Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 06 25, 22:54

ES atsisakė viršūnių susitikimo su Rusija: ar jis būtų buvęs prasmingas?

Europos Sąjungos (ES) lyderių nuomonės dėl siūlomo Bendrijos viršūnių susitikimo su Rusija išsiskyrė. Politologai sako, kad kalbėjimas su Vladimiru Putinu nebūtų reikštų nuolaidas iš bloko pusės, tačiau pati Maskva nieko nedaro, kad dialogas vyktų.
Emmanuelis Macronas ir Angela Merkel
Emmanuelis Macronas ir Angela Merkel / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime sakė, kad blokui reikia tiesioginio dialogo su Rusija, „nes konfliktai geriausiai išsprendžiami tuomet, kai kalbi vienas su kitu“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tikino, kad šiltesni santykiai su Maskva „reikalingi Europos žemyno stabilumui“. Jis praeityje ne kartą ragino palaikyti dialogą su Rusija.

ES ir Rusijos viršūnių susitikimai nevyksta nuo 2014 metų, kai Rusija okupavo Ukrainos Krymo pusiasalį.

Vis dėlto susitikimas neįvyks – jam pasipriešino Vidurio ir Rytų Europos šalių lyderiai.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad toks susitikimas „nusiųstų labai prastą žinią“ Lietuvos visuomenei, Rytų Partnerystės šalims.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pareiškė, kad „Kremlius nesupranta nemokamų nuolaidų kaip stiprybės ženklo“.

„Problemų neišspręstų“

Estijos Tartu universiteto Johano Skytte'o politikos studijų instituto dėstytojas, politologas Stefano Braghiroli mano, kad ES ir Rusijos viršūnių susitikimas nepadėtų išspręsti jokių problemų – veikiau tik jas padidintų.

„Jei atkreipsime dėmesį į diskusijas apie susitikimą, buvo minimas Bideno susitikimas su Putinu, buvo kalbama apie tiltų atstatymo tąsą. Tačiau Bideno ir Putino susitikimas nebūtinai buvo skirtas atstatyti tiltus, o labiau išaiškinti dalykus. <..>

Pagrindinė Bideno mantra susitikti su Putinu nebuvo dialogas, o kalbėti aiškiai ir ant stalo padėti svertus. Spaudos konferencijose Putinas atrodė labiau linkęs taikytis, mažiau linkęs į konfrontaciją Bideno atžvilgiu negu Bidenas jo“, – 15min sakė S.Braghiroli.

Politologo teigimu, tai, ką JAV kaip supergalia gali pasiūlyti Rusijai, nėra tas pats, ką gali pasiūlyti ES.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja, profesorė Dovilė Jakniūnaitė sako, kad didžiausiu klausimu išlieka tai, ką prancūzai ir vokiečiai turėjo minty ir kodėl pabandė pasiūlyti surengti susitikimą.

„Nesužinosime, nes susitikimas neįvyks. Sprendimas ir pasirinktas laikas yra keistas“, – teigė profesorė.

Pastaruoju metu įtampa ES ir Rusijos santykiuose augo. Pernai vasarą režimas nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ apnuodijo iškiliausią Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, kuris buvo gydomas Berlyne. Vos grįžęs į Maskvą, jis iškart buvo įkalintas o Bendrija išplėtė sankcijas Rusijai.

Pavasarį paskelbta, kad rusų agentai atsakingi už dvi gyvybes nusinešusį sprogimą amunicijos sandėlyje Čekijoje 2014 metais. Rodydamos solidarumą Prahai, kai kurios ES valstybės, įskaitant Lietuvą, išsiuntė rusų diplomatų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Dovilė Jakniūnaitė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Dovilė Jakniūnaitė

Pasak VU TSPMI lektoriaus Lauryno Jonavičiaus, labai sunku pasakyti, ar tokie viršūnių susitikimai galėtų būti naudingi ateityje, „nes tai priklauso nuo to, kas tame susitikime būtų pasakyta, kokios pozicijos užsiimtos“.

Pasak S.Braghiroli, Rusija pastaruoju metu savo elgesio nepakeitė – nesilaiko Minsko susitarimų dėl Rytų Ukrainos, toliau agresyviai elgiasi kaimyninių šalių atžvilgiu.

