Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugsėjo 11d. 17:11

Estų analitikės patarimas prezidento rinkimams: lyginkite Kremliaus poziciją ir kandidatų naratyvą

Urve Eslas Interviu
Tairo Lutter/ postimees.ee nuotr. / Urve Eslas

Buvusio Estijos prezidento Hendriko Ilveso patarėja, dezinformacijos analitikė Urve Eslas 15min teigė, kad, norint atremti Kremliaus propagandą, viešasis sektorius ir žiniasklaida turi glaudžiai bendradarbiauti, o pilietinė visuomenė dažnai galingesnė nei iš viršaus nuleisti draudimai. Analitikė taip pat papasakojo, kokių užuominų apie Rusijos remiamus kandidatus turėtų ieškoti prezidento rinkimų laukiantys lietuviai.

Pasak U.Eslas, nors Estijos žiniasklaida išmoko atpažinti Kremliaus dezinformaciją ir propagandą, Maskvai naudingos žinutės pro redakcijos filtrus prasiskverbia subtilesnėmis formomis, pavyzdžiui, humoru.

Analitikės teigimu, įspėjimai apie „Yandex.Taxi“ paslaugą Lietuvoje sukėlė diskusijų ir Estijoje, tačiau šioje šalyje ypatingų saugumo priemonių nesiimta: tarnybos patarė pasidomėti, prie kokių duomenų įsirašant programėlę suteikiama prieiga.

Žurnalistų teisės – propagandistams?

– Neseniai atliktas 15min, estų portalo „Postimees“ ir partnerių tyrimas įrodė Kremliaus dezinformacijos operacijas Baltijos šalyse. Ko turėtų imtis šių šalių teisėsauga, kad pažabotų Rusijos propagandą? Kaip tai padaryti neapribojant žodžio laisvės?

– Tai – puikus straipsnis, geras kokybiškos žurnalistikos pavyzdys. Matau, kad net anksčiau abejojusiems, ar tokios įtakos operacijos tikrai vyksta, dabar sunku tai neigti.

Kovoje su dezinformacija svarbūs keli aspektai. Visų pirma, viešojo sektoriaus ir žiniasklaidos bendradarbiavimas yra tiesiog būtinas. Pavyzdžiui, pavasarį Estijos gynybos pajėgose tarnaujantis šauktinis šovė sau į petį: kaip pats sakė, kad „turėtų kietą randą“.

Karo policija nerado jokių įkalčių, kad šauta dėl kokių nors kitų priežasčių: šauktinis buvo puikiai treniruotas, santykiai su kolegomis – geri, anksčiau jis draugams buvo sakęs norįs rando nuo kulkos.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./„Sputnik“
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./„Sputnik“

Po kelių dienų Kremliaus finansuojamo portalo „Sputnik“ Estijos tarnyba gynybos pajėgų paprašė patvirtinti, kad sužeistas šauktinis yra rusakalbis, ir buvo pašautas bandymo pabėgti metu.

Esą pabėgimo priežastis – įtampa tarp rusų ir estų, o kariuomenės gydytojai neva neteikia pagalbos tiems šauktiniams, kurie nekalba estiškai.

Pajėgos suprato, kad nesvarbu, koks bus jų atsakymas, „Sputnik“ jį pavers dezinformacijos įrankiu, kalbant apie diskriminaciją Estijos gynybos pajėgose. Todėl vietoj atsakymo „Sputnik“ pajėgos išsiuntė kreipimąsi Estijos žiniasklaidai.

Pajėgos suprato, kad nesvarbu, koks bus jų atsakymas, „Sputnik“ jį pavers dezinformacijos įrankiu, kalbant apie diskriminaciją Estijos gynybos pajėgose. Todėl vietoj atsakymo „Sputnik“ pajėgos išsiuntė kreipimąsi Estijos žiniasklaidai.

„Sputnik“ bandymas pakurstyti konfliktą tarp etninių estų ir tautinių mažumų buvo neutralizuotas, portalas taip ir nepaviešino šios istorijos.

Tiesa, vėliau „Sputnik“ pasirodė straipsnis, kuriame teigiama, kad Estijos gynybos pajėgos, nusiuntusios klausimus Estijos žurnalistams, pačios skleidė dezinformaciją. Vis dėlto estai jau žinojo faktus, todėl šis straipsnis nesukėlė reikšmingos reakcijos.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./RT
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./RT

Visų antra, Vakarams reikėtų naujų bendrų žiniasklaidos reguliacijų, įskaitant žurnalistikos apibrėžimo pokyčius. RT ir „Sputnik“ neužsiima žurnalistika, tačiau kartais tai įrodyti gali būti sudėtinga.

