Kelios Europos šalys pastaraisiais mėnesiais pateikė aiškių rekomendacijų – numatė garažus ir metro stotis paversti bunkeriais, skatino psichologinį atsparumą.
Tam, kad žmonės būtų pasiruošę karui, svarbiausia yra pakeisti jų mentalitetą – taip gruodį Briuselyje saugumo ekspertams sakė NATO vadovas Markas Rutte: „Laikas pereiti į karo meto mąstyseną“.
Europos lyderiai baiminasi, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, paskatintas laimėjimų Ukrainoje, galėtų stumtis toliau į Vakarus. Tuo metu ilgametės Europos sąjungininkės Jungtinės Valstijos kol kas laikosi nelabai draugiškos pozicijos Europos saugumo klausimais – kelia abejones, kiek Amerikai reikėtų kištis, jeigu būtų užpulta NATO valstybė.
Tačiau dar lieka klausimų, kiek efektyvūs bus planai nenumatytiems atvejams, taip pat – ar gyventojai rimtai atsižvelgs į rekomendacijas.
„Bėkite į vidų, užsidarykite langus ir duris“
Europos Komisija paragino europiečius turėti pakankamai maisto ir kitų atsargų, kad jų pakaktų mažiausiai 72 valandoms, jeigu ištiktų krizė. Kovą išleistose rekomendacijose pabrėžiama, kad Europai būtina skatinti „pasiruošimo“ ir „atsparumo“ kultūrą.
Savas rekomendacijas ekstremalioms situacijoms ar konfliktui paruošusios ir kai kurios atskiros šalys. Pernai birželį Vokietija atnaujino savo Pagrindinę direktyvą dėl visuotinės gynybos, kurioje numatyta, ką daryti, jeigu Europoje kiltų konfliktas. Kaip nurodyta dokumente, vokiečių kasdienis gyvenimas karo metu absoliučiai pasikeistų.
Švedija taip pat išleido išgyvenimo gidą – „Jeigu ateis krizė arba karas“. Lankstinukas pernai lapkritį buvo išdalintas milijonams namų ūkių ir tai padaryta jį pirmą kartą per šešerius metus atnaujinus dėl vis kylančių karinių grėsmių.
Lankstinuke nurodoma, kaip švedai būtų perspėjami apie karą, įskaitant lauko perspėjimo sistemą. „Bėkite į vidų, užsidarykite visus langus ir duris, ir, jeigu įmanoma, išjunkite vėdinimo sistemą. Įsijunkite Švedijos radijo kanalą P4 dėl detalesnės informacijos“.
Be to, brošiūroje nurodoma, kur pasislėpti oro pavojaus metu, tarp tokių vietų: rūsiai, garažai ir po žeme esančios metro stotys. Jeigu tai nutiktų netikėtai jums esant lauke, kai nėra, kur staigiai pasislėpti, rekomenduojama tiesiog gultis ant žemės, geriausia – į nedidelę duobę ar griovį.
Specialios rekomendacijos duotos švedams ir tuo atveju, jeigu būtų įvykdyta branduolinio ginklo ataka: „Pasislėpkite taip, kaip per antskrydį. Civilinės gynybos priedangos yra apsaugotos geriausiai“. Priduriama – „Radiacijos lygiai nukris per keletą dienų“.
Lankstinuke taip pat yra aprašytos rekomendacijos evakuacijai, gairės, kaip stabdyti kraujavimą, tvarkytis su nerimu, kaip kalbėtis su vaikais prasidėjus krizei arba karui.
Tuo metu ilgiausią tarp NATO valstybių – 1340 km ilgio – sieną su Rusija turinčiai Suomijai šalies gynyba nuo Maskvos yra tiesiog įsišaknijusi žmonių sąmonėje. Šalyje galimam konfliktui su Rusija ruošiamasi jau ne vieną dešimtmetį. Nuo 1950 metų Suomijoje privaloma įrengti priedangas statant daugiabučius ar biurų pastatus.
Suomija prie NATO prisijungė 2023 metais ir šiuo metu, nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą, sparčiai didina savo parengtį. Prieš porą metų Suomijos valdžia inventorizavo priedangas, kurių, pasirodo, šalyje yra 50,5 tūkst. – jose galėtų pasislėpti 4,8 mln. gyventojų iš 5,6 mln., kurie dabar gyvena Suomijoje.
Šalies vidaus reikalų ministerija taip pat pernai lapkritį išleido naujas rekomendacijas, kur kalbama apie tai, kaip pasiruošti ilgai būti be elektros, vandens, esant telekomunikacijų sutrikimams, ekstremaliam orui ir kariniam konfliktui.
Ar žmonės klausys?
Šalys atnaujina savo civilinės saugos rekomendacijas, tačiau nėra jokios garantijos, kad žmonės į tai atkreips dėmesį.
