„Beveik pats laikas valstybėms narėms prisiimti atsakomybę ir daryti tai, ką joms reikia daryti“, – sakė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas, ES lyderiams atvykus į Briuselyje vykstantį neeilinį viršūnių susitikimą dėl migrantų krizės.
Perspėjimai taip pat bus pasiųsti Austrijai, Belgijai, Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Ispanijai, Graikijai, Kiprui, Latvijai, Lenkijai, Lietuvai, Liuksemburgui, Maltai, Rumunijai, Slovėnijai, Švedijai ir Vengrijai.
Dalia Grybauskaitė: „Keturios valstybės buvo pastatytos į labai sudėtingą padėtį“
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikuoja, kad pabėgėlių klausimas sprendžiamas neatsižvelgiant į dalies Vidurio ir Rytų Europos šalių pasipriešinimą.
Anot jos, yra tradicija, kad Europos Sąjungos ministrų tarybose sprendimai priimamai sutarus visoms šalims, o ne balsuojant, tad antradienio situacija, kai vidaus reikalų ministrai balsavo dėl plano paskirstyti 120 tūkst. pabėgėlių, neturėtų kartotis.
Šis planas patvirtintas prieš kvotas balsavus Vengrijai, Čekijai, Slovakijai ir Rumunijai, o Suomijai susilaikius.
„Tokios situacijos, kaip buvo vakar, tikrai neturėtų kartotis, nes mes išties supriešiname valstybes tarpusavyje, įtampa yra padidėjusi, todėl spręsti tokius klausimus – sudėtingus ir jautrius – dabar tampa sunkiau“, – trečiadienį prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybai Briuselyje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
„Deja, keturios valstybės buvo pastatytos į labai sudėtingą padėtį“, – teigė ji.
Pasak Lietuvos vadovės, sprendžiant pabėgėlių krizę padaryta labai daug klaidų, nes pradėta nuo pabėgėlių perskirstymo klausimų, o ne nuo prie krizės priežasčių sprendimo.
Pasak Lietuvos vadovės, sprendžiant pabėgėlių krizę padaryta labai daug klaidų, nes pradėta nuo pabėgėlių perskirstymo klausimų, o ne nuo prie krizės priežasčių sprendimo.
„Nuo ko reikėjo pradėti – ne nuo dalybų, nes pabėgėliai – ne daiktai, jų negalima fiziškai dalyti prieš jų valią, lygiai taip pat prieš valstybių valią juos tenai kažkaip apgyvendinti. Todėl ir reikėjo pradėti nuo to, kad sienos ir išorinių sienų apsauga – nesutvarkyta, neapsaugota Europa, kad vadinamasis pabėgėlių statuso suteikimas taikomas nevienodai įvairiose Europos Sąjungos šalyse narėse, kad Europa nepakankai skiria dėmesio tiek Šiaurės Afrikos valstybėms, pagalbai Libijoje, pavyzdžiui, kur situacija labai sudėtinga, tiek pabėgėlių stovykloms aplink Siriją. Grąžinimo visos sutartys turi būti atnaujintos arba naujai pasirašytos – labai daug problemų, į kurias iš tiesų Europa žiūrėjo pro pirštus“, – vardijo D.Grybauskaitė.
Anot jos, šiandien pradedama rimtai spręsti tai, kad strategiškai svarbu.
„Pabėgėlių pasidalijimas yra tiktai rezultatas. Ir taip ginčytis, ir taip konfrontuoti dėl 120 tūkst. (pabėgėlių perskirstymo) iš tikrųjų yra labai, sakyčiau, liūdna situacija, aš taip vertinu, nes pabėgėlių yra gerokai daugiau, mes nieko nesprendžiame net ir su 120 tūkst., jeigu nepakeisime priežasčių, dėl ko tai vyksta“ , – kalbėjo Lietuvos prezidentė.
Gegužės ir birželio mėnesio sprendimus pasidalyti pirmuosius pabėgėlius, pasak prezidentės, dalis šalių priėmė kaip atvirą kvietimą, o ES ir toliau nevaldė situacijos nesaugodama sienų ir leisdama per Europą judėti žmonėms be dokumentų.
„Išties manau, kad padaryta labai daug klaidų, labai tikiuosi, kad mes iš to pasimokysime – visi europiečiai patys“, – teigė D.Grybauskaitė.
Pasiūlė skirti daugiau lėšų
Europos Komisija taip pat pasiūlė papildomai skirti 1,7 mlrd. eurų, siekiant padėti Bendrijai susidoroti su didžiausia pabėgėlių krize senajame žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Mes priėmėme sprendimą papildomai pasiūlyti 1,7 mlrd. eurų“, – sakė Europos Komisijos (EK) viceprezidentė, atsakinga už bendrijos biudžetą, Kristalina Georgijeva.
„Su šiais pinigais mes daugiau nei dvigubai padidiname finansavimą pabėgėlių krizei spręsti“, – pridūrė ji.