2017-ųjų rugpjūtį, kai Estija pirmininkavo Europos Tarybai, žiniasklaidos priemonei „Rossija Sevodnia“ nebuvo suteikta akreditacija. Tuomet Rusijos užsienio reikalų ministras tikino, kad Estija riboja rusų žurnalistų teises, žiniasklaidos laisvę ir prieigą prie informacijos.

Greitai situacija dar pablogėjo: Europos žurnalistų federacijos generalinis sekretorius Ricardo Gutierrezas apkaltino Estiją, esą ji „atakavo žiniasklaidos laisvę“.

Remdamasis šia informacija, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais Harlemas Desiras paragino Estiją persvarstyti atsisakymą suteikti akreditaciją trim Rusijos žurnalistams.

Čia slypi problemos esmė: visi jie kalbėjo apie žodžio laisvę, žiniasklaidos laisvę ir žurnalistų teises. Kyla klausimas: ar atsisakymas suteikti akreditacijas pažeidė kurį nors iš šių principų?

123RF.com nuotr./Estija
123RF.com nuotr./Estija

Juk pats Kremlius pripažįsta, kad „Rossija Sevodnia“ pagrindinis tikslas – „nušviesti Rusijos Federacijos valstybės politiką“.

Panašiai kalbėjo ir RT bei „Sputnik“ Estijos tarnybų atstovai. Vis dėlto Europos Parlamento rezoliucija dėl strateginės komunikacijos siekiant atremti prieš ES nukreiptą trečiųjų šalių propagandą apibūdina RT kaip Rusijos vyriausybės įrankį, o „Sputnik“ – kaip pseudonaujienų agentūrą.

Benas Nimmo iš „The Atlantic Council“ siūlo įrankį, padedantį atskirti žurnalistiką nuo dezinformacijos. Ir portalas „Rossija Sevodnia“ patenka į visas tris kategorijas: netikslus, nesubalansuotas ir nenaudoja patikimų šaltinių.

Todėl kyla abejonė, ar „Rossija Sevodnia“ galima priskirti prie žurnalistikos kategorijos. Jei ne, nemanau, kad ne žurnalistinė organizacija turi teisę reikalauti žurnalistams skirtų akreditacijų.

Todėl kyla abejonių, ar jį galima priskirti prie žurnalistikos kategorijos. Jei ne, nemanau, kad žurnalistika neužsiimanti organizacija turi teisę reikalauti žurnalistams skirtų akreditacijų.

Humoras – naujas Kremlius ginklas

– Rašėte apie tai, kaip Kremlius pasitelkia humorą, kad kiršintų Estijos visuomenę. Be to, matome, kaip oficialios Rusijos ambasadų „Twitter“ paskyros trolina kitas šalis, Marija Zacharova garsėja itin sarkastiškais pokštais. Kokių privalumų humoras turi prieš įprastus propagandos metodus?

– Humoras prasiskverbia pro tuos redakcinius filtrus, kurių negalėtų įveikti paprasta dezinformacija ar propaganda. Apskritai Estijos žiniasklaida yra labai gerai pasiruošusi aptikti dezinformaciją ir užkirsti kelią jai sklisti.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Marija Zacharova
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Marija Zacharova

Vis dėlto, panašu, ji yra bejėgė prieš humorą. Neseniai Estijoje užfiksuoti keli tai iliustruojantys atvejai. Pavyzdžiui, buvęs Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas ir buvęs Rusijos Dumos užsienio reikalų komiteto pirmininkas tviteryje tyčiojosi iš Estijos politikų.

Šie įrašai išprovokavo didžiulį straipsnių ir komentarų srautą Rusijos žiniasklaidoje. Be to, straipsniai ir tviterio įrašai plačiai pasklido Estijos naujienų portaluose, daugybėje komentarų Kremlius buvo giriamas už gerą humorą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./NATO vėliava
AFP/„Scanpix“ nuotr./NATO vėliava

Problema yra ta, kad žinutės formos – humoro – negalima atskirti nuo pačios žinutės. Visais atvejais buvo tyčiojamasi iš Estijos politinių lyderių pareiškimų, kad jie pasitiki NATO sutarties 5-uoju straipsniu, kad nereikia bijoti Rusijos.

Paviešindama šiuos pokštus, Estijos žiniasklaida taip pat paskleidė žinutę, kad pasitikėti NATO yra absurdiška.

Vis dėlto humoras yra galingas ginklas kovoje su dezinformacija ir propaganda. Prašau, tviteryje pasekite @DarthPutinKGB – tai kasdienė vakcinos nuo propagandos dozė.