JAV nevyriausybinės organizacijos „German Marshall fund“ transatlantinio saugumo ekspertė Claudia Major teigė CNN, kad šalių rekomendacijos turi būti priimtos rimtai. Ji pabrėžė, kad būtina pasiruošti ne tik tiesioginiam konfliktui su Rusija, tačiau ir buvimui vadinamojoje „pilkojoje zonoje“ tarp karo ir taikos, tai apima žemesnio lygio agresiją ir hibridinį karą.
Ji pridūrė, kad reikia didinti pasirengimą, tačiau nekeliant panikos: „Norime, kad žmonės būtų informuoti, tačiau nenorime jų išgąsdinti“.
Tiesa, Rusijos grėsmę šalys suvokia skirtingai – kai kurioms ją suvokti yra sudėtingiau. Pavyzdžiui, Suomija, praradusi teritorijų per Žiemos karą su Rusija, arba Baltijos šalys, kurios beveik 50 metų buvo okupuotos Sovietų Sąjungos, puikiai suvokia Rusijos keliamą grėsmę.
„Egzistencinė grėsmė, baimė būti užvaldytam, išnykti iš žemėlapio yra labai reali Baltijos šalyse. Jos stebisi, kodėl kitos šalys to nesupranta (...) Suomija per visą Šaltąjį karą į gynybą žiūrėjo rimtai. Kodėl dabar mes vykstame į Suomiją, kur matome bunkerių sistemą, sukauptas medicinos priemonių atsargas, rezervo sistemą? Jie pasimokė iš istorijos – niekas mums nepadės, mes turime tai padaryti patys“, – teigė ekspertė.
Ji įvardijo Portugaliją, Italiją ir Jungtinę Karalystę kaip šalis, kuriose Rusijos grėsmė nėra tokia stipri nacionalinėje savimonėje. Italija labiau susirūpinusi terorizmo grėsme ir nestabilia situacija pažeidžiamose valstybėse šalies pietvakariuose.
Tuo metu Jungtinės Karalystės gyventojai, ištisos kartos, turi mažiau patirties, kai jų šalis užpuolama, todėl turbūt vietos gyventojai į valdžios rekomendacijas žiūrėtų atmestinai. „Klausimas – kaip pakeisti šalies DNR, tai pats svarbiausias klausimas“ , – tvirtino C.Mayor.
„Apsaugoti ir išgyventi“
Nėra aišku, kiek tokia civilinė sauga yra efektyvi. Praeityje ji buvo išjuokta. Šaltojo karo metu britų valdžia savo piliečiams buvo parengusi rekomendacijas, kaip apsaugoti save nuo branduolinės grėsmės iš Sovietų Sąjungos.
Garsiausia kampanija buvo „Apsaugoti ir išgyventi“, veikusi 1974–1980 metais. Gyventojams buvo pasakojama apie branduolinį pavojų, taip pat buvo duodamos instrukcijos, ką daryti pirmosiomis valandomis ir dienomis po tokios atakos, ir kaip išgyventi.
1980 metų gegužę išleistame lankstinuke buvo surašyti patarimai, kaip namuose įsirengti saugią patalpą, kuri saugotų nuo radioaktyviųjų dulkių.
Ši kampanija sulaukė kritikos, nes joje buvo pateikiami nerealūs patarimai, taip pat buvo pateikiamas ir klaidingas optimizmas branduolinės atakos atveju. Kampanija buvo ilgai šiepiama britų populiariojoje kultūroje.
Britų mokslininkas ir knygos „Branduolinis karas Jungtinėje Karalystėje“ autorius Taras Young teigė CNN, kad „Apsaugoti ir išgyventi“ programa buvo paruošta 1970-aisiais, tačiau dienos šviesą išvydo tik tada, kai branduolinė grėsmė tapo iš tiesų reali.
Tiesa, po to, kai 1979 metais premjere tapo Margaret Thatcher, britų laikraštis „The Times“ reikalavo išleisti lankstinukus.
„Dėl to lankstinukas buvo paskelbtas tuo metu, kai nebuvo neišvengiamos grėsmės, todėl žmonės į tai žiūrėjo šiek tiek kitaip“, – sakė T.Young. Dėl to, anot mokslininko, ir galėjo kilti „kultūrinis pasipriešinimas“, o pati brošiūra buvo išjuokta.
Jis įvardino, kad vienas juokingiausių patarimų tuo metu buvo nubalinti langus, kad būtų sustabdytas branduolinio sprogimo sukeltos šilumos sklidimas. Gyventojams buvo nurodyta langus iš vidaus padengti atskiestais šviesios spalvos emulsiniais dažais, kad jie atspindėtų didžiąją dalį karščio blyksnio, net jeigu pats sprogimas juos ir sudaužytų.
Tiesa, T.Young mano, kad dabartiniai Europos valstybių patarimai gyventojams, įskaitant ir Jungtinės Karalystės, yra labiau realistiniai.
Tuo metu C.Major pabrėžė, kad jeigu visuomenė nenorės ir nebus pasirengusi taip, kaip tai daro ukrainiečiai, „mes nenugalėsime“.
