Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Europos dilema – kaip elgtis su grįžtančiais džihadistais

„Islamo valstybės“ vėliava
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / „Islamo valstybės“ vėliava
Šaltinis: BNS
4
A A

Europai sunkiai sekasi atsakyti į iššūkį, keliamą tūkstančių džihadistų, išvykusių kautis į Siriją arba Iraką, o dabar pradedančių grįžti namo.

Tarp apytikriai 27 tūkst. užsieniečių kovotojų, išvykusių padėti Sirijoje ir Irake veikiančioms ekstremistų grupuotėms, tokioms kaip „Islamo valstybė“ (IS), atvykėliai iš Europos šalių, kaip manoma, sudaro apie 5–6 tūkstančius.

Didelė dalis jų išvyksta arba grįžta į Europą slapta, todėl šių žmonių tikslus skaičius nėra žinomas.

Europos Sąjungos kovos su terorizmu koordinatorius Gilles'is de Kerchove'as įsitikinęs, kad 2–2,5 tūkst. Europos šalių piliečių arba gyventojų tebėra Artimuosiuose Rytuose, bet jie tikriausiai bus linkę sugrįžti, su IS kovojančioms pajėgoms stengiantis išvaduoti paskutines džihadistų tvirtoves, tokias kaip Rakos miestas Sirijoje.

„Naujausi skaičiai leidžia manyti, kad 15–20 proc. europiečių kovotojų ten žuvo, 30–35 proc. jau yra sugrįžę, o apie 50 proc. tebėra Sirijoje ir Irake“, – G.de Kerchove'as rašo neseniai paskelbtoje ataskaitoje.

Dar negrįžusieji yra užspeisti „pasipriešinimo židiniuose kaimyninėse šalyse arba išvyksta į kitas konfliktų zonas“, pridūrė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Islamo valstybės“ vėliava
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Islamo valstybės“ vėliava

„Troškimas atakuoti“

ES saugumo komisaras Julianas Kingas kovą sakė, kad džihadistų grėsmė „išliks didelė ateinančius mėnesius ir metus, ypač vystantis įvykiams Sirijoje, Irake ir Libijoje“.

Kai kurie iš užsieniečių kovotojų mėgins grįžti į ES šalis, o dalis jų bus „nusiteikę planuoti ir vykdyti potencialias būsimas atakas“.

Nors šiemet atakas Stokholme, Mančesteryje ir Londone vykdė „vietiniai“ ekstremistai, anksčiau nekovoję Irake arba Sirijoje, saugumo tarnybos baiminasi kautynėse užgrūdintų ekstremistų, galinčių kelti didelį pavojų.

Naujienų agentūros AFP biurų Europoje skaičiavimais, pagristais oficialiais duomenimis, apie 1,5 tūkst. džihadistų jau yra sugrįžę į savo kilmės šalis arba valstybes, kuriose jie anksčiau nuolat gyveno.

Tokie asmenys dažnai būna suimami arba stebimi, kai kada nustatant griežtas sąlygas. Kai kuriais atvejais jie įpareigojami dalyvauti deradikalizacijos programose, nors jų veiksmingumas kol kas lieka neįrodytas.

Prancūzų žurnalistas ir rašytojas Davidas Thomsonas, didelio populiarumo sulaukusios knygos apie grįžtančius džihadustus „Sugrįžėliai“ (Les Revenants) autorius, sako, kad didžiausias iššūkis pareigūnams – įvertinti, ką tie žmonės iš tikrųjų darė Irake ir Sirijoje.

„Problema ta, kad apklausiami sugrįžę jie visi sako dirbę slaugytojais“, – jis sakė AFP.

Praslystantys per tinklą

Tyrėjams labai sunku rasti įrodymų, ką yra padaręs toks asmuo, pažymėjo D.Thomsonas.

„Gudriausieji – ir dažnai pavojingiausieji – niekada nieko neskelbia apie savo veiklą socialiniuose tinkluose“, – sakė jis.

„Taigi, Prancūzijoje tai paprastai veda į kalėjimą, skiriamos vis ilgesnės laisvės atėmimo bausmės. Problema tiesiog nustumiama tolyn, nes kol kas niekas nežino, ką daryti“, – pastebėjo D.Thomsonas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Irake ir Sirijoje vyksta intensyvi kova su „IS“ džihadistais
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Irake ir Sirijoje vyksta intensyvi kova su „IS“ džihadistais

Kai tokie asmenys sugrįžta į ES šalis, jie pirmiausiai sulaikomi, tuomet apklausiami, pradedamas jų veiksmų tyrimas.

Kai kurios šalys yra suformulavusios specifinius kaltinimus, siekiant išspręsti grįžtančių džihadistų problemą – pavyzdžiui, dėl „narystės teroristinėje organizacijoje“.

AFP atliktas tyrimas rodo, kad iš 820 įtariamų džihadistų, išvykusių iš Vokietijos į Iraką ir Siriją, 280 jau yra sugrįžę. Didžiojoje Britanijoje šie skaičiai atitinkamai yra 850 ir 450, Prancūzijoje – apie tūkstantis ir 210, o Nyderlanduose – mažiausiai 280 ir 45.

Iš Norvegijos išvyko apie 100, sugrįžo apie 40; į Švediją sugrįžo apie 150 iš 300, į Suomiją – 20 iš 80, o į Daniją – apie 70 iš 145.

Mažiausiai pusė išvykusių iš Austrijos buvo čečėnų kilmės. Apie 40 jų žuvo, o kiti 50 buvo suimti, kai sugrįžo.

Austrijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Karlas-Heinzas Grunboeckas sakė, kad sugrįžusių džihadistų laukia dvi pasekmės.

„Pirmiausiai jie apkaltinami naryste teroristinėje organizacijoje. Aiškinamės, ar jie turi kriminalinę praeitį. Tuomet jiems skiriama policijos priežiūra, kad įvertintume pavojų, kurį jie galbūt kelia, – aiškino jis. – Jeigu jie turi dvigubą pilietybę, Austrijos pilietybė gali būti iš jų atimta, bet taip būna tik labai nedaugeliu atvejų.“

Bendros ES politikos šiuo klausimu nėra. Daugelis vyriausybių taiko griežtas priemones, bet kai kurios šalys su sugrįžėliais mėgino užmegzti dialogą. Rezultatų būta įvairių.

Pavyzdžiui, Danijos mieste Orhuse 2007 metais pradėta reabilitacijos programa, siekiant buvusiems radikalams surasti darbo arba juos mokyti, parūpinti vietą gyventi.

Hagoje įsikurusio Tarptautinio kovos su terorizmu centro tyrėjas Philas Gurski sakė, kad šalims „sunkiai sekasi“ apsispręsti, ką daryti su sugrįžėliais.

„Dalis jų grįš traumuoti, dalis – sužeisti; kai kurie galbūt norės atsiriboti nuo IS ir jos barbariškumo, o (kiti sugrįžėliai) galbūt norės radikalizuoti kitus“, – jis sakė AFP.

„Vyriausybėms teks apsvarstyti įvairias strategijas, kaip tvarkytis su šiuo reiškiniu, neturinčio tokio masto precedento per naujausių laikų istoriją“, – pažymėjo Ph.Gurski.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min