik vėliau — jau procesui įsibėgėjus — paskelbti juos išteisinančią medžiagą, kai didžioji dalis žalos jau būtų padaryta.
Be to, ji galėtų selektyviai neviešinti tam tikros informacijos, motyvuodama tuo, kad tai trukdytų vykstančiam tyrimui arba pakenktų nacionaliniam saugumui.
Kaip pažymi „Politico“, pats D.Trumpas, viceprezidentas J.D.Vance’as, FTB direktorius Kashas Patelis ir kiti D.Trumpo administracijos pareigūnai metų metus kurstė Epsteino sąmokslo teorijas.
Jie tai darė ir po atėjimo į valdžią, tačiau praėjusių metų liepą staiga pakeitė kursą, paskelbdami lakonišką pranešimą, kuriame padaryta išvada, kad jokio Epsteino „klientų sąrašo“ nebuvo ir kad J.Epsteinas nusižudė — taip iš esmės paneigdami daug metų platintus gandus, esą jis savo „klientų sąrašu“ šantažavo daugelį buvusios prezidento administracijos ir JAV politikų, o taip pat, kad J.Epsteinas kalėjime buvo nužudytas.
Moralės klausimai
Ypač daug painiavos kelia pavardžių pasirodymas dokumentuose. Viešojoje diskusijoje dažnai daroma prielaida, kad vien faktas, jog asmens vardas minimas „Epsteino failuose“, reiškia jo kaltę.
Tačiau realybėje pavardė gali atsirasti dėl socialinių ryšių, atsitiktinių susitikimų ar net trečiųjų asmenų pasakojimų.
Teisinėje sistemoje kaltė nustatoma tik įrodžius konkrečius veiksmus, laiką, vietą ir ketinimą, o ne vien buvimą tame pačiame socialiniame rate.
Kaip pažymi „Politico“, egzistuoja esminis skirtumas tarp baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką ir gėdingo, net amoralaus elgesio.
Pagrindinis bylų paviešinimo tikslas turėjo būti atskleisti elitinius asmenis, kurie dalyvavo J.Epsteino nusikaltimuose, tačiau išvengė atsakomybės.
Vis dėlto jau dabar akivaizdu, kad nutolta labai toli nuo šio pradinio sumanymo.
Draugystė su nusikaltėliu savaime nėra nusikaltimas. Net tokiu atveju, jei kas nors žinojo apie toliau vykdytus J.Epsteino nusikaltimus ir nesiėmė jokių veiksmų, tai būtų rimtas moralinis nusižengimas elementaraus žmogiško padorumo požiūriu.
Vis dėlto tokie vertinimai itin priklauso nuo konkrečių faktų ir net tokiu atveju tikėtina, kad nepasiektų baudžiamosios atsakomybės ribos, nebent būtų įrodyta, kad asmuo sąmoningai padėjo vykdyti nusikalstamą veiką arba ją slėpė.
15min verdiktas: melas. Teiginiai, kad paviešintuose vadinamuosiuose „Epsteino failuose“ esą rasti laiškai apie Rothschildų, Volodymyro Zelenskio ir sąmokslą nuversti Vladimirą Putiną, taip pat apie Jeffrey Epsteino vykdytas žvalgybines operacijas Ukrainoje ar Donbase, nėra pagrįsti jokiais faktais. Tokios informacijos nėra paviešintų dokumentų paieškos sistemose, o realiai egzistuojančiame susirašinėjime nėra jokių užuominų apie žvalgybą ar karinius planus. Socialiniuose tinkluose platinami teiginiai remiasi selektyviomis citatomis, interpretacijomis ir sąmokslo teorijomis, kurios neatitinka dokumentuose esančio turinio ir klaidina visuomenę.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
