EP Tarptautinės prekybos komiteto B.Lange trečiadienį paskelbė naujausius sprendimus dėl ES ir JAV prekybos santykių, priimtus kartu su vadinamaisiais „šešėliniais pranešėjais“.
Šešėliniai pranešėjai (angl. shadow rapporteurs) – tai kiekvienos EP politinės frakcijos paskirti europarlamentarai, kurie dirba su konkrečiu teisės akto projektu ar politiniu pranešimu.
Nors vasarą pasiektas JAV ir ES susitarimas dėl muitų dar nebuvo galutinai patvirtintas Europos Parlamente, EP Tarptautinės prekybos komitetas turi teisę sustabdyti teisėkūros procedūrą, jei pasikeitusios politinės aplinkybės prieštarauja ES interesams ar pažeidžia ankstesnius susitarimus.
Procesus norima sustabdyti
Pasak B.Lange, sprendimas susijęs su dviem teisėkūros dokumentais, kurie kilo iš vadinamojo „Škotijos susitarimo“.
„Turime vieną dokumentą, kuriuo buvo siūloma sumažinti muitus omarams iki nulio. Tai buvo 2019 metais sudaryto susitarimo tęsinys, skirtas situacijos deeskalacijai“, – priminė B. Lange.
Antrasis pasiūlymas, pasak jo, buvo dar platesnis – juo siekta iki nulio sumažinti muitus JAV pramoninėms prekėms, taip pat panaikinti ar reikšmingai sumažinti tarifų kvotas daugeliui žemės ūkio produktų. Tačiau šių pasiūlymų įsigaliojimą nuspręsta sustabdyti.
„Vos prieš kelias minutes nusprendėme šią teisėkūrą sustabdyti. Mums – man ir šešėliniams pranešėjams – visiškai aišku, kad prezidentas D.Trumpas sulaužė Škotijos susitarimą“, – pareiškė B. Lange.
Jis pabrėžė, kad JAV prezidentas paskelbė apie 10 proc. muitus Europos prekėms nuo vasario 12-osios, o taip pat 25 proc. muitus, jei Grenlandija iki birželio netaps Jungtinių Valstijų dalimi.
„Tai visiškai aiškus spaudimas. Tarifai čia naudojami kaip politinės prievartos instrumentas“, – sakė europarlamentaras.
Pasak jo, prezidento Donaldo Trumpo pozicija nepasikeitė ir po kalbos Davose.
„Jis neatsisakė savo pozicijos – jis nori, kad Grenlandija kuo greičiau taptų Jungtinių Valstijų dalimi. Jis netgi siūlo sėsti prie stalo ir aptarti kainą, už kurią JAV norėtų ją įsigyti“, – teigė B. Lange.
Jis neatsisakė savo pozicijos – jis nori, kad Grenlandija kuo greičiau taptų Jungtinių Valstijų dalimi.
Vienintelis, anot jo, pozityvus elementas – tai D.Trumpo pareiškimas, kad karinė jėga nebus naudojama.
„Tai labai menka paguoda. Apskritai matome naują santykių kokybę – tarifai naudojami kaip agresyvaus politinio spaudimo priemonė“, – pabrėžė jis.
Dėl šios priežasties Europos Parlamentas nusprendė nesileisti į kompromisus, kol grasinimai nebus atšaukti.
„Kol grasinimai tęsiasi, kompromisų nebus“, – aiškiai pasakė B. Lange.
Kol grasinimai tęsiasi, kompromisų nebus.
Grasinama suverenumui
Jis taip pat akcentavo, kad tai – ne tik prekybos, bet ir Europos Sąjungos ekonominio bei teritorinio suvereniteto klausimas.
„Tai yra tiesioginė ataka prieš Europos Sąjungos ekonominį ir teritorinį vientisumą“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie galimus tolesnius veiksmus, B. Lange priminė, kad ES jau turi parengtą atsakomųjų priemonių sąrašą JAV prekėms.
„Šis sąrašas buvo patvirtintas dar praėjusiais metais. Jo taikymas buvo atidėtas dėl Škotijos susitarimo, tačiau visi reglamentai yra parengti – galime jį aktyvuoti nedelsiant“, – sakė jis.
Pasak jo, šios priemonės apimtų prekes, kurių vertė siekia apie 93 mlrd. eurų, taip pat galimas eksporto ribojimas, pavyzdžiui, metalo laužui.
„JAV plieno pramonė labai priklauso nuo europinio metalo laužo. Tai galėtų būti antrasis žingsnis“, – pažymėjo europarlamentaras.
Trečiasis galimas žingsnis – antiprievartos instrumentas, sukurtas būtent tokiems atvejams, kai trečioji valstybė taiko tarifus ar investicinius ribojimus politiniam spaudimui.
„Būtent tam šis instrumentas ir buvo sukurtas. Apie jo taikymą diskutuosime pirmadienį mano komitete ir tarpinstituciniame formate“, – sakė B. Lange.
„Sprendimai bus priimami“, – apibendrino jis.
Grasina nebe pirmą kartą
B.Lange priminė 2018 metus, kai D.Trumpas pagrasino 25 proc. muitais Europos automobiliams, jei ES įvestų skaitmeninį mokestį: „Tai buvo akivaizdus prievartos veiksmas.“
Pasak B. Lange, tuomet diskutuojant apie ES prekybos taisyklių modernizavimą paaiškėjo, kad ES neturi jokio instrumento, leidžiančio tinkamai reaguoti į tokį spaudimą.
„Todėl aš, Taryba ir Komisija sutarėme, kad reikia naujo teisės akto – antiprievartos instrumento“, – priminė pranešėjas.
Vėlesniais metais vyko diskusijos, kol šis mechanizmas buvo priimtas aiškia procedūra: pirmiausia – tyrimas, vėliau – dialogas, siekiant išvengti eskalacijos, o tik tada – konkrečių priemonių rinkinys, leidžiantis daryti proporcingą spaudimą partneriui, naudojančiam ekonominę prievartą.
„Šis instrumentas leidžia tiksliai pasirinkti būtinus žingsnius“, – apibendrino B.Lange, pabrėždamas, kad palaiko šio mechanizmo taikymą ir dabartinėje situacijoje. Daug palaikymo jis teigia jaučiantis ir tarp kitų Europos Parlamento narių.
Kalbėtojas teigė, kad tikisi koordinatorių sprendimo pradėti tyrimo procedūrą pagal Kovos su ekonomine prievarta priemonę (ACI).
„Tikiuosi, kad koordinatoriai nuspręs paprašyti pradėti ACI tyrimo procedūrą.“
Pasak jo, iki pirmadienio situacija dar gali keistis, tačiau šiuo metu iš JAV pusės nematyti reikšmingų pokyčių, tačiau neapibrėžtumas išlieka.
Tarptautinės prekybos komitetas yra atsakingas už teisės aktų svarstymą Parlamente ir už derybų su ES vyriausybėmis dėl galutinės muitų formos prekėms, importuojamoms iš JAV.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