„Jei kas ir pasikeitė, tai tik į bloga, nes, pavyzdžiui, Baltarusijos įvykiai negali būti visiškai atskirti nuo to, kas vyksta Rusijoje“, – sakė jis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Stefano Braghiroli
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Stefano Braghiroli

Dialogas – prasmingas?

Penktadienį A.Merkel pakartojo savo poziciją pareiškusi, kad „suvereni ES“ galėtų kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kaip su juo neseniai kalbėjo JAV vadovas Joe Bidenas.

Vis dėlto S.Braghiroli sako, kad tam, jog vyktų dialogas, reikia, jog kalbėtų du žmonės: „Kviesti į dialogą mainais už nieką, palaikyti dialogą vien dėl jo palaikymo, Rusijoje tradiciškai suprantama kaip silpnumo ženklas.“

S.Braghiroli primena paskutinį ES ir Rusijos atstovų susitikimą, kai Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis apsilankė Maskvoje „be aiškios darbotvarkės ir iš jo buvo pasišaipyta“.

TAIP PAT SKAITYKITE: Žvilgsnis iš Berlyno ir Paryžiaus: po J.Borrellio pažeminimo ES-Rusijos santykiuose gali įvykti lūžis

D.Jakniūnaitė teigia, kad dažnai dialogas savaime suprantamas kaip vertybė.

„Sakoma, kad vienintelis klausimas, kuriuo galima rasti susišnekėjimą, yra klimato kaita. Tai – labai patogus išsisukinėjimas. Klausimų, kurie užpildyti dienotvarkę, galima rasti, tik neaišku, kokios būtų pasekmės“, – 15min teigė D.Jakniūnaitė.

„Bet koks nuolaidžiavimas bus pateiktas kaip nuolaidžiavimas iš Vakarų, o ne Rusijos pusės. Putinui susitikimas (su ES lyderiais) būtų naudingas. Tai būtų pripažinimas, kad Rusija yra svarbi. Kad ir kiek ją daužytų, vėliau atsisuka ir ima su ja kalbėtis“, – pridūrė ji.

L.Jonavičius mano, kad pokalbio kanalai turi egzistuoti.

„Daug kas, girdėdamas apie kalbėjimąsi (su Rusija), galvoja apie nuolaidžiavimą, bet nebūtinai taip ir yra. Kalbėjimasis yra ir reikalavimų, pozicijų išsakymas. Kalbėjimosi forma ir turinys yra labai svarbu. Jei žiūrėsime istoriškai, per Šaltąjį karą irgi visada buvo kalbamasi.

Tai – vienas iš instrumentų reguliuoti santykius, daryti juos labiau nuspėjamus. Aš jo neatmesčiau“, – teigė VU TSPMI dėstytojas.

Pasak S.Braghirolio, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų Vakarų bei Pietų Europos valstybių norą palaikyti geresnius santykius su Rusija iš dalies lemia ekonominiai interesai. Be to, liberalių demokratijų geopolitikos supratime yra įprastas noras visada palikti duris atviras.

Tuo pat metu Baltijos šalyse „egzistuoja stiprus geopolitinis supratimas, kad Rusija gali kelti grėsmę“, sako S.Braghiroli.

Ar būtų prasminga ES ir Rusijai aukščiausiu lygiu kalbėti apie krizės krečiamą Baltarusiją, kurioje Maskva turi didelių svertų? L.Jonavičius mano, kad apie tai jau yra kalbamasi.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Laurynas Jonavičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Laurynas Jonavičius

„Suprantama, kad svertai yra Rusijos pusėje. Jei ES ragins kažką kartu daryti dėl Baltarusijos, Rusija kels savo sąlygas, tai gali būti reikalavimai leisti jai kažką daryti kitose srityse. Rusija tiesiog nepasitrauks iš Baltarusijos.

Norint patraukti Lukašenką iš valdžios, kažkas turės būti daroma su Rusija. Kyla klausimas: o kas bus po Lukašenkos? Ką tada darys Rusija, Europa? Tolesni tikslai bus pakankamai skirtingi“, – teigė politologas.

Pernai rugpjūtį paskelbus, kad Baltarusijoje prezidentu didele persvara neva perrinktas autokratas Aliaksandras Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai, malšinami represijomis. Nepaisant tarptautinės bendruomenės kritikos režimui Minske, Kremlius reiškė paramą A.Lukašenkai ir skyrė jo režimo išgyvenimui būtinas paskolas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min