Jei realiame gyvenime turėtumėme kaukus (mitines būtybes iš Hario Poterio – red.) pradanginantį burtą „Riddikulus“, tai būtų tikra gynyba prieš juoduosius dezinformacijos ir propagandos menus.

– Kitąmet Lietuvoje vyks prezidento rinkimai, keli kanditatai jau pradėjo kampanijas. Kas sufleruoja, kad Kremlius remia vieną ar kitą kandidatą?

– Sekite jų pinigus ir naratyvus, stebėkite veiklą socialiniuose tinkluose.

Paprastai rinkimų kompanijos sudaro didžiausias politinių partijų išlaidas. Tačiau iš kur atkeliauja šie resursai? Tai – nebūtinai pinigai, tai ir bet kokia pagalba, kurią politikai gauna nemokamai: politinės reklamos žiniasklaidoje, eterio laikas, nemokamas naudojimasis patalpomis ir t. t.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prezidento rinkimai Rusijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Prezidento rinkimai Rusijoje

Prieš rinkimus dažnai naudojamas „naratyvų plovimas“: žiniasklaidos kanalas, dažniausiai televizijos, kurį finansuoja užsienio jėgos, suteikia platformą vietos politikui kartoti ir patvirtinti užsienio naratyvus.

Pavyzdžiui, prieš savivaldybių rinkimus Estijoje PBK, „Piervij Baltijskij kanal“ labai daug eterio – daugiau nei kitiems – suteikė Centro partijos politikams.

Taip pat naudinga sekti naratyvus: lyginti oficialią Kremliaus poziciją ir RT pranešėjų kalbas su politikų įrašais feisbuke bei tviteryje – galite pamatyti įdomių paralelių.

Taip pat naudinga sekti naratyvus: lyginti oficialią Kremliaus poziciją ir RT pranešėjų kalbas su politikų įrašais „Facebook“ bei „Twitter“ tinkluose – galite pamatyti įdomių paralelių.

Ypač kai paaiškėja, kad tie naratyvai – melagingi.

Pilietinės visuomenės galia

– Tokiems Kremliaus propagandistams kaip Olegas Gazmanovas neleidžiama atvykti į Lietuvą, tačiau Rogeris Watersas, sakęs, kad „Krymas priklauso Rusijai“, o „Maidaną organizavo Vašingtonas“, į koncertus pritraukia šimtus žmonių. Kaip turėtumėme reaguoti į menininkus, kurie, nors ir nedirbdami Kremliui, skleidžia jo propagandą?

– Pilietinė visuomenė kartais gali būti galingesnė nei įstatymai ir reguliacijos. 2014 metais Estijos bliuzo festivalis turėjo atšaukti Steveno Seagalo pasirodymą.

Po to, kai Segalas pasakė, kad Rusijos įvykdyta Krymo aneksija buvo „visiškai pagrįsta“, estai paskelbė planuojantys boikotuoti festivalį, jei jame bus leista groti Seagalui.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Stevenas Seagalas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Stevenas Seagalas

Festivalio organizatoriai turėjo pasirinkti: ar rizikuoti, kad niekas neatvyks į renginį, ar atšaukti Seagalo pasirodymą. Muzikos festivalis be Seagalo – vis tiek muzikos festivalis, tačiau muzikos festivalis be žmonių nėra festivalis. Todėl buvo pakankamai lengva priimti sprendimą.

– Kai Lietuvoje pradėjo veikti „Yandex.Taxi“, kai kurie ekspertai ir politikai įspėjo, kad ši paslauga – grėsmė nacionaliniam saugumui bei galimybė FST rinkti vartotojų duomenis. Kiek ši paslauga iš tiesų pavojinga? Ar Estijoje taip pat diskutavote apie pavojus nacionaliniam saugumui?

– Po to, kai Lietuvos pareigūnai įspėjo, kad „Yandex.Taxi“ gali nelegaliai rinkti vartotojų duomenis, Estijos žiniasklaidoje trumpai aptarėme šį klausimą.

Vis dėlto Estijos informacijos sistemos pareigūnai, priešingai nei Lietuvoje, neįspėjo vyriausybės darbuotojų nesinaudoti paslauga. Tik patarė prieš parsisiunčiant mobiliąją programėlę atidžiai perskaityti naudojimo sąlygas.

„Yandex.Taxi“ tikina, kad apdoroja ir saugo duomenis remdamasi ES įstatymais. Kol neįrodyta priešingai, nelabai ką galima padaryti.

Apskritai, net jei pasakymas, kad duomenys – naujoji nafta, ne visada yra tikslus, duomenys iš tiesų yra galios šaltinis. Tiesioginė Rusijos prieiga prie valdžios yra apribota, todėl metų metus buvo kuriama paralelinė internetinė visata.

