Europa nusprendė dislokuoti NATO karius Grenlandijoje: jei JAV nesutiks – sulauks pasekmių

Pažymima, kad karinė vadovybė rengia planus dėl galimos NATO misijos saloje, kurią D.Trumpas teigia norintis kontroliuoti saugumo sumetimais.

Didžiosios Britanijos pareigūnai jau susitiko su kolegomis Prancūzijoje ir Vokietijoje aptarti galimo karinių pajėgumų dislokavimo. Planas dar tik pradedamas įgyvendinti, o jo metu būtų dislokuoti karo laivai, orlaiviai ir britų kariai, kurie gintų Grenlandiją nuo Rusijos ir Kinijos.

„Scanpix“ nuotr./Grenlandija

Europiečiai tikisi, kad jų aktyvesnis buvimas Arktyje įtikins D.Trumpą atsisakyti ambicijų aneksuoti šią strategiškai svarbią salą, pastebėjo „The Telegraph“.

Šią savaitę duotuose interviu JAV lyderis pareiškė, kad Maskva arba Pekinas ketina užgrobti Grenlandiją, ir nurodė nenorintis, kad šios šalys būtų jo kaimynės, todėl esą jam tenka imtis veiksmų.

Šaltiniai Didžiosios Britanijos vyriausybėje „The Telegraph“ teigė, kad Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pritarė, jog reikia imtis priemonių Arkties regionui apsaugoti.

„Pritariame prezidento Trumpo nuomonei, kad būtina atgrasyti augančią Rusijos agresiją Tolimojoje Šiaurėje ir sustiprinti euroatlantinį saugumą“, – pažymėjo vienas iš šaltinių.

Pasekmės Jungtinėms Valstijoms

Pasak „The Telegraph“, Europos Sąjunga kuria planus įvesti sankcijas JAV bendrovėms, jei D.Trumpas atmes pasiūlymą dislokuoti NATO karius Grenlandijoje.

AFP/Scanpix/Grenlandija

Skelbiama, kad tokių bendrovių kaip „Meta“, „Google“, ‚Microsoft‘ ir „X“ veikla žemyne gali būti apribota, tas pats pasakytina ir apie bankus bei finansų bendroves. Radikalesnis scenarijus – JAV kariuomenės iškeldinimas iš jos bazių Europoje.

Artimiausiu metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio turėtų susitikti su savo kolega iš Danijos ir europiečiai tikisi, kad jis sugebės įtikinti D.Trumpą persigalvoti.

Pirmosios kadencijos metu (2017-2021 m.) D.Trumpas pareiškė, kad JAV yra pasirengusios nupirkti Grenlandiją iš Danijos, ir netgi pateikė 600 mln. dolerių finansinį pasiūlymą, kurie būtų išmokami kasmet už naudojimąsi sala.

D.Trumpui sugrįžus į Baltaruosius rūmus, Grenlandijos klausimas ir vėl tapo aktualus, tačiau po kurio laiko nutilo. Šių metų sausį, JAV įvykdžius karinę operaciją Venesueloje, retorika dėl Grenlandijos kontrolės perėmimo ženkliai paaštrėjo.

Donaldas Trumpas / / Francis Chung/POOL via CNP/INSTA

Sausio 4 d. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen paragino JAV prezidentą D.Trumpą „nustoti grasinti“ užgrobti Grenlandiją. Ji pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos neturi teisės aneksuoti nė vienos iš trijų Danijos Karalystės dalių (pačios Danijos, Grenlandijos ir Farerų salų).

Sausio 9 d. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė netikinti, kad Jungtinės Valstijos panaudos karinę jėgą Grenlandijai užgrobti. Pasak jos, toks žingsnis galėtų turėti pernelyg rimtų pasekmių NATO.

Šeštadienį CNN televizija paskelbė, kad D.Trumpas išsakė du būdus, kaip pasiekti susitarimą dėl Grenlandijos.

„Norėčiau susitarti lengvuoju būdu, bet jei to nepadarysime lengvuoju būdu, padarysime sunkiuoju. Beje, aš taip pat esu Danijos gerbėjas. Turiu pasakyti, kad jie mane labai svetingai priėmė. Esu didelis jų gerbėjas“, – kalbėjo JAV prezidentas.