Dabar egzistuoja „Vkontakte“ ir „Yandex“ – platformos rusų kalba, kurios turi tik labai nedidelę prieigą prie angliškai kalbančių asmenų duomenų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Oficialus „Yandex. Taxi“ prisistatymas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Oficialus „Yandex. Taxi“ prisistatymas

Taip pat žinome, kad „Facebook“ su „Cambridge Analytica“, prieš 2016-ųjų JAV rinkimus platinusia politines reklamas, pasidalijo daugiau nei 80 mln. vartotojų duomenimis.

Žinome ir tai, kad šią gegužę JAV paviešino daugiau nei 3,5 tūkst. „Instagram“ ir „Facebook“ reklamų, kurias užsakė rusų operatyvininkai, siekę paveikti rinkimus. Todėl galime sakyti, kad visada yra ir bus būdų.

Vis dėlto „Yandex“ ir apkritai Rusija nėra vienintelė problema. Su politikais ir politikos patarėjais ES ir už jos ribų kalbėjau apie potencialią „dark ads“ (reklamų, kurias užsakovas pasirenka rodyti tik tam tikriems žmonėms – red.) pavojų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Twitter
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Twitter

Mačiau dvejopą reakciją: vieni klausė, kaip išspręsti šią problemą, kiti klausė, kaip patiems tomis reklamomis pasinaudoti. Net jei šis metodas paveikti rinkimus galėtų būti neetiškas, vis tiek yra noro juo pasinaudoti.

Svarbiausia – vieninga visuomenė?

– Estijos prezidentė savaitei persikėlė į Narvą. Ką tai reiškia miesto gyventojams ir rusų tautinei mažumai, gyvenančiai Estijoje?

– Tai – svarbus žingsnis vieningos visuomenės link, ir tai turi būti padaryta nepriklausomai nuo to, ko kitos šalys nori ar daro. Negalime priimti sprendimų vidaus politikoje atsižvelgdami į tai, ką planuoja užsienio jėgos.

Dabartinė prezidentė suvokia savo vaidmenį kaip skirtingų socialinių grupių vienytojos. Man šis žingsnis – savaitei perkelti prezidentės biurą į Narvą – labai logiškas, jis pratęsia ankstesnį prezidentės sprendimą surengti Nepriklausomybės dienos paradą ir priėmimą skirtinguose Estijos miestuose.

Prezidentė Estijoje neturi daug galios, tačiau turi žmonių dėmesį, todėl ji gali tą dėmesį nukreipti į vieną ar kitą klausimą. Ten, kur prezidentė, ten ir – kameros bei žurnalistai. O kamerų ir žurnalistų atvedimas į Narvą atneša Narvą į žmonių namus ir mintis.

Ten, kur prezidentė, ten ir – kameros bei žurnalistai. O kamerų ir žurnalistų atvedimas į Narvą atneša Narvą į žmonių namus ir mintis.

Tačiau reikia paminėti ne tik prezidentę. Pastaruosius kelis metus narvą iš naujo atrado Estijos muzikantai ir menininkai. Narva greitai virs madingu miestu, turbūt panašiu į Užupio rajoną Vilniuje.

Ilgalaikėje perspektyvoje vieninga visuomenė yra atsparesnė bet kokiai žalingai įtakai. Kremliaus elgesys rodo, kad dezinformacijos atakos pasitelkiamos išnaudoti visuomenės silpnybes, pagilinti susiskaldymą ir pakurstyti potencialius konfliktus.

Pavyzdžiui, daug feisbuko reklamų, kurias Rusija nusipirko prieš 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus, buvo skirtos pakurstyti įtampą tarp skirtingų rasių atstovų. Reklamos buvo nukreiptos į žmones, gyvenančius tuose miestuose, kuriuosi įtampa tarp juodaodžių gyventojų ir teisėsaugos – didžiausia.

Todėl vieninga visuomenė neabejotinai yra vienas iš gynybinių mechanizmų prieš ilgalaikius susiskaldymus šalyje.

Plačiau apie propagandos pavojus virtualioje erdvėje U.Eslas papasakos rugsėjo 13 d. vyksiančiame renginyje „Vilniaus konsultacijos 2018”

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Strasbūro atakos įtariamasis buvo stebimųjų sąraše: ką reiškia kategorija „S“?

Pasaulis kišenėje

Staiginės kaime – paaiškinimas, kodėl Berlyne yra Tauragės gatvė

Aktualu

Vladimiras Putinas supranta, kad repo muzikos neuždraus, todėl nori ją kontroliuoti

Sportas

Nelaimė Vokietijoje – po rungtynių stadione mirė Štutgarto kapitono tėvas

Gyvenimas

Dvidešimt metų neįgaliojo vežimėlyje sėdintis Andrejus: „Ribos yra mūsų galvose“

„Vieni vartai“: nacionalinio stadiono cirkas, A lygos gelbėjimo planas ir Čempionų lyga

Aktualu

Kaune – mūšis dėl požeminių konteinerių vietos: gyventojai iškvietė net policiją

Gyvenimas

Išgirdusi Parkinsono ligos diagnozę, moteris atrado antrą kvėpavimą: žmonės dažnai mūsų nesupranta

Gyvenimas

Vaistų neprireiks: 3 maisto produktai, kurie numalšins skausmą

Aktualu

Lietuvis narkotikų prekeivis prisidengė dviem nepilnametėm mergaitėm

Vardai

Saulius Prūsaitis surengė finalinį „39“ šou – publika jį vadina metų koncertu

Aktualu

Paulius Jurkevičius: Dovanų skonis. Turtuoliams, vidutiniokams, taupiems

Vardai

54 kilogramus numetusi R.Antonovienė nepaliauja stebinti: pakeitė šukuoseną ir pasiputlino lūpas

Mokslas.IT

Ar apsimoka pirkti naujausią telefono modelį? Atsakymas jus nustebins

Gyvenimas

Darius sukūrė filmuką ir pasipiršo kino teatre: slapta kamera užfiksavo merginos reakciją

Gazas

Dabar viskas aišku: trinktelėsite automobilio durelėmis – pildysite deklaraciją

N-18 Vardai

Argentiną drebina sekso skandalas: 16-metę „Bjauriojo ančiuko“ aktorę išprievartavo serialų žvaigždė

Kultūra

Talino kino festivalis: kelionė po savo įsimylėjimų istoriją ir gedulo anatomija

Kultūra

Reta M.Prousto knyga parduota už rekordinę 1,5 mln. eurų sumą

24sek

Rezultatyvus A.Juškevičius pralaimėjo, M.Kalnietis džiaugėsi pergale

Naujienos

Aktualu

Vilniaus oro uoste avariniu būdu nusileido lėktuvas, jo keleiviui konstatuota mirtis

Sportas

Lietuvos jaunimo rinktinė neatsilaikė prieš danus

Aktualu

Vašingtono merė dėl artėjančio uragano Florence paskelbė nepaprastąją padėtį

Mokslas.IT

Rolandas Maskoliūnas: ateityje daugelį žmonių valdys algoritmai

24sek

L.Jamesas įvardijo būsimo NBA sezono favoritus

Interviu Sportas

Irklavimo treneris: apie valtyse užgimusias draugystes, meiles ir vaistą šeimoms

Maistas

Vištienos sašimis: gurmanai susižavėję, medikai pasibaisėję

Verslas

Verks 50 tūkstančių gyventojų: VMI nuo sąskaitų nurašys skolas

Kultūra

Tarptautinė konferencija Kaune kviečia dalintis architektūrinio paveldo ateities vizijomis

Vardai

Po skyrybų renginyje sutiktas Rolandas Alijevas: „Aš negyvenu praeitimi“

Gyvenimas

15min studijoje – pokalbis apie tai, kiek žmonių ryžtasi paaukoti savo kūną mokslui

Sportas

Japonijoje studijuojantis imtynininkas R.Nenartavičius: kartais sunku kovoti su savimi

Deuce

„US Open“ skandalas įsiutino teisėjus – nori boikotuoti Serenos Williams mačus

Gazas

Atsisveikinkite: „Bugatti Chiron“ praras vieną įspūdingiausių variklių

Sportas

Kas taps „Premier“ lygos nugalėtojais ir taikliausiu snaiperiu? Ekspertai jau turi atsakymus

Aktualu

Ridas Jasiulionis: Pyro lyderystė ir tylūs jos rėmėjai

Vardai

Rašytoja Agnė Pačekajė pagimdė dukrą: „Rugsėjo 1-oji nuo šiol kels daug džiaugsmo“

Aktualu

Seimas pritarė prezidentei: mažesnės kartelės referendumui dėl dvigubos pilietybės nebus

Aktualu

Ugniagesio šeimą avarijoje pražudęs I.Cvetkovas prašo jo nesodinti: „Atsitiko, kaip atsitiko“

Aktualu

Lietuvos dulos pasmerkė atvejį, kuomet Šiauliuose gimdyvę laikė policininkai

Vardai

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Dovanoju sveikatą

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min